- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- e2-3360-151/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12025-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- R. R., P. B.
dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui Vidai Ambrizaitei-Bartninkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys R. R., P. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1516,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 63,99 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gegužės 26 d. transporto priemonė „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią apsemtą vandens duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): priekinę dešinės pusės padangą; sugadinta (reikalinga remontuoti): priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės važiuoklė. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Ieškovei pateikta PVM sąskaita-faktūra serija AF Nr. 019031 1516,54 Eur sumai, patvirtinanti transporto priemonės remonto išlaidas. Ieškovė išmokėjo 1516,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą. Atsakovė atsisako atlyginti ieškovės reikalaujamą sumą. Iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 63,99 Eur (1516,54 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*308 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015 m. rugpjūčio 7 d.) iki 2016 m. birželio 9 d.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. gegužės 26 d. nutarime nurodoma, kad apgadinti yra dešinės pusės priekinio rato ratlankis ir padanga, analogiški sugadinimai fiksuojami ir sudarytame transporto priemonės techninės apžiūros akte 2015 m. gegužės 26 d., kurį sudarė draudimo kompanijos ekspertas T. J., tačiau praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo eismo įvykio sudaroma remonto sąmata (2015 m. birželio 11 d.), kurioje nurodoma, kad keičiamas pakabos rėmas, traukė, amortizatorius, guolio rėmas, stebulė ir kairė priekinė padanga. Ieškovė nepateikia duomenų, kokio dydžio buvo duobė, iš kurių būtų galima spręsti, kad iš tikrųjų apgadinti buvo du automobilio ratai ir įvykio vietos schemos, iš kurios būtų galima nustatyti, kuri automobilio pusė buvo apgadinta. Kaip nurodyti apgadinimai susiję su 2015 m. gegužės 26 d. įvykusiu įvykiu, taip pat jokių duomenų nepateikta. Važiuoklės detalės yra savaime besidėvinčios dalys, todėl jų sugadinimo konstatavimas praėjus daugiau nei dviem savaitėms po eismo įvykio, negali būti laikomas kaip tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) įvykusiu eismo įvykiu. Dar daugiau, paties draudiko ekspertai nustatė, kad būtina keisti tik padangą, o ratlankį remontuoti, tačiau pateiktoje remonto sąmatoje nurodoma, kad keičiama daugybė kitų detalių, kurių apgadinimo ryšio su eismo įvykiu nepatvirtina nei vienas ieškinio priedas. Pareiga nustatyti ir apskaičiuoti draudimo išmoką yra draudiko, todėl visiškai neaišku, kodėl transporto priemonę remontavęs autoservisas ir jo specialistai nusprendė, kad šios dalys buvo tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, ir kodėl papildomiems remonto darbams nebuvo surašytas ir su draudiko atstovais suderintas papildomas transporto priemonės apžiūros aktas. Nėra aišku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota (eismo įvykio schema nepateikta), nei kaip nurodomi, remonto sąmatoje automobilio sugadinimai siejasi būtent su ta duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta ir pan. Todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė visų apgadinimų tiesioginio priežastinio ryšio su įvykusiu įvykiu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį ar Kauno miesto savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Nesutinka su ieškinio reikalavimu atlyginti kompensuojamąsias palūkanas, nes ieškinyje nurodoma, kad paskaičiuotos dėl 2012 m. balandžio 11 d. įvykusio eismo įvykio, kai tuo tarpu šioje byloje yra keliamas reikalavimas dėl 2015 m. gegužės 26 d. įvykusio eismo įvykio. Ieškovės pretenzijos buvo siųstos ne Kauno miesto savivaldybei, kuri yra atsakovė šioje byloje ir kuriai ieškovė reikalauja jas priteisti, o Kauno miesto savivaldybės administracijai. Šios palūkanos nepriteistinos, nes išskirtinai ieškovės veiksmai lėmė, kad jos atsirado.
Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė įgaliotas asmuo Vida Ambrizaitė-Bartninkienė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo P. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, važiavo atsitrenkė į duobę, kvietė policiją, kadangi automobilis draustas Kasko. Apgadintas ratas, padanga, važiuoklė.
Trečiasis asmuo R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. transporto priemonė „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią apsemtą vandens duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.
Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodoma, kad Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga.
Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju.
Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): priekinę dešinės pusės padangą; sugadinta (reikalinga remontuoti): priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės važiuoklė (remonto sąmata). Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021.
Ieškovei pateikta PVM sąskaita-faktūra serija AF Nr. 019031 1516,54 Eur, patvirtinanti transporto priemonės remonto išlaidas.
Ieškovė išmokėjo 1516,54 Eur draudimo išmoką.
Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovės reikalaujamą sumą.
Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 63,99 Eur nuo 1516,54 Eur skolos 0,05 palūkanų už 308 pradelstas dienas, kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. – pareikalavimo įvykdyti prievolę iki 2016 m. birželio 9 d.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis).
Nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų teisinių aktų visuma numato atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti miesto gatves, o kartu esant netinkamai priežiūrai – pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2015 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ar saugaus eismo organizavimą, t. y. jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.
Į bylą pateikti įrodymai (2013 m. vasario 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pateiktos nuotraukos, kurioje matosi automobilio apgadinimai, patvirtina eismo įvykio faktą.
Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo, nes dėl KET pažeidimo administracinė byla yra nutraukta, dėl to, kad vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žalos dalis patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė 2013 m. vasario 5 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata ir atliktų remonto darbų PVM sąskaita-faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų dalies automobilio apgadinimų. Teismas tenkindamas iš dalies ieškinį konstatuoja, kad dalis atliktų remonto darbų nėra susiję su autoįvykiu. Teismas nepripažįsta pagrįstomis išlaidomis kairiojo rato padangos išmontavimo bei sumontavimo bei padangos keitimo. Akivaizdu, kad automobilis pateko į duobę tik dešiniu ratu ir visi automobilio sugadinimai užfiksuoti tik dešinės pusės, todėl motyvas, kad keičiant automobiliui padangas ant ašies turi būti dedamos vienodos padangos yra atmestinas. Sužalota buvo tik viena padanga, kuri yra tiesiogiai susijusi su autoįvykiu ir yra priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir patirtos žalos. Asmuo, norintis pasikeisti abi padangas, turėjo už kairės pusės padangos keitimą bei išmontavimo ir sumontavimo darbus turi susimokėti pats, o tinkamą naudojimui ir nesužalotą padangą naudoti kaip atsarginę. Nustatytina, kad išlaidos, patirtos dėl kairės pusės padangos išmontavimo ir sumontavimo – 12,02 Eur su PVM bei naujos padangos kaina 45 Eur, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Ieškovė reikalavo paskirti ekspertizę. Teismas patenkino šį prašymą ir 2017 m. kovo 2 d. buvo gautas ekspertizės aktas. Ekspertui buvo užduoti keturi klausimai: ar vairuotojo veiksmai galėjo sąlygoti šio įvykio kilimą ir pasekmes (automobilio apgadinimo mastą)? Ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir/ar tokio automobilio apgadinimo masto ir ar galėjo išvengti - jei priešais važiavo automobilis? Ar galėjo automobilis patirti visus užfiksuotus (2015-05-26 transporto priemonės techninės priežiūros akte, 2015 m. birželio 11 d. remonto sąmatoje bei nuotraukose) apgadinimus įvažiavus į nurodytą eismo įvykio schemoje ir nuotraukose duobę? Koks turėjo būti automobilio greitis, kad įvažiavus į nurodytą duobę atsirastų visi užfiksuoti automobilio apgadinimai?
Iš pateikto ekspertizės akto nustatytina, kad į klausimus buvo atsakyta alternatyviai, esant vienam atstumui iki duobės automobilį galima buvo sustabdyti, esant kitam atstumui automobilio atstumui sustabdyti nėra galimybių. Ekspertai taip pat negalėjo nustatyti automobilio greičio. Trečiu klausimu ekspertai, kaip jau minėta, nustatė, kad galėjo būti deformuoti padangos išorinis šonas ir ratlankio briauna iš abiejų pusių. Atsakovei prašant į posėdį buvo pakviestas ekspertas bei paaiškino, kad ieškovei pateikiant medžiagą nebuvo pateikta atliktų remonto darbų sąmata. Papildomai pateikus ekspertui apžiūrai atliktų remonto darbų sąmatą, jis patvirtino, kad nurodyti sąmatoje sugadinimai galėjo atsirasti, nes tokie sugadinimai yra būdingi automobiliui įvažiuojant į duobę, t. y. tiesioginis ryšys tarp įvažiavimo į duobę ir papildomai nurodytų sugadinimų. Ieškovės atstovė prašė papildomai skirti ekspertizę, tačiau ekspertas nurodė, kad tai yra netikslinga, nes ekspertizės rezultatas bus toks, kokį žodžiu paaiškino ekspertas posėdžio metu, t. y. nurodyti pažeidimai turi tiesioginį ryšį su eismo įvykiu.
Kitos pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
Atsakovės argumentas, jog nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemones ir joms tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, vertintinas kaip nepagrįstas, nes ieškovei (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 straipsnio 2 dalis, 90 straipsnis) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, o apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas atsakovei nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų. Atsakovės prašymu paskirta ekspertizė tiksliai neatsakė į atsakovės užduotus klausimus dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydžio ieškovei. Aiškūs transporto priemonės sugadinimai ir konkrečios faktinės išlaidos sukūrė pagrindą draudikui, vertinti remonto darbų kainą, spręsti, ar tikslinga atlikti papildomus veiksmus žalos dydžiui įvertinti, atsakovės nurodytas turto vertinimas yra skirtas tam, kad būtų galima objektyviau nustatyti draudimo išmokos dydį, todėl teismo nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Taip pat atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonės remonto išlaidos buvo nepagrįstai didelės, nepateikė argumentų, kurie leistų abejoti išmokos dydžio pagrįstumu, o kartu šias išlaidas patvirtino eksperto vertinimas tiek ekspertizės akte, tiek pasisakymas teismo posėdyje.
Teismas pagal CPK 12 straipsnį turi paisyti visuotinai pripažinto šalių rungimosi procese principo. Pateikti ginčo duobės egzistavimą, kelio remonto darbų atlikimą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Ieškovė pateikė į bylą prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame yra nurodytos susijusios įvykio aplinkybės. Dėl šių aplinkybių jokių abejonių nekilo ir įvykį fiksavo policijos pareigūnai, kurie pažymėjo duobės vietą. Administracinė byla dėl KET pažeidimo buvo nutraukta nenustačius pažeidimo.
Remiantis bylose dėl turtinės žalos taikytinu rungimosi principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 straipsnis). Skirta atsakovės prašymu ekspertizė nepatvirtino atsakovės atsikirtimų, o priešingai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. Kaip matoma, dalį atsakovės prieštaravimų dėl atliktų remonto remonto darbų teismas pripažino nepagrįstomis, tačiau kita žalos dalis yra pagrįsta, todėl teismas daro išvadą, jog, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertintina būtent ieškovės nurodyta įvykių seka.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti saugų eismą, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta R. R. priklausanti priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus kairės pusės padangos keitimo ir montavimo darbus, už 57,02 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 1459,54 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Konstatavus, kad atsakovė iš dalies turi atlyginti žalą, iš atsakovės ieškovei priteistina 61,58 Eur, (5 procentų palūkanų, nuo 1459,54 Eur skolos, už 308 pradelstas dienas), kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. – pareikalavimo įvykdyti prievolę iki 2016 m. birželio 9 d., kurios yra minimalūs kreditorės patirti nuostoliai (CK 6.261 straipsnis. 6.210 straipsnis).
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014).
Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1459,54 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – advokato paslaugos 67,56 Eur ir už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 34,70 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Nustatytina, kad už ekspertizės atlikimą atsakovė sumokėjo 400,00 Eur. Gauta PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad ekspertizės kaina yra 202,47 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovei priteistinos 7,68 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovės į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta 197,53 Eur suma, viršijanti ekspertizės išlaidas, grąžintina atsakovei.
Ekspertas nurodė, kad patyrė 37,15 Eur išlaidas dėl atvykimo į teismo posėdį. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos 35,75 Eur išlaidos, o iš ieškovės 1,40 Eur išlaidos, ekspertui.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 12,33 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos 12,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovei tenkanti suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, 1459,54 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 54 ct) turtinės žalos atlyginimą, 61,58 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 58 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalą (1459,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102,26 Eur (vieną šimtą du eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsakovei Kauno miesto savivaldybei, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, 7,68 Eur (septynis eurus 68 ct) išlaidas už ekspertizės atlikimą.
Grąžinti atsakovei Kauno miesto savivaldybei, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 197,53 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 53 ct), 2016 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“ banke, sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį. Nutarties vykdymą pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, 35,75 Eur (trisdešimt penkis eurus 75 ct) išlaidas, ekspertui V. V., adresas Lvovo 19a, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 1,40 Eur (vieną eurą 40 ct) išlaidas, ekspertui V. V., adresas Lvovo 19a, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, 12,33 Eur (dvylika eurų 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.