Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-18 · Civilinė byla Nr. e2A-2514-345/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
e2A-2514-345/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30982-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
„If P&C Insurance AS“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo
K. L.
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2514-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30982-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2223-592/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – K. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 735,49 Eur žalos atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę. Pastarasis 2014 m. sausio 10 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo N. L.. Dėl patirtų sužalojimų N. L. buvo nedarbinga ir jai išmokėta 2 653 Eur draudimo išmoka. Tačiau atsakovas yra atlyginęs tik 1 917,51 Eur dydžio žalos dalį.

Nesutikdamas su ieškovo reikalavimas, atsakovas teigė, kad ieškovo nurodomos nedarbingumo išmokos buvo išmokėtos už laikotarpį, kai nukentėjusioji N. L. buvo nedarbinga dėl ligų, atsiradusių iki eismo įvykio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, kad N. L. išduotose nedarbingumo pažymėjimuose nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. kovo 28 d. nurodytos diagnozės sietinos su eismo įvykio metu patirtu sužalojimu. Atsakovo pateiktoje G. K. išvadoje nėra nurodyta, remiantis kokiais konkrečiais medicininiais dokumentais ji padaryta. Dėl to teismas sprendė, kad N. L. buvo nedarbinga dėl eismo įvykio, sukelto trečiojo asmens, metu patirtų sužalojimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti naujus įrodymus ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skunde teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Eksperto G. K. išvadoje, parengtoje susipažinus su N. L. ambulatorinės kortelės duomenimis, aiškiai nurodyta, kad nuo 2014 m. kovo 5 d. N. L. nedarbingumas buvo tęsiamas ne dėl padarinių, susijusių su eismo įvykiu, bet dėl nukentėjusios ligų, atsiradusių dar iki eismo įvykio. Nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu N. L. būtų patyrusi kaklo organų, nervų, galvos smegenų, galvinių nervų sužalojimų ar būtų buvusi pažeista jos gerklų funkcija. Kadangi N. L. nedarbingumo nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. kovo 28 d. priežastis buvo ligos, atsiradusios iki eismo įvykio (poūmis / lėtinis faringitas ir / ar melanoma), kurios sukėlė kairės balso stygos parezę, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius priimti iš VšĮ Kauno centro poliklinikos gautą nukentėjusios ambulatorinę kortelę, šį įrodymą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsikertant į skundo argumentus, atsiliepime teigiama, kad N. L. nedarbingumo priežastis, t. y. eismo įvykio metu patirti sužalojimai, nustatė du gydytojai. VšĮ Kauno centro poliklinikos ambulatorinėje kortelėje, kuria remiasi apeliantas, nėra nurodytas jos sudarytojas, paciento duomenys. Kortelėje, kurioje tekstas surinktas kompiuteriu, tik ranka padarytas prierašas: nukentėjusios vardas, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas. Atsakovo darbuotojo – G. K., nuomonė nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nenurodyta, kodėl neigiamos N. L. gydžiusių gydytojų diagnozės. Tai, kad iki eismo įvykio N. L. sirgo įvairiomis ligomis, nepaneigia fakto, kad balso stygų parezė išsivystė dėl eismo įvykio metu patirtos traumos. Teismas turėtų atsisakyti priimti apelianto pateiktus įrodymus, kadangi jiems pateikti anksčiau nebuvo jokių kliūčių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. L. nedarbingumas nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. kovo 28 d. yra priežastiniu ryšiu susijęs su 2014 m. sausio 10 d. eismo įvykio, sukelto asmens, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs apeliantas, metu patirtais sužalojimais. Taigi byloje kilęs įrodymų vertinimo taisyklių tinkamo taikymo klausimas.

Nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu N. L. nedarbingumas buvo suteiktas pagal diagnozę T90.2, t. y. kaukolės ir veido kaulų lūžio padariniai. Apeliantas neneigia, kad ši diagnozė tiesiogiai koreliuoja su nustatytomis anksčiau: akies voko ir srities aplink akį žaizda (S01.1), nosies kaulų lūžimas (S02.2). Manydamas, kad N. L. buvo nustatyta klaidinga diagnozė, o jos nedarbingumo priežastis nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. kovo 28 d. nėra susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, savo poziciją apeliantas įrodinėjo tik asmens, su kuriuo jį siejo darbo teisiniai santykiai, išvadomis. Toks ryšys suponuoja tiesioginį apelianto darbuotojo G. K. suinteresuotumą šios bylos baigtimi, o kartu teikia pagrindą abejoti jo parengtų išvadų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad G. K. parengta išvada nėra pakankami informatyvi. Nors apeliantui buvo siūloma skirti teismo medicininę ekspertizę, tačiau jis nerealizavo tokios teisės (CPK 13, 178 straipsniai). Kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, remiantis kuriais būtų galima spręsti, jog N. L. diagnozuoti susirgimai / sužalojimai būtų neabejotinai atsiradę ir neįvykus eismo įvykiui. Taigi nėra paneigtas priežastinis ryšys tarp kilusių padarinių ir asmens, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs apeliantas, veiksmų (CPK 185 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus – N. L. ambulatorinės kortelės išrašus, kolegija atsisako priimti, kadangi nebuvo jokių kliūčių juos pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

Remdamasi tuo, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, nuspręsdamas, jog ieškovas pagrindė savo reikalavimą. Nors apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo prašymo iš esmės nemotyvavo. Poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija nenustatė (CPK 322 straipsnis).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė