- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-174-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10463-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- J. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. (J. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. S. ir J. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
2012 m. spalio 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ir sustabdė bylą, iki kol pareiškėjai sudarys naują sutartį. Teismo nuomone, šalių sudaryta sutartis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes sutuoktiniai turtą nutarė pasidalinti pažeisdami sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, numatytą įstatyme. Pagal teismui pateiktą tvirtinti sutartį, pareiškėjai atitektų turto už 400000 Lt, o pareiškėjui tik už 12710 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Teigia, kad šalys laisva valia sutarė dėl tokio turto pasidalijimo būdo. Mano, kad teismo nutartis pažeidžia sutarties laisvės principą, nes jam yra gerai žinoma, kad turtas dalijamas ne lygiomis dalimis, tačiau jis nemano, kad jo teisės dėl to yra pažeidžiamos. Sutartyje abi šalys išreiškė savo valią.
Motyvuojamoji dalis
Atskiras skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai kreipėsi į teismą, prašydami bendru sutikimu nutraukti 1991 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys siekia pasidalinti santuokoje įgytą bendrą turtą – pareiškėjai J. S. asmenines nuosavybės teise atitektų butas ir 10000,00 Lt piniginė kompensacija, t. y. turto už 400000 Lt.; pareiškėjui J. S. asmenines nuosavybės teise atitektų 2 garažai ir 4 transporto priemonės, t. y. turto tik už 12710 Lt.
Nors Civilinio proceso kodeksas įtvirtina šeimos bylas nagrinėjančio teismo aktyvų vaidmenį (CPK 376 str.), tačiau visais atvejais, net ir šeimos teisinių santykių bylose, teismas turėtų įvertinti viešojo intereso egzistavimą konkrečiu atveju, ar nagrinėjami klausimai turės įtakos nepilnamečių vaikų, silpnesniosios šalies, kitų asmenų, visuomenės ar valstybės teisėtiems interesams.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi, išlaikymo vienas kitam nereikalauja, todėl nėra duomenų, kad šalių sudaryta sutartis pažeistų kitų tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, taip pat nepilnamečių asmenų interesus. Taigi sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarė du pilnamečiai, veiksnūs asmenys, kurie savarankiškai nusprendė dėl jiems priklausančio turto pasidalijimo. Įsatymas numato asmenims teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę atlygintinai ar neatlygintinai perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises į jį (CK 4.37 str.).
Civiliniame kodekse yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 ir 4 d.). Įstatyme nėra imperatyviai įtvirtinta, kad sutuoktiniai bendrą turtą būtinai turi pasidalinti lygomis dalimis ir negali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apribojimai nukrypti nuo lygių dalių principo taikomi tik priverstinai, bet ne jų pačių sutarimu, dalijant sutuoktinių turtą (CK 3.117 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalių pateikta sutartis pažeistų pareiškėjo J. S. interesus, nes pats pareiškėjas tiek sutartyje, tiek atskirajame skunde aiškiai išreiškė savo poziciją ir norą bendrą sutuoktinių turtą padalinti būtent tokiu būdu. Pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas tokios šalių sutarties ir įpareigadamas pateikti naują sutartį, pažeidė asmenų teisę savo nuožiūra spręsti dėl jiems priklausančio turto.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nutartis naikintina. Kadangi byloje yra pareikštas prašymas ne tik patvirtinti šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, bet ir nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, o santuokos nutraukimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, todėl išspręsti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.