- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- I-8976-821/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02736-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su 2015-05-14 skundu (b. l. 1), kuriuo teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2010-06-05 iki 2011-09-03. Paaiškino, kad kalint Lukiškių TI-K buvo pažemintas jo orumas, buvo baudžiamas kankinant, nes kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro, būdavo tamsu, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo žymiai mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Kameroje esantis staliukas užima 1,5 kv. m. grindų ploto, o dviejų aukštų gultai užima beveik visą kameros plotą, sanitarinis mazgas užima 3,6 kv. m. grindų ploto. Dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba stovėti, neturėjo galimybės nei judėti, nei sportuoti. Gamtinius reikalus turėjo atlikti kitų kameroje esančių kalinamųjų akivaizdoje. Kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, todėl buvo pakenkta pareiškėjo akims, nes jis daug skaito ir rašo. Rūkantys asmenys su nerūkančiais yra kalinami toje pačioje kameroje, todėl tarp kameroje esančių kalinamųjų kildavo konfliktai. Pažymėjo, kad kalinimas nurodytomis sąlygomis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 6–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2010-06-05 iki 2011-09-09. Skundą pareiškėjas A. J. surašė 2015-05-14, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsiliepime taip pat nurodė, kokiose, kokio dydžio kamerose buvo laikomas pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-09-21 iki 2011-05-12, taip pat kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė laikino pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pareiškėjas ir atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai (b.l. 61,63-65). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl byla nagrinėta pareiškėjui A. J. ir Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Iš pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų (b. l. 1; 6-14), pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b. l. 15-18) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukom buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2010-09-21. Pareiškėjas jo vertinimu atsiradusią neturtinę žalą kildina iš jo kalinimo Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t.y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, taip pat kamerų neatitikimo higienos reikalavimams. Pareiškėjo vertinimu, jis patyrė 3000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pareiškėjas surašė 2015-05-14, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
A. J. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015-05-15, taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas A. J. skunde nurodė, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo baudžiamas kankinant, o materialų jo reikalavimo tenkinimo pagrindą sudaro Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015-05-14, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytiną trejų metų senaties terminą. Teismas pažymi, kad 2015 m. birželio 12 pareiškėjui buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b.l. 64,65), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas A. J. skunde nenurodė ir teismui nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti 2010–2011 m. jam padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo A. J. skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.