Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-12991-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
2-12991-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01032-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Atsakovas
E. V.
Civilinė byla Nr. 2-12991-1009/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01032-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. V. dėl turtinės žalos priteisimo vykdant bankroto procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 24197,51 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įpareigojimo, t. y. nustatęs, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taip padarydamas kreditoriams 24197,51 Eur žalą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Sprendimas už akių priimtinas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2016-11-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-977-856/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas J. G.. Nutartyje nurodyta, kad jau 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nes įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2017-01-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi teismas patvirtino kreditorinių reikalavimų bendrai 23683,361 Eur sumai. 2018-02-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Orestina“ kreditorinį reikalavimą 513,90 Eur sumai.

2018-07-16 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu atsakovas E. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paslėpė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2013-05-24 iki 2015-07-24. Dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-05-24 iki 2015-07-24. Taip pat pagamino netikrą dokumentą – 2015-07-24 dokumentų perdavimo aktą, nors žinojo, kad realiai bendrovės dokumentų jis neperdavė.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K‑3‑344/2014). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Ieškovas prašydamas priteisti žalą iš buvusio vadovo nurodė, kad įmonė jau 2014 metais buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Šią aplinkybę patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Ieškovas nurodo, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nedelsiant po 2014-12-31 įmonės balanso sudarymo. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nes įmonės 2014 metų balansas patvirtina, kad ieškovo turimo turto vertė 2014 metų pabaigai sudarė 62203,43 Eur (214776,00 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 40249,65 Eur (138974,00 Lt), t. y. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal bankroto administratoriaus ieškinyje pateiktus duomenis, bendrovei atsiradusi žala sudaro teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM kreditorinis reikalavimas 17613,69 Eur dydžio sumai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus kreditorinis reikalavimas 6069,92 Eur dydžio sumai ir UAB „Orestina“ kreditorinis reikalavimas 513,90 Eur dydžio sumai. Visi teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susidarė jau po 2014 m. t. y. po įmonės nemokumo – UAB „Orestina“ – 2015 m. gegužės mėn.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus – laikotarpiu nuo 2015-01-15 iki 2015-08-17; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM – nuo 2015-01-26, pateikus 2014 metų deklaraciją.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ėmėsi kažkokių veiksmų, ne tik, kad sumažintų įmonės įsiskolinimą, bet ir, kad jis nebūtų didinamas (pagrindinė skolos suma – 5313,39 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui susidarė jau 2015 m.), tačiau priešingai, perleido nemokią įmonę trečiajam asmeniui melagingai nurodydamas, kad įmonė įsiskolinimų neturi, taip pat neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovui apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais tapo žinoma po 2014 m. įmonės balanso sudarymo. Atsakovas turėjo suprasti, jog įmonė faktiškai nemoki ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne leisti didėti įsiskolinimams ir perleisti įmonę su skolomis trečiajam asmeniui, tačiau šios pareigos nevykdė (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Įvertinus visus byloje pateiktus duomenis, teismas laiko, kad ieškovas įrodė atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos kreditoriams atsiradimą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 24197,51 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 726,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas įstatyto nustatyta tvarka yra atleistas, ir 2,54 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24197,51 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 51 ct) žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018‑09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 303069937, naudai.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 728,54 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Teisėja Sigita Kazlauskienė