Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12712-21, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 1996 m. vasario 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis 1995 m. gruodžio 21 d. Įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsniu, nuo bausmės atleistas;

2) 1998 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų pataisos darbų bausme be laisvės atėmimo, PD – 15 proc. su 1/6 dalies turto konfiskavimu;

3) 1999 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1998 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 400 litų vertės turto konfiskavimu;

4) 2000 m. lapkričio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 metų laisvės atėmimo bausme su 400 litų vertės turto konfiskavimu;

5) 2001 m. gegužės 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

6) 2001 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsniu – galutine subendrinta ir 1/6 sumažinta 3 metų 3 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausme. 2003m. birželio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2006 m. balandžio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

8) 2006 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

9) 2006 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

10) 2006 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 3 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

11) 2008 m. spalio 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine subendrinta 2 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2015 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

12) 2009 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme;

13) 2009 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta 6 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2015 m. kovo 9 d. teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu;

14) 2009 m. liepos 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme;

15) 2009 m. lapkričio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 6 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

16) 2010 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

17) 2012 m. balandžio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, 187 straipsnio 3 dalimi – galutine subendrinta 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2021 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė 7 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

18) 2016 m. gegužės 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 228 eurų (6 MGL) bauda;

19) 2016 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme ir 228 eurų bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą. 2016 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; bauda išieškota 2017 m. gegužės 4 d.;

20) 2017 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, 228 eurų (6 MGL) bauda;

21) 2017 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – galutine subendrinta 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, 228 eurų (6 MGL) bauda;

22) 2020 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bausmės neatlikęs (bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 2 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. 23.00 val. iki 2021 m. balandžio 23 d. 03.30 val. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku), namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia buvusia sutuoktine A. K., metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai A. K. smūgį kumščiu į veidą, tuo padarė jai kraujosruvą dešinės akies srityje, žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. K. parodė, kad su buvusia sutuoktine A. K. gyvena kartu nuo 2020 m. liepos mėnesio nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 22 d. vakare su A. K. dviese kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 0,5 l talpos butelį „Malūnininkas“, po to vartojo brendį. Buvo gerokai apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio, todėl kilusio konflikto priežasties neprisimena. Sutuoktinė kažką jam piktai kalbėjo, tampė už drabužių, krumpliais stukseno į jo kaktą, tuo fizinio skausmo nesukeldama, tačiau šiais savo veiksmais jį supykdydama. Praradęs savitvardą, smogė jai į veidą kumščiu. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio negali nurodyti kokiu laiku tai nutiko ir kurioje buto patalpoje. Taip pat neprisimena, kuria ranka jai trenkė, į kurią veido sritį ir kas vyko iš karto po to. Negali atsakyti, ar nuo jo suduoto smūgio A. K. griuvo, o jei griuvo, kur ir kaip. Po konflikto abu užmigo: jis - sėdėdamas, pasirėmęs ant stalo, A. K. - ant lovos. Nakties metu ji jį prižadino, pasakė, kad nori išeiti, reikalavo, jog atrakintų duris. Abu turi buto raktus, bet, kaip suprato, savo rakto sugyventinė negalėjo rasti. Prašė, kad ji niekur neitų, kad liktų namuose, sakė, kad jos neišleis ir durų neatrakins. Kuriuo metu ji iškvietė policijos pareigūnus, nepastebėjo. Jei gerai prisimena, pareigūnus sutuoktinė pasitiko buto koridoriuje, o kai su jais išvyko, jam atsiuntė SMS pranešimą, kad iš buto pasišalintų. Jis neišėjo, pareigūnų į butą neįleido. Buvo sulaikytas namuose, kai pareigūnus į butą įleido buto šeimininkas. Tarp jo ir A. K. ir anksčiau yra buvę konfliktų, kuomet tarpusavyje apsistumdydavo. Tačiau fizinio skausmo vienas kitam anksčiau nebuvo sukėlę. Labai gailisi, kad prieš sugyventinę panaudojo fizinį smurtą. Žalą PSDF biudžetui dėl A. K. gydymo atlygino (1 t., b. l. 136-139, 149-152).

Nukentėjusiosios A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 22 d. maždaug nuo 19.00-20.00 val. namuose su T. K. jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus - 0,5 l talpos butelį trauktinės „Malūnininkas", po to - brendį. Išgėrinėjo kambaryje. Nuo suvartoto alkoholio apsvaigo, todėl neprisimena, dėl ko tarp jų kilo konfliktas ir kas jį pradėjo. Pamena, jog kambaryje apsistumdė, o tada prisimena tik vonios kambaryje sugyventinio jai suduotą smūgį kumščiu į veidą dešinės akies srityje. Kokiu laiku jai buvo suduotas smūgis, tiksliai pasakyti negali, buvo apsvaigusi, į laikrodį nežiūrėjo. Smūgio jai sudavimo metu T. K. stovėjo į ją atsisukęs veidu, smūgis buvo suduotas į dešinės akies sritį, todėl numano, kad buvęs sutuoktinis smūgiavo kairiu kumščiu, nors ir yra dešiniarankis. Po smūgio ji susvirduliavo, slystelėjo ir griuvo ant grindų, pakaušio sritimi atsitrenkė į vonios kraštą ir prarado sąmonę. Ji atsigavo jau kambaryje, gulinti ant lovos. Prabudus, sugyventinis miegojo greta. Prisiminusi, kas nutiko, ketino iš namų išeiti, tačiau buto durys buvo užrakintos, o ji negalėjo rasti savo raktų. Todėl prižadino T. K., prašė, kad jis atrakintų duris ir leistų jai išeiti. Buvęs sutuoktinis neprašė pasilikti, jis tiesiog atsakė, jog nežino, kur padėjo raktus. Nepatikėjo, suprato, jog T. K. neketina leisti jai išeiti, todėl nuėjo į vonios kambarį ir paskambino numeriu 112, pranešė apie namuose patirtą fizinį smurtą. Išsikvietusi pareigūnus, apie tai pasakė T. K.. Šis iš karto surado raktus, atrakino duris. Pareigūnų atvykimo ji laukė balkone ir kai pamatė atvykusį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, apie tai pasakė sugyventiniui. Su visais asmeniniais daiktais išėjo iš buto. Neprisimena, ar T. K. išėjo kartu su ja – pasišalino, ar grįžo į butą ir iš vidaus užsirakino duris. Policijos pareigūnai jai iškvietė GMP. Buvo nuvežta į LSMUL VšĮ Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Suteikus būtinąją medicinos pagalbą, buvo išleista į namus. Į šeimos gydytoją nesikreipė. Vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako, nes nenori pakenkti sugyventiniui. Jie taikiai pragyveno beveik septynerius metus, niekada tokių konfliktų nėra tarp jų buvę ir nesupranta, kaip taip nutiko šį kartą. Suduodamas smūgį kumščiu į veidą, T. K. jai sukėlė fizinį skausmą, veide išryškėjo kraujosruva. Civilinio ieškinio nereikš. T. K. atleido (1 t., b. l. 55-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 765/2021 (02) nustatyta, kad A. K. buvo nustatyta: kraujosruva dešinės akies srityje, žaizda dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 90-91).

2021 m. gegužės 6 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-971 nustatyta, kad Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas A. K. pranešimas telefonu apie namuose patirtą fizinį smurtą. Pateikta pranešimo skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri perkelta į kompaktinę plokštelę. Sudaryta pokalbio suvestinė (1 t., b. l. 26-28).

2021 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose 2021 m. balandžio 23 d. 04.10 val. užfiksuota daugiabučio namo laiptinėje pareigūnus pasitinkanti A. K., kurios dešinė akis aptinusi, pamėlusi. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 32-35).

2021 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulės E. I. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė A. K.. Įvykio vietoje pareigūnams ji paaiškino, kad 2021 m. balandžio 23 d. nakties metu su T. K. vartojant alkoholinius gėrimus, kilo konfliktas, kurio metu T. K. jai smogė kumščiu į dešinę akį, nuo ko ji griuvo, prarado sąmonę. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas ir kraujosruva dešinės akies srityje. T. K. pasišalino iki atvykstant pareigūnams (1 t., b. l. 36-39).

2021 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 40-47).

2021 m. balandžio 27 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios A. K. dešinės akies srityje, viršutiniame ir apatiniame vokuose matoma mėlynai rausvos spalvos kraujosruva, virš akies vidinio krašto – rudu šašu pasidengusi maža žaizdelė, akis paraudusi. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 61-66).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0322 įrašų kopija nustatyta, kad 2021 m. balandžio 23 d. atlikus asmens blaivumo testus, 04.22 val. A. K. nustatytas 0,91 ‰ neblaivumas, 06.47 val. T. K. – 0,73 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 92-94).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimo motyvai

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi nusikalstama veika padaroma artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad T. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia smurtiniais veiksmais nežymiai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei A. K., o būtent – laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. 23.00 val. iki 2021 m. balandžio 23 d. 03.30 val. (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku), namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia buvusia sutuoktine A. K., metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai A. K. smūgį kumščiu į veidą, tuo padarė jai kraujosruvą dešinės akies srityje, žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija, specialisto išvados bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis T. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (2 t., b. l. 69-71).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika. Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. K. praeityje ne kartą teistas, teistumas šiuo metu neišnykęs (2 t., b. l. 7-31), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 57-68), vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 54), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro PSC gydytojo psichiatro konsultuotas 2021 m. kovo 31 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 49).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, T. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 23 d. 06.35 val. iki 2021 m. balandžio 23 d. 11.12 val.(viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridedama dalis 2020 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Kaltinamajam 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas. Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 104,07 Eur dydžio žalai atlyginti (1 t., b. l. 101, 102), tačiau kaltinamajam atlyginus nurodyto dydžio turtinę žalą, civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 108, 109).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos su įrašais, teismo įsakymui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką:

1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, šį įpareigojimą įvykdant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo sakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką:

1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, šį įpareigojimą įvykdant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dienos;

2) per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo sakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie skirtinos bausmės pridėti dalį 2020 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per bausmės laikotarpį:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją užimtumo tarnyboje, šį įpareigojimą įvykdant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dienos;

3) per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

4) per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 23 d. 06.35 val. iki 2021 m. balandžio 23 d. 11.12 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas su įrašais, teismo įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.