Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-131-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-02-07Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-15Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-22Utenos apylinkės teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-22Utenos apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-06-01Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-07
Bylos Nr.
2S-131-278/2011
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-01069-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
UAB „Anrestas“
Ieškovas
UAB „Ikstar service“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-131-278/2011

Teisėja Zita Gavėnienė Proceso Nr. 2-14-3-01069-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1.; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ikstar service“ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties ir atsakovės UAB „Anrestas“ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos 2010 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1244-266/2010 pagal ieškovės UAB „Ikstar service“ ieškinį atsakovei UAB „Anrestas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Ikstar service“ nurodė, kad atsakovė UAB „Anrestas“ nevykdo įsipareigojimo pagal 2010-04-13 statybos rangos sutartį apmokėti už atliktus darbus. Prašė teismą ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovei UAB „Anrestas“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir /ar pinigines lėšas 86 273,80 Lt sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja 2010-11-18 nutartimi prašymą patenkino ir areštavo atsakovės UAB „Anrestas“ atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB bankas bei kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, ir/ar pinigines lėšas 86 273,80 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei UAB „Anrestas“ areštuoto turto objektus įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į juos, perleisti tretiesiems asmenims, bloginti turto objektų būklę, naikinti ar atskirti nuo pagrindinio daikto turto priklausinius, disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis, vykdyti visas finansines operacijas, išskyrus mokėjimus ieškovei UAB „Ikstar service“ ir išmokėjimus, susijusius su darbo santykiais bei mokesčius valstybei.

Atsakovei UAB „Anrestas“ padavus atskirąjį skundą, Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakeitė 2010-11-18 nutarties rezoliucinę dalį, patikslinant, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Anrestas“, pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis turtas, o jo nesant kilnojamasis turtas ir turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis ir tik nesant ar nepakankant šio turto, atsakovės piniginės lėšos 86 273,80 Lt sumai. Kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atskirojo skundo teiginiu, jog laikinosios apsaugos priemonės, tenkinant ieškovės prašymą, buvo parinktos pažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo principus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ikstar service“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti, taikyti laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones ir pirmiausia areštuoti atsakovės UAB „Anrestas“ pinigines lėšas 86 273,80 Lt sumai, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodo, kad areštavus atsakovės kilnojamąjį ir/nekilnojamąjį turtą dėl ilgos pardavimo eigos nepagrįstai užsitęstų piniginių lėšų išieškojimo įvykdymo procesas ir tai turėtų neigiamos įtakos įmonės turtiniams interesams. Teigia, kad atsakovė iš Biržų politechnikos mokyklos gavo pinigus už ieškovės atliktus darbus, tačiau su ieškove iki šiol neatsiskaito, todėl neapribojus atsakovės UAB „Anrestas“ galimybės naudotis šiomis lėšomis yra pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, ekonomiškumo principai.

Atskiruoju skundu UAB „Anrestas“ prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos 2010 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės UAB „Ikstar Service“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė teigia, kad nepaisant tarp šalių kilusio ginčo, įmonė neketina slėpti turto, perleisti ar sumažinti jo vertės, o ieškovė nepateikė duomenų jog egzistuoja pagrindas taikyti atsakovei turto apribojimus. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam objektyvaus pagrindo, nepagrįstai varžo atsakovės teises ir teisėtus interesus, o tai neatitinka šio instituto tikslų. Teigia, kad UAB „Anrestas“ turimas turtas 95 kartus viršija ieškovės pareikštų reikalavimų sumą, įmonės veikla yra stabili, turimo turto vertė didėja, o turimo nekilnojamojo turto vertė 25 kartus viršija ieškiniu reikalaujamą sumą. Nurodo, jog bendrovės finansiniai duomenys patvirtina, kad UAB „Anrestas“ veikla yra pelninga, todėl atsakovės teises suvaržančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrovei yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Ikstar service“ atsiliepime į atsakovės UAB „Anrestas“ atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė jau pasinaudojo teise apskųsti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-11-18 nutartį ir laisva valia suformulavo prašymą dėl jų taikymo, kurį teismas tenkino. Nurodo, jog įstatymas nenumato atsakovei teisės pakartotinai skųsti tą pačią 2010-11-18 nutartį, be to, atsakovė ją skundžia praėjus 25 dienom nuo nutarties priėmimo dienos, tai yra praleidusi įstatymo numatytą terminą. Be to, nurodo, jog atskirajame skunde atsakovė nurodo, tik aplinkybę, jog įmonė finansiškai stabili, dirba pelningai, turi didelės vertės nekilnojamojo turto, tačiau nepateikė įrodymų, kad 2010-12-06 nutartimi taikytos minimaliai atsakovę varžančios laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai ir iš esmės varžo UAB „Anrestas“ teisėtus interesus ir pažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyrą.

Atsakovė UAB „Anresta“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Ikstar Service“ atskirąjį skundą nurodo, kad areštas piniginėms lėšoms gali būti nukreipiamas tik nesant kitokio turto, kas leidžia atsakovams patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje – komercinėje veikloje. Nurodo, jog ieškovė, pareikšdama aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, neteisėtai eikvoja teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų lėšas ir laiką, todėl prašo konstatuoti ieškovės UAB „Ikstar service“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t.y., šiomis procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis siekiama tikėtinam skolininkui užkirsti kelią išvengti skolos mokėjimo (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo, todėl tik vadovaudamasis ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Dėl paminėtos aplinkybės, teismas netikrina ar ieškinys atsakovui yra pagrįstai pareikštas ar ne ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ši aplinkybė, esminės reikšmės neturi, nes ieškinio užtikrinimo priemonės taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Ikstar service“ prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB „Anrestas“ 86 273,80 Lt ir šios sumos išieškojimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisminėje praktikoje yra konstatuojama, kad didelė reikalavimo suma, vertinama kaip grėsmės ieškovo interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslu pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimos, ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Tačiau ir reikalavimas dėl sąlyginai nedidelių sumų išieškojimo nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti užtikrinimo priemones, nes civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su atsakovo finansiniu pajėgumu ar galimybe atsiskaityti su ieškovu, kai jo atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas. Atsakovo turimas turtas savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl atsakovės UAB „Anrestas“ teiginys, kad įmonė turi didelės vertės turto, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neatmestina, jog bylos nagrinėjimo metu skolininko finansinė būklė gali ir pasikeisti. Be to, ieškovė teismui nurodė, kad UAB „Anrestas“ yra pradelsusi atsiskaitymo terminus, į raginimus žodžiu ir raštu sumokėti įsiskolinimą gera valia nereaguoja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir areštuodamas atsakovui priklausantį turtą, teismas privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose areštas suvaržo asmenų veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas ženklių nuostolių atsiradimui, dėl ko atsakovas negalėtų atsiskaityti ir su ieškovu, todėl piniginių lėšų areštas taikytinas tik tuo atveju, jeigu išieškojimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto. Įvertinus minėtą aplinkybę teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinio reikalavimo užtikrinimui teismas nurodė pirmiausia areštuoti atsakovei UAB „Anresta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant kilnojamąjį turtą ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas 86 273,80 Lt sumai, yra pagrįsta ir teisėta, nes būtent toks pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2010-12-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovės, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovės UAB „Ikstar service“ atskirojo skundo teiginiai, kad vykdant išieškojimą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimas gali užsitęsti, negali būti pakankamu pagrindu tenkinti atskirąjį skundą. Be to, UAB „Ikstar service“ ieškiniu iš atsakovės, be įsiskolinimo už atliktus darbus, prašo priteisti ir palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, todėl, patenkinus ieškinį, palūkanų išieškojimas iki sprendimo įvykdymo iš dalies kompensuotų ieškovės patirtus nuostolius.

Atsakovė, manydama jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos interesus, turi teisę prašyti teismą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita, tame tarpe įnešti į teismo specialiąją sąskaitą ieškovės prašomą priteisti sumą. Be to, Civilinio proceso nuostatos numato, jog atmetus ieškinį, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146, 147 str. str.).

Kadangi UAB „Anrestas“ 2010-11-29 atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, todėl nesutikdama su taikyta ieškinio užtikrinimo priemone, atsakovė turi teisę skųsti 2010-11-18 ir 2010-12-06 nutartis ir termino joms apskųsti nėra praleidusi.

Klausimas ar ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis spręstina nagrinėjant bylą iš esmės, o tai, kad UAB Ikstar service“ skundžia nutartį, kuria pakeistas ieškinio užtikrinimo priemonių eiliškumas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė pažeidžia įstatymo reikalavimus, nes ji, kaip ir atsakovė, turi teisę skųsti teismo priimtus procesinius sprendimus (CPK 42 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Ikstar service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ atskiruosius skundus atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ (į.k. 1541 47670) 3 Lt (tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Kolegijos teisėjai Birutė Jonaitienė Ramunė ČeknienėBirutė Valiulienė