Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 4 d., 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2018-07-28, apie 07.21 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilės etilo alkoholio kraujyje), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo daly-viams, jų turto saugumui, sudarydamas kliūtis eismui; 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; 16 punkto reikalavimą – tikrinančio policijos pareigūno stabdomas su įjungtais tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvų švyturėliais ir garsiniu signalu, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę; 127 punkto reika-lavimą – nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu jis nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kairės pusės automobilio dalimi kliudė kelyje įrengtą salelę. Nevaldomas automobilis ėmė slysti šonu į priešpriešinę eismo juostą bei, nuslydęs nuo kelio, atsitrenkė į nurodomąjį kelio ženklą, po to į kelio sankasą, apsisuko ore ir nusileido pakelės griovyje ant ratų. Eismo įvykio metu, nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kūno sumušimo, pasireiškusio žaizda galvoje, abipusiais gaktikaulio ir kairės pusės kryžkaulio lūžiu. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 281 str. 4 d.

Be to, R. S. pateiktas kaltinimas ir dėl to, kad jis 2018-07-28, laikotarpiu nuo 07.18

val. iki 07.21 val., Zarasų miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje bei (duomenys neskelbtini) gatvėje bei Zarasų rajone, Zarasų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje Kaunas - Zarasai- Daugpilis, ties kelio (duomenys neskelbtini)-u kilometru, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 (promilės) etilo alkoholio. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą numatyta ą LR BK 281 str. 7 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

R. S. veiksmų kvalifikavimas papildomai pagal BK 281 str. 7 d., dėl to, kad jis

teklinis. Kaltininko veika pagal BK 281 str. 7 d. kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Kvalifikuojant padarytą veiką pagal BK 281 str. 4 d., be kitų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šie požymiai yra realizuojami, kai kaltininkas kelių transporto priemonę vairuoja nurodytos būsenos. Tokie veiksmai laikytini šiurkščiu KET pažeidimu (KET 14 punktas). Taigi kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 str. 4 d. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidžia BK 281 str. 9 d., pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl BK 281 str. 4 d. numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilės ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 str. 4 d. įtakos neturi, tačiau į jį gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio kaltininkui individualizuojant bausmę (BK 54 str.). Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad tiek BK 281 str. 4 d., tiek BK 281 str. 7 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas pagal BK 281 str. 7 d. (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 str. numatytomis nusikalstamomis veikomis (LAT 2018-11-06 nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320-693/2018, Nr. 2K-291-697/2019).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuo-jamą praktiką, R. S. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilės), atskirai pagal BK 281 str. 7 d. nekvalifikuojami. Jo padaryta veika atitinka BK 281 str. 4 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. R. S. veiksmų kvalifikavimas pagal LR BK 281 str. 4 d., šalintinas iš jam pareikšto kaltinimo.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 4 d. yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d.). R. S. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. R. S. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281 str. 4 d. sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. S. atsakomybe lengvinančia atsakomybe pripažintina tai, kad jis teisme pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

R. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta, baustas administracine tvarka, Lietuvoje neteistas, nedirba, įrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskai-tas.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 str. nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. S. skirtina vienintelė BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, tokia bausmė yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti R. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokia bausmė užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, skiriant 2 (du) metus laisvės atėmimo.

BK 75 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, yra pagrin-das šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo R. S. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-66-303/2015, Nr. 2K-130-648/2016).

Kaltinamasis R. S. pripažino savo kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 4 d. padarymo, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Vertinant nusikalstamos veikos padarymo priežastis pažymėtina, kad R. S. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 str. nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju R. S. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo aplinkybės, kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuo-mone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p. nuostatomis, kaltinamajam R. S. skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu arba mokymusi.

Nusikalstamą veiką R. S. padarė apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 10 p., jis įpareigojamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo gali-mybę. R. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti trans-porto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdama Kelių eismo taisykles: pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 127 punktų reikalavimus, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl minėtų neatsakingų kaltina-mojo veiksmų, buvo sunkiai sužalota nukentėjusiojo A. S. sveikata. Taigi R. S. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (BK 68 str. 2 d.). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad R. S. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 str., požymius. Taigi automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl vadovaujantis BK 72 str. 2 d., yra konfiskuotinas turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju J. S., teismas iš R. S. išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 910 Eur (1 t., b. l. 71) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-4952020).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžia-mojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieški-nio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis A. S. patyrė sužalojimų, dėl to jam VšĮ Visagino ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos sveikatos paslaugos, jo gydymas kainavo 1 999,44 Eur (1 t., b. l. 172-175, 176). Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1 999,44 Eur gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas. Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo R. S. veiksmų ir kaltės, iš kaltinamojo R. S. Valstybinei ligonių kasai priteistina 1 999,44 Eur gydymo išlaidų.

Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ pateikė ieškinį dėl 790 Eur turtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamų veiksmų avarijos buvo sugadintas turtas – kelio ženklai ir signaliniai stulpeliai, kurių demontavimas ir atstatymas kainavo 790 Eur (1 t., b. l. 187-189). Kadangi žala akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ atsirado dėl kaltinamojo R. S. veiksmų ir kaltės, iš kaltinamojo R. S. akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ naudai priteistina 790 Eur turtinės žalos.

Dėl kardomosios priemonės

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2018-12-28 nutarimais R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 29-30, 31-32). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame yra 2018-07-28 vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 155), paliktinas saugoti byloje.

R. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamojo R. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie uždraudimą R. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4 d., ir skirti jam bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Kaltinimą R. S. pagal LR BK 281 str. 7 d. kaip perteklinį, pašalinti iš kaltinimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dve-jiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p. įpareigoti R. S. nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 10 p., įpareigoti R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirti R. S. LR BK 72 str. 5 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti iš R. S. nusikalstamos veikos padarymo įrankio, auto-mobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginį ekvivalentą – 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) valstybės naudai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. S. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1 999,44 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 44 ct) žalą už A. S. suteiktas sveikatos prie-žiūros paslaugas.

Akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. S. 790,00 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ naudai.

Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia priteistos žalos neatlygins, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

R. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kom-paktinis diskas, kuriame yra 2018-07-28 vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga, palikti prie bylos.

R. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantį), nuosp-rendžiui įsiteisėjus grąžinti R. S..

R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, įsiteisėjus nuo-sprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, šiai įstaigai pranešant apie uždraudimą R. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Išaiškinti R. S., kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti panaikintas ir realiai vykdoma nuosprendžiu paskirta bausmė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.