- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2-4070-797/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03160-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- UAB ,,D&G kompiuteriai“
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Petras Labanauskas
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui G. Ž., jo atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovo UAB ,,D&G kompiuteriai“ direktoriui D. M., atsakovo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovui UAB ,,D&G kompiuteriai“ dėl iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintą ieškinį palaiko ir prašo ieškinį tenkinti – panaikinti 2012-04-30 įsakymą Nr. DS20120430 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pripažinti įsakymą Nr.DS20120430/1 dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtu ir jį panaikinti, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-04-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, dviejų mėnesių išeitinę išmoką, 5000 Lt neturtinę žalą, laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atleistas iš darbo nepagrįstai ir neteisėtai, siekiant susidorojimo su darbuotoju, kaip 50 proc. įmonės akcijų savininku, nenurodant, kokias tiesiogines darbo pareigas jis pažeidė.
Ieškovo atstovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atleidimas iš darbo yra teisėtas, nes, paprašius pateikti informaciją apie atliktą pavedimą UAB ,,Asbis“, ieškovas įniršo, kad jį tikrina, išrėkė necenzūrinius žodžius (nurodyti atsiliepime) ir stūmė nuo darbo stalo. Atleistas iš darbo už necenzūrinių žodžių vartojimą, direktoriaus žeminimą darbuotojų akivaizdoje.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2009-12-11 ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą buhalteriu, o nuo 2011-10-03 dirbo projektų vadovu, nustatant 1050 Lt atlyginimą (21-24 b. l.). Patvirtinti projektų vadovo pareiginiai nuostatai, kurių 27-28 punktai numato pareigą laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, nustatytų taisyklių, darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei apsaugos nuo elektros norminių aktų reikalavimų. Su šiais nusotatais ieškovas supažindintas 2011-10-03 (35 b. l.). Darbo tvarkos taisyklių 101.16 punktas numatė, kad darbo drausmės pažeidimas yra necenzūrinių žodžių vartojimas įmonės klientų, svečių, partnerių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas (36-49 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo patvirtintos Darbo tvarkos taisyklėse nenumatyta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo. Ieškovas nurodo, jog jis atleistas neteisėtai, o atsakovas teigia, kad ieškovas atleistas pagrįstai ir teisėtai, nes savo veiksmais pažeidė darbo drausmę,
administracijos vadovo akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, jį pažemino, ką girdėjo darbuotojai, pašalinis asmuo.
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - panaikinimo.
Iš byloje esančio 2012-04-30 įsakymo Nr. DS20120430 matyti, jog atsakovas skyrė ieškovui drausminę nuobaudą pagal DK 237 str. 3 p. atleidimą iš darbo, su kuriuo ieškovas supažindintas 2012-04-30 (54 b. l.). Ieškovas buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (55 b. l.). Taip pat buvo priimtas įsakymas su ieškovu atsiskaityti, kas buvo padaryta 2012-05-02 (56, 58 b. l.). Prieš atleidžiant ieškovą iš darbo, 2012-04-25, 2012-04-26 ir 2012-04-30 buvo pareikalauta pasiaiškinti (50-52 b. l.). Pasiaiškinimas pateiktas 2012-04-27 (53 b. l.). Į 2012-04-30 reikalavimą pasiaiškinti ieškovas pasiaiškinimo nepateikė, nes tą pačią dieną buvo atleistas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovui drausminių nuobaudų iki jo atleidimo dienos, t. y. 2012-04-30, nebuvo taikyta. Atsakovas nurodo, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už ką ir buvo atleistas.
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 straipsnyje, kurio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, kai jis atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečios šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys. Atsakovas nurodo, jog ieškovas padarė pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame reglamentuotas neleistinas elgesys ar kiti veiksmai, pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.
Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pagrįsti nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismo pareiga - įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (CPK 3 str. 7 d.).
Byloje nustatyta, jog tarp atsakovo administracijos vadovo (toliau tekste – direktorius) ir ieškovo konfliktas kilo 2012-04-24 dėl ieškovui pavesto darbo – pinigų pervedimo UAB ,,Asbis“. Ieškovas paaiškino, kad necenzūrinių žodžių nevartojo, tik pakartojo direktoriaus pavartotus necenzūrinius žodžius, ką matė ir girdėjo E. Ž. (113-114 b. l.). Nurodo, jog direktorius jį vadino psichiniu ligoniu, dėl ko jis kreipėsi pas gydytoją, kur jam buvo išduota pažyma, jog jis psichiškai sveikas, kurią pateikė direktoriui (93 b. l.). Atsakovas tvirtina, jog pareikalavus pateikti informaciją, ar pavedimas UAB ,,Asbis“ atliktas, direktorius buvo nustumtas nuo stalo, ieškovas iškeikė jį, vartojo necenzūrinius žodžius, nurodytus atsiliepime ir protokole (17-19, 115-116 b. l.), tokiais veiksmais ieškovas pažemino jį, pažeidė jo konstitucines teises (17-19 b. l.).
Apklausti liudytojais buvę ir esami atsakovo darbuotojai davė prieštaringus parodymus. Liudytoja apklausta ieškovo motina patvirtino, jog direktorius sūnų vadindavo psichiniu ligoniu, tinginiu, melagiu (116-117 b. l.), tai patvirtino ir liudytoja E. Ž., kuri konflikto dieną girdėjo iš direktoriaus, kaip ieškovą pavadino psichiniu ligoniu, dėl ko ieškovas sakė jai, kad turi pažymą, jog yra sveikas, o anksčiau yra girdėjusi, kaip direktorius vadino ieškovą tinginiu ir melagiu (117-119 b. l.). Liudytoja E. Ž. - buvusi atsakovo darbuotoja, tačiau, kaip pati paaiškino, išėjusi iš darbo savo noru, ne direktoriaus verčiama. Pastaroji patvirtino, kad po direktoriaus necenzūrinių žodžių pavartojimo, ieškovas atsakė tokiais pat, ji matė, kaip direktorius provokavo ieškovą sakydamas: ,,trenk man, trenk“, tačiau ieškovas pasiuntė oro bučinį (118 b. l.). Patvirtino, kad raštu paaiškinimą po konflikto parašė po direktoriaus nurodymo: ,,parašyk, kad jis norėjo man trenkti“, pasakė maždaug ką parašyti ir tai ji padarė, nes viena augina mažametį vaiką ir darbą prarasti jai būtų bėda, todėl to norėjo išvengti (118 b. l.). Liudytojai R. S. ir D. M. patvirtino, jog ieškovas vartojo necenzūrinius žodžius po to, kai direktorius paprašė pateikti informaciją apie atliktą pavedimą, ieškovui šaukiant, direktorius buvo stabilus, susitvardęs, konfliktą girdėjo pašto kurjerė (119-121 b. l.)
Teismas, vertindamas liudytojų parodymus atsižvelgia į tai, kad liudytojai R. S. ir D. M. dirba pas atsakovą ir yra pavaldūs direktoriui, todėl jų parodymai vertintini kaip suinteresuotų asmenų, nenorint pakenkti direktoriui ir nelaikytini objektyviais, o netikėti liudytojos E. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo, juolab, kad tą aplinkybę, jog direktorius pats įžeidinėjo ieškovą, vadindamas jį psichiniu ligoniu, dėl ko ieškovas kreipėsi pas gydytojus dėl to paneigimo, patvirtina pažyma, išduota 2012-04-30 (93 b. l.), kuri buvo pateikta direktoriui, ko jis pats neneigia (121 b. l.). Teismas iš visų įrodymų visumos sprendžia, jog pasakyti necenzūrinius žodžius ieškovas buvo išprovokuotas paties direktoriaus netinkamo elgesio, nors darbo tvarkos taisyklės galioja visiems. Byloje neįrodyta, jog konfliktą girdėjo ir pašalinis asmuo – pašto kurjerė.
Netinkamas ir prieštaraujantis bendrosioms moralės normoms elgesys nustatytas tiek direktoriaus, tiek ieškovo, kuris neneigia necenzūrinius žodžius pavartojęs, atsakydamas jais direktoriui, veiksmuose. Atsakovas nurodo, kad buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, o toks elgesys gali būti pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką netgi darbdaviui įrodžius, kad darbo drausmės pažeidimas yra padarytas, jam tenka pareiga pateikti taip pat ir teisinius argumentus, pagrindžiančius tai, kad pažeidimas teisėtai kvalifikuotas kaip šiurkštus pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes (LAT 2011-12-30 nutartis Nr. 3K-3-562/2011; 2011-07-01, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Todėl svarbu nustatyti, ar ieškovo elgesys, kurį atsakovas įvardina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir jo sukeltos pasekmės ar kitos reikšmingos aplinkybės suteikia pagrindą kvalifikuoti jį kaip sunkiausią darbo drausmės pažeidimą ir taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą. Atsakovas tai grindžia tuo, jog direktorius buvo pažemintas darbuotojų akivaizdoje, dėl ko pasikeitė jo bendravimas su kolektyvu, tapo uždaresnis, tačiau svarių teisinių argumentų atsakovas nepateikė.
Darbo kodekso 238 straipsnis reglamentuoja drausminės nuobaudos parinkimą. Ši norma taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Spręsdamas, ar ši drausminė nuobauda skirta pagrįstai ir teisėtai, teismas šioje byloje atsižvelgia į tai, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovui dirbant pas atsakovą nuo 2009-12-11, nebuvo taikyta nei viena drausminė nuobauda. Teismas atsižvelgia į šalių elgesį konflikto metu, todėl sprendžia, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai nepatvirtina to, jog ieškovas yra padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį galima būtų taikyti atleidimą iš darbo, nes už pažeidimus DK 237 str. numato ir kitas nuobaudų rūšis, todėl naikintina, nes skirta pažeidžiant Darbo kodekso 238 str. nustatytus kriterijus (Darbo kodekso 236 str., CPK 178, 185 str.). Laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).
Atsakovui nepagrįstai nustačius, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnį, naikintini įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo, todėl taikytina DK 297 straipsnio 4 dalis, nustatant, jog ieškovas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo. Ieškovas pakeitė reikalavimą ir neprašo būti grąžinamas į darbą dėl galimų nepalankių darbo sąlygų jam sudarymo, todėl prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovas atleistas nuo 2012-04-30. Pažyma dėl vidutinio darbo užmokesčio patvirtina, jog G. Ž. vidutinis darbo užmokestis sudaro 1060,82 Lt (57 b. l.). Ieškovas nuo 2012-05-08 pradėjo dirbti UAB ,,Mi...“, kur dirbo iki 2012-07-28 ir jo darbo užmokestis sudarė apie 800-898 Lt (84-86 b. l.). Nuo 2012-08-08 dirba UAB ,,Me...“, kur jo atlyginimas yra didesnis nei pas atsakovą.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytas imperatyvaus pobūdžio įpareigojimas priteisti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį neturi būti taikomas kategoriškai, nes tokios kompensacijos darbuotojui ir kartu sankcijos darbdaviui dydis turi būti proporcingas ir adekvatus pažeidimo sunkumui bei darbuotojo patirtiems netekimams. Dėl to teismas atsižvelgia į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į kitus kriterijus: darbuotojo dirbto laiko ir priverstinės pravaikštos laiko santykį, į tai, ar darbuotojas po atleidimo pradėjo dirbti ar gavo mažesnį atlyginimą ir pan. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas po atleidimo iš darbo nedirbo tik 7 dienas, tačiau įsidarbinęs iki 2012-07-28 gavo 250 Lt mažesnį atlyginimą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už vieną mėnesį, įvertinus trumpą terminą, kai ieškovas nedirbo ir atsižvelgus į tai, kad ieškovas gavo mažesnį darbo užmokestį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 1060,82 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą (CPK 3 str. 7 d., 185 str.). Laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).
Įstatyme nustatyta, kad jeigu darbuotojas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, tačiau jis į darbą dėl tam tikrų priežasčių negrąžinamas, jam priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, todėl atsižvelgiant į ieškovo dirbtą laiką pas atsakovą, priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri yra 2121,64 Lt (DK 140 str.). Teismo sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.)
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tampa tik ieškovo (darbuotojo) pajamas apskaičiuojanti institucija, o pajamų mokesčio išskaičiavimas yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nustatyta atsakovo (darbdavio) pareiga, todėl teismas sprendime nurodo priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas fizinių asmenų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, fizinių asmenų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas pareiškė ieškinį ir prašo iš atsakovo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl neteisėto atleidimo. Formuojama teismų praktika tokia, kad nustatant neturtinės žalos dydį, yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog ir ieškovas vartojo necenzūrinius žodžius, ką draudžia daryti atsakovo patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 101.16 punktas, nors ir išprovokuotas direktoriaus bei į tai, kad ieškovas galėjo tikėtis darbdavio reakcijos, nes necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti, į tai, jog ieškovas neįrodė, kad atleidimas iš darbo sukėlė jam didžiulį stresą ar įtampą, pakenkė jo reputacijai, nes jau 2012-05-08 pradėjo dirbti kitoje darbovietėje, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovui neturtinė žala nepriteistina, jos neįrodžius ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).
Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato pagalbą. Abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas - 605 Lt, o atsakovas – 600 Lt. Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, bet sprendimas iš esmės priimtas ieškovo naudai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinę žalą yra atmestas, laikytina, jog šalys, patyrusios panašias bylinėjimosi išlaidas, viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina, todėl jo nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas pagal įstatymą, tačiau bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 80, 83, 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti UAB ,,D&G kompiuteriai“ direktoriaus 2012-04-30 įsakymą Nr. DS20120430 dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. Ž., UAB ,,D&G kompiuteriai“ direktoriaus įsakymą Nr.DS20120430/1 dėl ieškovo G. Ž. atleidimo iš darbo ir pripažinti ieškovo G. Ž. atleidimą iš darbo neteisėtu.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,D&G kompiuteriai“ ieškovui G. Ž. 1060,82 Lt (vieno tūkstančio šešiasdešimt litų, 82 centų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 2121,64 Lt (dviejų tūkstančių šimto dvidešimt vieno lito, 64 centų) išeitinę išmoką.
Laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu G. Ž. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,D&G kompiuteriai“ valstybei 95 Lt (devyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.