Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-871-527/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2A-871-527/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
L. P.
Ieškovas
UAB „Būsto valda“
Civilinė byla Nr. 2A-871-527/2015;proceso Nr. 2-69-3-12153-2014-9;
procesinio dokumento kategorijos: 35.3.6; 121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18341-191/2014 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje (b. l. 22–24) prašė priteisti iš atsakovės 451,94 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini)kuriame ieškovei buvo pavesta vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimą. Kadangi namo, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, patalpų savininkų, tame tarpe ir atsakovės, bendrajai dalinei nuosavybei ieškovė teikė administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, atsakovė kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovės 451,94 Lt skola ieškovei susidarė iki 2014 m. birželio mėnesio. Skola susidarė dėl atsakovės nesuvokimo, kad ji kaip bendrasavininkė turi mokėti mokesčius už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 38–39) su ieškiniu nesutiko, kadangi ji dar 1999 m., turėdama visus leidimus ir sutikimus bei suderinimus, atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos ir pasirinko autonominį šildymą dujomis, tuo pačiu atsisakė bendrų patalpų ir kitų sistemų. 2013 m. rugsėjo mėnesio sąskaitoje matyti, kad buvo atliktas automatikos montavimas ir atsakovės butui priskaičiuota 173,18 Lt. Atsakovė nesutinka mokėti už paslaugą, kuria nesinaudos. Vėliau dar ieškovė paskaičiavo už šildymo sistemos remontą 258,60 Lt. Atsakovės šildymo sistemai jau 15 metų reikalingas remontas, tačiau jai už remontą niekas nekompensuoja. Atsakovė yra 1 grupės invalidė, augina nepilnametį sūnų, todėl negali išlaikyti šildymo sistemos, kurios atsisakė prieš 15 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b. l. 76–78) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 451,94 Lt (kas atitinka 130,89 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (451,94 Lt / 130,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt (kas atitinka 20,85 Eur) sumokėtą žyminį mokestį ir 271 Lt (kas atitinka 78,48 Eur) išlaidas už advokato pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniame skunde (b. l. 89) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kadangi ji 1999 metais atsijungė nuo centrinio šildymo. Atsakovei buvo išrašyta 130,99 Eur (451,94 Lt) sąskaita už centrinės šildymo sistemos renovaciją, nors atsakovė nesinaudoja centrinio šildymo sistema. Kadangi atsakovė yra atsijungusi nuo centrinio šildymo ir nesinaudoja teikiamomis paslaugomis, ji nesutiko su išrašyta sąskaita, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovė nesutiko mokėti 130,99 Eur ieškovės išrašytos sąskaitos už centrinio šildymo vamzdyno renovaciją, kadangi yra atsijungusi nuo centrinio šildymo sistemos. Teismas priteisė ieškovei 130,99 Eur iš atsakovės, laikydamas, kad ji besąlygiškai skolinga visą sumą. Teismas nesiaiškino, ar tinkamai buvo apskaičiuota atsakovei tenkanti sumokėti suma. Kadangi atsakovė buvo įsitikinusi, kad jai iš viso nepriklauso mokėti už centrinio šildymo vamzdyno renovaciją, ji neprašė ieškinyje apskaičiuoti jai tenkančios sumokėti sumos. Atsakovė gyvena nedideliame bute, tačiau turi mokėti tokią pačią pinigų sumą kaip ir visi daugiabučio gyventojai, nors CK 4.82 str. 7 d. yra aiškiai numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Toks vienodas sąskaitų apskaičiavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui. Teismas priėmė formalų sprendimą, nesigilindamas į visas bylos aplinkybes, ir todėl patenkino ieškinį, kuris grindžiamas formaliu pagrindu – ta aplinkybe, kad atsakovė privalo mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Tokia teismo išvada padaryta remiantis tik tikėtina išvada. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra asmuo, turintis neįgalumą, gaunantis mažas pajamas, ir pilnai priteisė tiek skolą, tiek palūkanas bei kitas išlaidas, nemažindamas priteistinos sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 92–94) ieškovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, su apeliantės motyvais nesutinka. Ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 73,66 kv. m bendro ploto butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name adresu(duomenys neskelbtini). 2006-05-05 Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučiu namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-8, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės, 2012-05-05 Susitarimu Nr. 53-10-51 „Dėl 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių namu bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-8 pratęsimo“ ir 2012-12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ ieškovei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas. Kadangi namo, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, patalpų savininkų, tame tarpe ir atsakovės, bendrajai dalinei nuosavybei ieškovas teikė administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, atsakovė kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai turėjo prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas išieškojimo iš apeliantės, teismui pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad susidaręs įsiskolinimas priklauso būtent atsakovei (t. y. ieškovė ieškinyje nurodė, kad apeliantei butas nuosavybės teise priklauso nuo 1992 metų, tai patvirtino ir pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, o mokesčiai už suteiktas administravimo paslaugas namui, kuriame yra ir apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas, pradėti skaičiuoti nuo 2006 m. liepos mėn.). Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė buhalterinius apyvartos žiniaraščius, kurie detalizavo apeliantės įsiskolinimą ir parodė apeliantei priskaičiuotų ir jos sumokėtų mokesčių santykį. Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d.), kurios buto savininkas neturi teises perduoti atskirai nuo teisės į butą ar kitą patalpą (CK 4.82 str. 2 d.), todėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir prievolės, susijusios su bendros dalinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, išlieka nepriklausomai nuo to ar buto savininko šilumos įrenginiai yra atjungti nuo namo šildymo sistemos. Pagal CK 4.82 str. 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas (toliau – DNSBĮ) 2 str. 5 d., kuriame apibrėžta, kad bendrąja inžinerine įranga yra laikomi ir šilumos tinklai. CK 4.83 str. 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bei proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs „Aplinkybė dėl atsakovės faktinio atsijungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų, nes net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturėtų įtakos iš įstatymo kylančios atsakovės, kaip bendraturtės pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas“(LAT 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 yra konstatavusi, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl aplinkybė dėl atsakovės atsijungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos nėra reikšminga sprendžiant dėl šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, nes net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturėtų įtakos iš įstatymo kylančios atsakovės, kaip bendraturtės, pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui.

LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai) 4 punkte numatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. LR aplinkos ministro 2005-09-21 įsakymu Nr. Dl-455 patvirtintas Statybos techninis reglamentas 2.01.01(l):2005 apibrėžia privalomuosius reikalavimus, kuriuos sudaro pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo užtikrinimas per visą pagrįstą statinio naudojimo laikotarpį (14 p.). Tokius pačius reikalavimus administratoriui numato ir LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas 1.12.05:2002 privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninis atsparumas ir pastovumas, higienos, sveikatos apsaugos normų užtikrinimas. Šilumos ūkio įstatymas ir kt. poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja būtent šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 73,66 kv. m bendro ploto butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name adresu(duomenys neskelbtini). 2006-05-05 Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučiu namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-8, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės, 2012-05-05 Susitarimu Nr. 53-10-51 „Dėl 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių namu bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-8 pratęsimo“ ir 2012-12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ ieškovei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo paskirtas ir daugiabutis namas, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas. Kadangi namo, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, patalpų savininkų, tame tarpe ir atsakovės, bendrajai dalinei nuosavybei ieškovė teikė administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, atsakovė, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai, turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas išieškojimo iš apeliantės, teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad susidaręs įsiskolinimas priklauso būtent atsakovei (t. y. ieškovė ieškinyje nurodė, kad apeliantei butas nuosavybės teise priklauso nuo 1992 metų, tai patvirtino ir pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, o mokesčiai už suteiktas administravimo paslaugas namui, kuriame yra ir apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas, pradėti skaičiuoti nuo 2006 m. liepos mėn.). Ieškovės pateikti buhalteriniai apyvartos žiniaraščiai detalizuoja apeliantės įsiskolinimą ir parodo apeliantei priskaičiuotų ir jos sumokėtų mokesčių santykį. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d.), kurios buto savininkas neturi teises perduoti atskirai nuo teisės į butą ar kitą patalpą (CK 4.82 str. 2 d.), todėl, kaip jau minėta, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir prievolės, susijusios su bendros dalinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, išlieka nepriklausomai nuo to, ar buto savininko šilumos įrenginiai yra atjungti nuo namo šildymo sistemos. Kadangi pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso namo bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o pagal DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalį bendrąja inžinerine įranga yra laikomi ir šilumos tinklai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės skolą, susidariusią dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, nežiūrint į tai, kad ji yra atsijungusi nuo bendros šildymo sistemos. Konstatuotina, jog atsakovės atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, administratoriui įgyvendinant privalomuosius bendrojo naudojimo objekto – šilumos sistemos – naudojimo ir priežiūros reikalavimus, prieštarautų CK 1.5 straipsnio principams ir pažeistų kitų namo, esančio Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo už suteiktas paslaugas, interesus, sudarytų prielaidas atsakovų nepagrįstam praturtėjimui. Atsakovės vengimas atsiskaityti vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, ir pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį tokios teisės teismo neginamos.

CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas įtvirtina pareigą teismui motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė, nes nuosekliai aprašė, kuriais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą. Nesutiktina su atsakove, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ir šališkai vertino tik vienos proceso šalies – ieškovės pateiktus argumentus. Sprendimas negali būti naikintinas vien dėl tos priežasties, jog jis yra nepalankus atsakovei. Sprendime teismas išsamiai pasisakė dėl visų juridinę reikšmę bylai turinčių aplinkybių ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kurie galėtų paneigti ieškinio reikalavimų dydį ir jų pagrįstumą, o savo atsikirtimus grindė tiktai abstrakčiais samprotavimais, neparemtais jokiais rašytiniais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visuma aplinkybių leidžia teigti, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Konstatuotina, jog šioje byloje nėra jokio juridinio pagrindo nukrypti nuo CK 4.82 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės, jog visi bendrasavininkiai (net ir atsijungę nuo šildymo sistemos) privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo ir atnaujinimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997-12-19 sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007-12-18 sprendimas byloje Marini v. Albania).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė