Telšių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, L. L. gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, Užimtumo tarnyboje neregistruotam, teistam:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 20 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui fizinį skausmą, t. y.: 2021 m. kovo 11 d. apie 17.49 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.09 promilių neblaivumas), vieną kartą kumščiu sudavė savo močiutei O. G. į krūtinės sritį, ir tokiais savo veiksmais sukėlė O. G. fizinį skausmą.

Be to, smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui fizinį skausmą, t. y.: 2021 m. spalio 20 d. apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 promilių neblaivumas), vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė savo močiutei O. G. į dešinės pusės skruostą ir į pakaušio sritį, ir tokiais savo veiksmais sukėlė O. G. fizinį skausmą.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas ir apklausiamas, atsižvelgus į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad su L. L. dėl jo psichikos būsenos nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, nerekomenduojama jį apklausti ir jam dalyvauti tyrimo ir teismo procese (II t., b. l. 102).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios O. G. parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (I t., b. l. 18-20).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios O. G. parodymai apie 2021 m. spalio 20 d. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pareiškėja nurodė, kad L. L. nepasakęs jai nei žodžio priėjo prie jos ir vieną kartą iš dešinės rankos delno sudavė jai į dešinį skrustą ir į pakaušio sritį. Po smūgio ji sušuko, nes smūgis sukėlė fizinį skausmą (I t., b. l. 163-164).

Iš 2021 m. kovo 11 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad O. G. nustatyta krūtinės ląstos sumušimo diagnozė (I t., b. l. 26-27).

Iš 2021 m. spalio 20 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad O. G. nustatyta diagnozė: emocinio šoko ir streso būsena, nepatikslinta (I t., b. l. 180-181).

2021 m. kovo 11 d. 18.00 val. alkoholio kiekio matuokliu L. L. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (I t., b. l. 44).

2021 m. spalio 20 d. 17.14 val. alkoholio kiekio matuokliu L. L. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas (I t., b. l. 197).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad L. L. 2021 m. kovo 11 d. apie 17.49 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vieną kartą sudavė savo močiutei O. G. į krūtinės sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat patvirtina, kad L. L. 2021 m. spalio 20 d. apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini) sudavė savo močiutei O. G. vieną kartą į skruostą ir pakaušio sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš 2021 m. spalio 22 d. veikos aplinkybių šalintina aplinkybė, kad sudavė du kartus, nes pagal byloje ištirtus įrodymus nukentėjusiajai buvo suduota vieną kartą. Išvadas dėl abiejų veikų leidžia daryti nukentėjusiosios O. G. duoti nuoseklūs, pakankamai detalizuoti parodymai, liudytojų teisme duoti parodymai, objektų apžiūros protokolai bei kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų aplinkybėms nustatyti. Teismo vertinimu, L. L. padarytų įstatymo uždraustų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

2022 m. balandžio 13 d. - balandžio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. Šiuo metu L. L. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini).

2. Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu L. L. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio šių veikų padarymo metu L. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat šių veikų padarymo metu L. L. konstatuojami ir psichikos ir elgesio sutrikimai (duomenys neskelbtini).

3. L. L. yra socialiai pavojingas.

4. L. L. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (II t., b. l. 96-102).

Teismo posėdyje nuotolinėmis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis apklausta ekspertė Ramunė Drazdauskienė patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, nurodė, kad ekspertinio tyrimo metu vertino, kokia asmens psichikos būsena buvo baudžiamo įstatymo uždraustos veikos metu ir kokia būsena yra šiuo metu. Įvertino visą ikiteisminio tyrimo pateiktą medžiagą, medicininius dokumentus, ištyrė L. L. psichikos būseną ir atliko psichologinį įvertinimą. Iš bylos medžiagos ir iš medicininių dokumentų, ir iš to, kaip jis pats pateikia savo įvykių versiją, kaip jam viskas atrodė, suformulavo diagnozę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo lėtinis psichikos sutrikimas, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis ekspertizės stebėjimo metu pasakojo, kaip močiutė jau daug metų jį nuodijo, kaip prideda į maistą nuodų, kaip močiutė nori užvaldyti mamos verslą, kaip kišasi, kaip jis bando padėti mamai. Tai, kad jis padėjo mamai, stumdė ir fiziškai smurtavo prieš močiutę, jo manymu yra teisinga, tai yra pagalba mamai. Jo motyvai yra liguisti. Jis turi psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini), kuris ir pasireiškia nekritiškais, nekoreguojamais veiksmais. Tuo metu neįmanoma jo pataisyti, sugrąžinti į realybę, jis yra nekritiškas. Ekspertizės metu matė tą patį: mąstymo nenuoseklumą, (duomenys neskelbtini), kritikos savo atžvilgiu nebuvimą. Kategoriškai teigė, kad jam nereikia gydytis. Rekomenduoja priverstinio pobūdžio medicinos priemonių taikymą ir stacionarinį stebėjimą priverstinėmis sąlygomis (duomenys neskelbtini), kadangi L. L. neitų gydytis ambulatoriškai, jis nėra kritiškas savo būsenos atžvilgiu, yra nusiteikęs prieš medikamentinį gydymą. Socialinis pavojingumas konstatuojamas tada, kai serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti nei veikos pavojingumo, nei savo veiksmų esmės, atlieka nusikalstamas veikas, to nesuprasdamas. Jei jo psichika nebus koreguojama, nebus gydomas, jis ir toliau darys nusikalstamas veikas, jo socialinis pavojingumas bus labai didelis. Jam reikalinga pagalba, reikalinga medikamentinė pagalba, (duomenys neskelbtini) iki bus pasiekta remisija, arba tie simptomai bus išnykę tiek, kad jis galės grįžti į gyvenimą ir gyventi, adaptuotis. Alkoholis dar labiau sustiprina liguistą suvokimą, (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra esminė ir pagrindinė diagnozė, o alkoholis tik sustiprino jau esamus lėtinio sutrikimo simptomus.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri-verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

L. L. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), todėl jis, darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikų pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties L. L. yra pripažintinas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis), todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog L. L. rekomenduojama taikyti priverstinį gydymą – stacionarinį gydymą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Tą patvirtino ir ekspertas teismo posėdžio metu.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį teismas turi parinkti asmeniui stacionarinio stebėjimo režimą. Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, siekiant užtikrinti, kad L. L. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, be to, įvertinus tai, kad gyvenant toje pačioje aplinkoje išlieka labai didelė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, L. L. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Byloje nesant duomenų, kad L. L. reikėtų stebėti ypatingomis sąlygomis, jam skirtinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka L. L. diagnozuotų psichikos sutrikimų sunkumą, nustatytą jo socialinį pavojingumą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

L. L. 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. spalio 21 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios O. G. arčiau nei 15 metrų atstumu ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje ir darbo vietoje – naikintinos įsiteisėjus teismo nutarčiai (I t., b. l. 135-137, II t., b. l. 23-25).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

L. L. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti L. L. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti L. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios O. G. arčiau nei 15 metrų atstumu ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje ir darbo vietoje.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jos atstovo ir prokuroro gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.