- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-656-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00591-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, J., V. C.
- Ieškovas
- V. R., D. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir J. O A., V. C. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir D. R. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, V. C. ir J. O A. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. R. ir D. R. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami perkelti jiems 26/100 dalių buto (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), pirkėjos atsakovės V. C. teises ir pareigas, įgytas pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovei Kauno miesto savivaldybei 28 600 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 37/50 dalys buto. Kitų 26/100 dalių šio buto bendraturtė buvo atsakovė Kauno miesto savivaldybė, kuri minėtą buto dalį 2018 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovei V. C.. Ieškovų teigimu, atsakovė Kauno miesto savivaldybė, 2018 m. birželio 11 d. viešajame aukcione pardavusi savo buto dalį atsakovei V. C. kaip didžiausią kainą pasiūliusiai dalyvei, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnyje įtvirtintą ieškovų, kaip turto bendraturčių, pirmumo teisę pirkti ginčo turtą, nes ieškovai dar iki 2018 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovei Kauno miesto savivaldybei aiškiai išreiškė savo valią pirkti buto dalį už didžiausią viešajame aukcione pasiūlytą kainą. Tai yra ieškovai 2018 m. birželio 19 d. pranešimu informavo atsakovę Kauno miesto savivaldybę, kad pasinaudodami bendraturčio pirmenybės teise jie perka bendrąja nuosavybe esančią parduodamą buto dalį už didžiausią aukcione pasiūlytą kainą 28 600 Eur. Tačiau atsakovė Kauno miesto savivaldybė jai priklausiusią buto dalį 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei V. C.. Ieškovas V. R. buvo užsiregistravęs viešojo aukciono dalyviu, bet viešajame aukcione pasiūlytos didžiausios buto dalies kainos 28 600 Eur, lygios pradinei viešojo aukciono pardavimo kainai, nedidino, nes jis, kaip bendraturtis, turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis pirkti parduodamą turtą už didžiausią aukcione pasiūlytą kainą, tomis pačiomis sąlygomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono organizavimo ir vykdymo komisija 2018 m. balandžio 17 d. patvirtino viešo elektroninio aukciono būdu 2018 m. birželio 6 - 11 d. parduodamo 26/100 dalies buto, aukciono sąlygas. Ieškovai 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu informavo atsakovę Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrių, kad ketina pasinaudoti bendraturčio pirmenybės teise pirkti bendrąją nuosavybe esančią parduodamo turto dalį. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2018 m. gegužės 16 d. raštu ieškovams išaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. pranešimas buvo kaip siūlymas parduodamo nekilnojamojo turto bendraturčiams pasinaudoti pirmumo teise viešo aukciono būdu pirkti parduodamą nekilnojamąjį turtą už didžiausią viešame aukcione siūlomą nekilnojamojo turto kainą. Be to, pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu ieškovai nurodyto nekilnojamojo turto aukcione nedalyvaus arba dalyvaus, bet pasiūlyta kaina iš visų aukciono dalyvių nebus didžiausia, nekilnojamasis turtas bus parduotas viešo aukciono laimėtojui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Viešame elektroniniame aukcione buvo užsiregistravę 3 dalyviai, tarp jų ir ieškovas V. R., tačiau iš viešo aukciono 2018 m. birželio 11 d. protokolo matyti, kad aukcione realiai dalyvavo tik vienas dalyvis (atsakovė V. C.), nes tik jis pasiūlė parduodamo turto kainą. Nors ieškovai ir buvo užsiregistravę dalyvauti aukcione, tačiau savo kainos nepasiūlė. Todėl elektroninė viešo aukciono sistema automatiškai parinko šio aukciono laimėtoją, su kuriuo 2018 m. birželio 28 d. ir buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.
4. Atsakovai V. C. ir J. O A., atstovaujami advokatės L. P., prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai pažymėjo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė laikėsi visų būtinų viešojo aukciono procedūrų. Ieškovams, kaip bendraturčiams, buvo pranešta apie ketinimą parduoti savivaldybei priklausantį turtą. Tokiu būdu jiems buvo sudarytos galimybės dalyvauti viešajame aukcione tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visiems kitiems galimiems pirkėjams. Ieškovas V. R. aukcione dalyvavo, taigi turėjo visas prielaidas realizuoti savo kaip bendraturčio teises, tačiau minėta teise nepasinaudojo. Todėl ieškovų siekis po aukciono perkelti jiems aukciono laimėtojų teises ir pareigas, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties, prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo bei protingumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovams perkėlė 26/100 dalių buto pirkėjos V. C. teises ir pareigas, įgytas pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovei Kauno miesto savivaldybei 28 600 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir VSTVNDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pažymėjo, kad CK nuostatos šiems santykiams taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs teisės aktai.
7. Apskųstame teismo sprendime pažymėta, kad nei viename iš minėtų teisės aktų nenurodyta, iki kada turto dalies pardavėjas privalo pasiūlyti kitam bendraturčiui įsigyti parduodamą turtą. Atsižvelgdamas į CK 4.79 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 49 punkte įtvirtintus vieno mėnesio ir 30 dienų terminus, per kuriuos su aukciono laimėtoju turi būti sudaryta daikto pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat kasacinio teismo praktiką minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai savo pirmumo teisę įgyti ginčo turtą galėjo įgyvendinti nuo 2018 m. birželio 11 d. (viešo aukciono protokolo pasirašymo momento) iki 2018 m. birželio 29 d. (pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento). Ieškovai savo pasiūlymą savivaldybei pirkti ginčo turtą už aukcione nustatytą ir didžiausią pasiūlytą kainą pateikė 2018 m. birželio 19 d., t. y. iki sutarties su aukciono nugalėtoju sudarymo, t .y. nepraleisdami CK ir Apraše nustatytų terminų.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausanti ginčo turto dalis buvo parduota ne už didžiausią, bet už pradinę jo kainą – 28 600 Eur, kadangi didesnė kaina aukcione nebuvo pasiūlyta. Todėl konstatavo nesant pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad tenkinus ieškinį ir perkėlus ieškovams pirkėjų teises, bus pažeistas viešasis interesas ir aukciono tikslai, kadangi vienas iš pagrindinių tikslų – parduoti turtą už įmanomai didžiausią kainą – nebus pažeistas, nes tokia kaina iš viso nebuvo pasiūlyta.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai, iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gavusi ieškovų sutikimą pirkti ginčo turtą už aukcione pasiūlytą kainą, turtą pardavė atsakovei V. C., taip pažeisdama ieškovų materialinės teisės normomis garantuotą teisę pirkti šį turtą pirmumo teise.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešosios nuosavybės pardavimą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog parduodant atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausantį ginčo turtą viešo aukciono laimėtojui, ir nepasiūlius ieškovams įsigyti turto už viešame aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, buvo pažeista ieškovų pirmenybės teisė.
10.2. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomos VSTVNDĮ, Aprašo nuostatos, o CK taikymas šioje byloje gali būti tik subsidiarus.
10.3. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad bendraturčio pirmenybės teisė turi būti realizuojama leidžiant jam įsigyti savivaldybės nuosavybės teise parduodamo turto dalį po įvykusio viešo aukciono už viešajame aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, net nesivaržant aukcione ir nesiūlant savo kainos, iškreiptų bendraturčio pirmumo teisės esmę, prieštarautų aukciono paskirčiai.
10.4. Teismo aiškinimas dėl bendraturčio pirmenybės taikymo ne tik neatitinka naujausios teismų praktikos, bet ir prieštarauja VSTVNDĮ nustatytam imperatyviam reglamentavimui, jog pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Ieškovai nėra viešo aukciono dalyviai, pasiūlę didžiausią kainą.
10.5. Teismas klaidingai konstatavo, kad tenkinus ieškinį, nebus pažeistas viešasis interesas ir aukciono tikslai, kadangi vienas iš pagrindinių tikslų – parduoti turtą už įmanomai didžiausią kainą nebus pažeista, kadangi tokia kaina iš viso nebuvo pasiūlyta.
Atsiliepimas
11. Atsakovai V. C. ir J. O A. teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodė nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Aprašo 19 punkto nuostatą. Aprašo 19 punkte įtvirtinta aiški sąlyga, kurią savivaldybė privalo įgyvendinti – „jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas“. Daugiau jokių įpareigojimų, parduodant savivaldybei priklausančio nekilnojamo turto dalį, nustatyta nėra.
11.2. Aprašo 19 punkte aiškiai apibrėžtas momentas, iki kada bendrasavininkui turi būti pranešta apie ketinimą aukcione parduoti savivaldybei priklausančią turto dalį. Be to, priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas neturėjo tikslo įpareigoti aukciono organizatorių jau po įvykusio aukciono iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su aukciono laimėtoju momento, pakartotinai informuoti likusį bendraturtį, pastarajam siūlant pirkti aukcione parduotą turto dalį.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos bei ignoravo viešojo intereso svarbą ir aukciono tikslus.
12. Ieškovai atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
12.1. VSTVNDĮ 21 straipsnyje yra numatytas tik valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimo būdas – viešas aukcionas, tačiau šis įstatymas nereglamentuoja bendrosios nuosavybės teisinių santykių valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimo procese. Todėl tuo atveju, kai savivaldybė parduoda turtą, priklausantį jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais, subsidiariai privalo būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės, pardavimą.
12.2. Atsakovų pateiktas bendraturčio pirmenybės teisės pirkti viešajame aukcione parduodamą turto dalį įgyvendinimo aiškinimas, jog bet kokiu atveju bendraturtis privalo laimėti viešąjį aukcioną, t.y. pasiūlyti didesnę kainą, nei visi kiti jo dalyviai, paneigia bendraturčio pirmumo teisės esmę. Jeigu bendraturtis turi siūlyti didesnę kainą, nei visi kiti galimi pirkėjai, tai jau nėra pirmenybės teisė pirkti parduodamą turto dalį, bet tik teisė dalyvauti aukcione ir jį laimėti, kurią turi visi civilinėje apyvartoje dalyvaujantys subjektai. Teisė pirkti parduodamą turto dalį už didesnę, nei pasiūlė kiti aukciono dalyviai kaina, nėra tinkamas pirmenybės teisės įgyvendinimo būdas.
13. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atsakovų V. C. ir J. O A. apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutiko bei rėmėsi argumentais, išdėstytais apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 37/50 dalys gyvenamųjų patalpų – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys šio buto priklausė bendraturtei, atsakovei Kauno miesto savivaldybei (1 t., b. l. 9-10). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2018 m. balandžio 19 d. pranešimu informavo ieškovus apie ketinimą parduoti ginčo turtą viešo aukciono būdu ir prie ieškovams siunčiamo pranešimo pridėjo parduodamo nekilnojamojo turto viešo aukciono sąlygas, patvirtintas atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu (1 t., b. l. 12-13, 47). 2018 m. gegužės 7 d. ieškovai raštu kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybę su pranešimu apie ketinimą pasinaudoti turimomis bendraturčių teisėmis siekiant įsigyti ginčo turtą (1 t., b. l. 15). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, atsakydama į ieškovų pranešimą 2018 m. gegužės 16 d. rašte pažymėjo, kad šis atsakovės pranešimas yra siūlymas ieškovams, kaip parduodamo Nekilnojamojo turto bendraturčiams, pasinaudoti pirmumo teise viešo aukciono būdu pirkti parduodamą Nekilnojamąjį turtą už didžiausią viešame aukcione pasiūlytą turto kainą (1 t., b. l. 53-54). Iš viešo aukciono dalyvių registracijos matyti, kad ieškovas V. R. buvo užsiregistravęs aukciono dalyviu (1 t., b. l. 55). 2018 m. birželio 11 d. įvykusio viešo aukciono, kurio metu buvo parduotas ginčo turtas, laimėtoja pripažinta atsakovė V. C., sutikusi įgyti (pirkti) turtą už pradinę jo kainą – 28 600 Eur (1 t., b. l. 57). 2018 m. birželio 19 d. pranešimu ieškovai dar kartą kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybę su pranešimu apie sutikimą pirkti ginčo turtą už didžiausią aukcione pasiūlytą turto kainą (28 600 Eur) (1 t., b. l. 58). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2018 m. liepos 12 d. raštu informavo ieškovus, kad ginčo turtas yra parduotas viešo aukciono metu už aukciono dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą (1 t., b. l. 59-60). Atsakovai 2018 m. liepos 12 d. pasirašė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė Kauno miesto savivaldybė pardavė atsakovei V. C. ginčo turtą už 28 600 Eur (1 t., b. l. 61-71).
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovų, kaip bendraturčių pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą pažeidimą, tenkino ieškovų ieškinį ir perkėlė ieškovams ginčo turto pirkėjos V. C. teises ir pareigas pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovei Kauno miesto savivaldybei 28 600 Eur. Atsakovai, pateikę apeliacinius skundus, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsakovų manymu, teismas netinkamai taikė CK 1.1 straipsnio 2 dalį, 4.79 straipsnį, Aprašo 19 punktą, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pritaria apeliacinių skundų argumentams dėl žemiau nurodomų motyvų.
17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybės ir savivaldybių turto pardavimo bei nuosavybės į jį perleidimo sąlygas ir tvarką reguliuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (byloje – VSTVNDĮ). Todėl CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja šis įstatymas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovė Kauno miesto savivaldybė pagrįstai teigia, kad CK 4.79 straipsnis, numatantis bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti kito bendraturčio parduodamą turto dalį, VSTVNDĮ nuostatų atžvilgiu taikytinas, bet tik subsidiariai, t. y. CK nuostatų subsidiarus taikymas pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VSTVNDĮ nuostatas, o CK normos taikytinos tais atvejais, kai VSTVNDĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VSTVNDĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Tai reiškia, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto pardavimo, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose (VSTVNDĮ), nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).
18. VSTVNDĮ 9 straipsnis nustato bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalys).
19. VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato bendrą taisyklę, kad valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas parduodamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, o būtent – viešo aukciono būdu. Kita tvarka valstybės nekilnojamasis turtas kitų asmenų nuosavybėn gali būti perleistas tik esant šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat 6 ir 7 dalyse nustatytiems atvejams. Įstatymų leidėjo nuostata valstybės nekilnojamąjį turtą parduoti viešo aukciono būdu paaiškinama tuo, kad toks būdas leidžia varžytis dėl turto neribotam dalyvių skaičiui ir parduoti valstybės turtą didžiausią kainą pasiūliusiam viešo aukciono dalyviui (VSTVNDĮ 21 straipsnio 1, 5, 6 dalys), tuo užtikrinant disponavimo viešąja nuosavybe principų įgyvendinimą.
20. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį nurodė, kad esant parduodamo turto bendraturčių, turi būti taikytinas CK 4.79 straipsnis, suteikiantis bendraturčiui pirmenybės teisę įsigyti kito bendraturčio dalį, bei Aprašo 19 punktas, numatantis, jog jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas. Pažymėjo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, pardavusi ginčo turtą atsakovei V. C., neužtikrino ieškovų materialinės teisės normomis garantuotą teisę pirkti šį turtą pirmumo teise.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendraturčio pirmenybės teisė nereiškia, jog valstybei priklausantis turtas bendraturčiui gali būti parduodamas kita, nei VSTVNDĮ numatyta tvarka, konkrečiai – ne viešo aukciono būdu. Bendraturčiams CK 4.79 straipsnyje garantuojama pirmumo teisė negali paneigti būtinybės valstybės turto realizavimą vykdyti vadovaujantis VSTVNDĮ, Aprašo nuostatomis. Kita vertus, valstybės turto pardavimas viešo aukciono būdu nereiškia bendraturčio pirmenybės teisės esmės paneigimo. Pažymėtina, kad bendraturčių pirmumo teisė realizuojama per minėtą Aprašo 19 punktą, kuomet bendraturčiui pranešama apie ketinimą parduoti nekilnojamojo turto dalį viešame aukcione, pradinę parduodamo turto kainą, kitas pardavimo sąlygas. Bendraturtis, gavęs tokią informaciją, turi teisę apsispręsti, ar dalyvauti viešame aukcione lygiomis sąlygomis su kitais dalyviais ir varžytis dėl parduodamos valstybės nekilnojamojo turto dalies, ar to nedaryti.
22. Nesutiktina su ieškovais, kad tokia tvarka paneigia jų pirmenybę pirkti parduodamą turtą. Ieškovai, gavę pranešimą apie ketinimą parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą, disponavo visa reikiama informacija, reikalinga apsispręsti dėl dalyvavimo viešame aukcione ir nuspręsti, ar šio aukciono sąlygos jiems yra priimtinos. Būtent šiuo aspektu ir pasireiškia jų pirmumo, kaip bendraturčių teisė, pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
23. Aktualu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2003, kurioje buvo kilęs ginčas dėl CK 4.79 straipsnio taikymo (bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe), taip pat išaiškinta, kad vienas iš viešojo aukciono objekto pardavimo tikslų yra parduoti turtą už galimai didžiausią kainą. Todėl bendraturtis šiuo atveju galėtų pirkti ginčo turtą ne bet kokia kaina, o didžiausia aukcione pasiūlyta kaina, nes kitokiu būdu tai neatitiktų viešojo aukciono paskirties bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Šis kasacinio teismo išaiškinimas paneigia ieškovų argumentą, kad didesnės kainos siūlymas viešo aukciono metu paneigia jų pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą.
24. Reziumuojant anksčiau nurodytus motyvus matyti, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, organizuodama viešą aukcioną ir apie jį informavusi ieškovus, nepažeidė ieškovų pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą. Ieškovas V. R. buvo užsiregistravęs viešo aukciono dalyviu, todėl turėjo galimybę lygiomis teisėmis varžytis su kitais aukciono dalyviais ir už turtą pasiūlyti didžiausią kainą, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudojęs ir savo kainos pasiūlęs nebuvo. Minėta, kad aukciono laimėtoja buvo pripažinta atsakovė V. C., nusipirkusi ginčo turtą už jo pradinę kainą – 28 600 Eur. Viešo aukciono metu nepasiūlęs net ir šios kainos, ieškovas V. R. faktiškai atsisakė pirkti bendro turto dalį pasiūlytomis sąlygomis.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie pažeistą ieškovų pirmenybės teisę pirkti ginčo turto dalį, nepagrįstai neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.79 straipsnį bei Aprašo 19 punktą, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų
26. Dėl pasikeitusio procesinio rezultato, t. y. ieškinį atmetus, naikintina Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovei V. C. perleisti, įkeisti, išnuomoti ir/ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į 26/100 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus atsakovų apeliacinius skundus ir nauju sprendimu atmetus ieškovų ieškinį, ieškovų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovai V. C. ir J. O A. priteisti iš ieškovų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 618 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovams V. C. ir J. O A. kompensuojamos bylinėjimosi išlaidų dalies už advokato teisinę pagalbą, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais kriterijais bei dydžiais.
29. Tenkinus atsakovų V. C. ir J. O A. apeliacinį skundą, jų nurodytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme 4,80 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų V. R. ir D. R. ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei V. C. perleisti, įkeisti, išnuomoti ir/ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į 26/100 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Priteisti iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. C., gim. 1976 m. liepos 8 d., ir J. O A., gim. 1964 m. sausio 8 d., po 1 309 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devynis eurus) pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 2,40 Eur (du eurus 40 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.