Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-23 · Byla Nr. Ik-1058-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
Ik-1058-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00415-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
E. P.
Administracinė byla Nr. I-1058-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00415-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 22; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Remigijui Dumčiui,

nedalyvaujant pareiškėjui E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b.l. 5-7) ir patikslintu skundu (b.l. 13-15) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 64-7-N-4 bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 24 d. taikytą prevencinio poveikio priemonę-oficialų perspėjimą Nr. 64-7-4.

Pareiškėjas E. P. skunduose nurodė, kad oficialus perspėjimas ir nutarimas yra nepagrįsti, neteisėti. Oficialų perspėjimą skyręs policijos pareigūnas nenurodė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių pareiškėjui šis perspėjimas paskirtas. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t.y. nebuvo sudaryta galimybė žinoti jo galimai neteisėto elgesio apimties, pasiaiškinti dėl jo, pašalinti kitų asmenų teisių suvaržymus. Šiuo metu pareiškėjas dirba J. V. ūkyje vairuotojo pareigose. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą, kuriame nurodyta, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka, t.y. iš esmės draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 19-20) ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovas nurodė, kad pareiškėjui E. P. oficialus perspėjimas paskirtas teisėtai, griežtai laikantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų ir 4 straipsnyje numatytų pagrindų. Pareiškėjas yra gerai žinomas kaip asmuo, bendraujantis su asmenimis, susijusiais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, pats dalyvaujantis organizuotos nusikalstamos grupuotės, susijusios su automobilių vagystėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, veikloje. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d. Šiame ikiteisminiame tyrime pareiškėjui pareikšti įtarimai ir jis apklaustas įtariamuoju. Pareiškėjui jau anksčiau buvo skirtos prevencinio poveikio priemonės, tiek oficialūs perspėjimai, tiek teismo įpareigojimai, už kurių nesilaikymą pareiškėjas teistas 2011 m. spalio 28 d. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjui paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d., padarymą. Prašo skundą atmesti.

Pareiškėjas E. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl E. P. 2013 m. kovo 26 d. taikytos prevencinio poveikio priemonės – oficialaus perspėjimo, t.y. pareiškėjas ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2013 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 64-7-N-4 dėl prevencinės priemonės taikymo (b.l. 27) ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 26 d. oficialų perspėjimą Nr. 64-7-4 (b.l. 29).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prie skundo pateikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 24 d. oficialų perspėjimą Nr. 64-7-4 (b.l 8), tačiau atsakovas teismui pateikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2013 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 64-7-N-4 dėl prevencinės priemonės taikymo (b.l.27) ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 26 d. oficialų perspėjimą Nr. 64-7-4 (b.l. 29). Kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo pareikštas 2013 m. kovo 26 d., tačiau pareiškėjui išduotame egzemplioriuje, nurodant dieną, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Kad skundžiami nutarimas ir oficialus perspėjimas priimti 2013 m. kovo 26 d., patvirtina ir paties pareiškėjo parašas, jog su oficialiu perspėjimu buvo supažindintas 2013 m. kovo 26 d. (b.l. 29). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundžiamame Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato oficialiame perspėjime nurodyta 2013 m. kovo 24 d. data ( turi būti 2013 m. kovo 26 d.) vertintina kaip techninio pobūdžio klaida, minėtą procedūrinį pažeidimą teismas laiko neesminiu, kuris nesuponuoja priimto oficialaus perspėjimo neteisėtumo ir jo panaikinimo.

Šalies argumentai

Kaip minėta, pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog oficialų perspėjimą skyręs policijos pareigūnas nenurodė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių pareiškėjui šis perspėjimas paskirtas. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą, kadangi atsakovo atstovas, kuris pareiškė oficialų perspėjimą, teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjui buvo išaiškintos ginčijamų administracinių aktų priėmimo priežastys, jų teisinis ir faktinis pagrindas ( b.l. 27, 29).

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, nustatančiame prevencinių priemonių taikymo pagrindus, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija. Taigi asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi būti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas, esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 str. 3 d.), savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją, laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tačiau teismo sprendimas pagrįstas ne vien įslaptintais duomenimis, bet ir neįslaptinta bylos medžiaga, su kuria susipažinti pareiškėjui nebuvo jokių procesinių kliūčių, sudaro pagrindą jį pripažinti teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr.A756-425/2009), Nr. A822-326/2009, Nr. A756-1241/2012, Nr. A143-863/2013).

Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vykdant teisingumą turi būti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažino su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta operatyvinės veiklos medžiaga, kuria remiantis pareiškėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas, ir priimant sprendimą šią medžiagą vertina kaip įrodymą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), patvirtinantį, kad oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

Teismui buvo pateikti apie pareiškėją ir neįslaptinti duomenys apie jo nusikalstamą veiką bei jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. 2013m. vasario 12 d. pranešimas apie įtarimą patvirtina, jog pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr.98-1-00008-12 yra pareikšti įtarimai, kaip organizatoriui, veikiant bendrininkų grupėje, dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje nusikalstamos veikos padarymo, numatytos LR BK 178 str. 3 d. ( dėl didelės vertės automobilių vagysčių) (b.l. 37-38). Be to, iš teismui pateiktų Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties (b.l. 79-82), 2012 m. gegužės 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarties (b.l. 131-133) ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties (b.l. 83-86) spręstina, jog pareiškėjas E. P. palaiko ryšius su asmenimis, galimai priklausantiems organizuotai nusikalstamai grupuotei, kuriems (taip pat ir pačiam pareiškėjui) yra taikytos griežtesnės prevencinio poveikio priemonės – teismo įpareigojimai. 2013-03-19 Prevencinių poveikio priemonių taikymo registro išrašas patvirtina, jog pareiškėjui draudimai palaikyti ryšius su minėtais asmenimis, yra galiojantys, nepanaikinti ( b.l. 49-50). Taip pat teismui pateikti duomenys patvirtina, jog 2013 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d. (dėl bendrininkų grupėje Vokietijoje pagrobto didelės vertės turto, t.y. automobilio įgijimo ir realizavimo ) (b.l. 110-130).

Taigi tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma ginčijamų sprendimų priėmimo metu aktualiu laikotarpiu, kolegijos manymu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu ginčijamas nutarimas buvo priimtas ir oficialus perspėjimas 2013 m. kovo 26 d. taikytas teisėtai ir pagrįstai, todėl jų naikinti nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisDaina Kukalienė