Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-90/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-31
Bylos Nr.
2-90/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Vytas Milius
Atsakovas
UAB „Lakis“, V. R., A. M., P. J., J. K.
Ieškovas
UAB „Tefire“
Kategorijos
  • 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-90/2008Procesinio sprendimo kategorijos 27.1; 93.2.22; 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo UAB „Lakis“ prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-2237-45/2007, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Tefire“ ieškinį atsakovams V. R., A. M., P. J., J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Tefire“ patikslintu ieškiniu prašė teismo:

pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Lakis“ 2006 m. gegužės 2 d. sudarytą ilgalaikę rangos sutartį;taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovo UAB „Lakis“ priteisti pagal 2006 m. gegužės 2 d. rangos sutartį gautus 1 189 100 Lt.;pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Lakis“ 2006 m. spalio 2 d.- lapkričio 10 d. sudarytas UAB „Tefire“ ilgalaikio materialus turto pirkimo-pardavimo sutartis;priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“, V. R. ir J. K. 103 085,78 Lt nuostolių, kurie atsirado dėl neteisėtų turto pardavimo sandorių, atlyginimo;priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Lakis“, V. R., A. M., J. K., P. J. 32 586 Lt nuostolių, kurie atsirado dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo.

Šalies argumentai

Nurodė, kad atsakovai – fiziniai asmenys, užimdami vadovaujamas pareigas UAB „Tefire“, įsigijo visas UAB „Lakis“ akcijas, ir į šią įmonę perviliojo dalį ieškovo darbuotojų. Pažymėjo, jog šalys nepagrįstai sudarė rangos sutartį, kadangi ieškovas galėjo savarankiškai, be atsakovo UAB „Lakis“ pagalbos, vykdyti veiklą. Manė, kad pagal ginčo sutartį UAB „Lakis“ pasisavino didelę dalį ieškovo pajamų.

Ieškinio reikalavimų užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovo UAB „Lakis“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 1189 100 Lt sumai; 2) atsakovų UAB „Lakis“, V. R. ir J. K. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 103 085,78 Lt sumai; 3) atsakovų UAB „Lakis“, V. R., J. K., A. M., P. J. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 32 586 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų suma yra didelė, atsakovo UAB „Lakis“ įstatinis kapitalas 10000 Lt, įmonė neturi nekilnojamojo turto, duomenų apie kitus bendraatsakovius fizinius asmenis neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – visiškai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

2007 m. gruodžio 12 d. atsakovas UAB „Lakis“ pateikė teismui prašymą dėl 119 229,45 Lt nuostolių, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovo nuomone, įmonės turto areštas riboja įmonės galimybes sudaryti sandorius, vykdyti esamus ir būsimus sutartinius įsipareigojimus kitiems asmenims. Pažymėjo, jog vykdant ieškovui nepalankią apeliacinės instancijos teismo nutartį, bus areštuotos banko sąskaitoje esančios atsakovo lėšos, nes įmonė neturi nekilnojamojo turto ar didelės vertės kilnojamojo turto, o piniginių lėšų areštas iš esmės apsunkina jos vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Nurodė, kad UAB „Lakis“, negalėdama disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, patiria nuostolių, kurių minimalus dydis atitinka CK 6.210 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą palūkanų dydį. Be to, pažymi, jog nuo 2007 m. vasario mėnesio ieškovas nevykdo UAB „Lakis“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Mano, kad tuo atveju, jeigu teismas ieškinį atmes, ieškovas vengs su juo atsiskaityti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Lakis“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas sprendė, kad ieškovas negalės užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo, kadangi kitoje tame pačiame teisme tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal UAB „Lakis“ ieškinį UAB „Tefire“ dėl skolos priteisimo, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo toje byloje UAB „Tefire“ turtą 1314428,71 Lt sumai. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturi galimybės įvykdyti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nėra pagrindo tenkinti UB „Lakis“ prašymo ir panaikinti šios įmonės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Lakis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovą pateikti UAB „Lakis“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 119229,45 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas nepaneigė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Lakis“ patyrė ir patirs nuostolių. Nurodo, kad turėjo skolintis pinigų iš banko ir pagal overdrafto sutartį turi mokėti didesnes palūkanas, negalės dalyvauti viešuose konkursuose, nes areštuotos įmonės piniginės lėšos, negalės vykdyti verslo projektų bei įsipareigojimų kitiems verslo subjektams. Be to, pastebi, kad prašė užtikrinti tik minimalių nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teismas nepagrįstai nevertino faktinės ieškovo turtinės padėties, kuri yra gera, o atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, vadovavosi aplinkybe, kad galioja kitoje civilinėje byloje taikytas ieškovo turto areštas. Be to, kitoje byloje UAB „Lakis“ reikalavimų įvykdymas užtikrintas tik iš dalies, ir tai nesudaro pagrindo atmesti atsakovo prašymo šioje byloje. Ieškovas yra tarptautinės įmonių grupės narys, todėl šios grupės įmonės gali pateikti laidavimą, garantiją, kuri užtikrintų atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Mano, jog bet kokiu atveju ieškovo turtinė padėtis negali būti pagrindas atsisakyti ginti kitos šalies – atsakovo pažeistas teises.Pastebėjo, kad kitoje tarp šalių nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė paslėpti turimą turtą tam, kad išvengtų šio turto arešto.Dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal ginčo sutartį UAB „Lakis“ sumokėjo atitinkamoms valstybinės institucijoms keletą šimtų tūkstančių litų mokesčių, kadangi įmonės buhalteriniuose dokumentuose ieškovo nesumokėta pinigų suma įtraukta kaip gautina. Dėl teismo nepagrįstai suteikto konkurencinio pranašumo ieškovui, kuris iš esmės nebevykdo ūkinės-komercinės veiklos, atsakovas patyrė ir patirs finansinių sunkumų, kurių galima pasekmė - įmonės bankrotas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Tefire“ atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes priešingu atveju būtų pažeista ieškovo, kuris yra finansiškai nepajėgus, teisė į teisminę gynybąMano, jog pareiškė pagrįstą ieškinį ir teismas pagrįstai užtikrino jo įvykdymą, o teismo atsisakymas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą atitinka šalių interesų pusiausvyra, nepažeidžia nei vienos šalis teisių.Apelianto pateikta overdrafto sutartis įrodo ne atsakovo patiriamų nuostolių faktą bei dydį, nes ji sudaryta iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, o atsakovo buvusią gerą finansinę padėtį ir galimybę naudotis banko suteiktu kreditu. Todėl atsakovo argumentai dėl ūkinės-komercinės veiklos sužlugimo po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįsti. Apelianto teiginio dėl valstybės institucijoms mokamų mokesčių pagrįstumas gali būti vertinamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, o argumentai dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų, perleidžiant nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims, nėra pagrįsti faktiniais duomenimis.Nurodo, jog yra atskiras teisės subjektas, todėl nėra pagrindo prašyti ar reikalauti iš kitų juridinių asmenų užtikrinti atsakovo galimai patiriamų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Siekiant patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumą ir pagrįstumą, būtina analizuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutų tikslus, paskirtį, jų tarpusavio ryšį, kruopščiai įvertinti bylos faktines aplinkybes. Tik išsamiai ištyrus visas šia aplinkybes, galima nustatyti, ar teismas vienos šalies – ieškovo teisių ir teisėtų interesų negynė labiau negu kitos šalies – atsakovo teisių, t.y. ar nebuvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principai.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju. Tuo užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Šalių procesinis lygiateisiškumas nereiškia faktinės šalių lygybės, kadangi visiška lygybė tarp skirtingą procesinį teisinį statusą turinčių asmenų negalima. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas civiliniame procese tinkamai įgyvendinamas tuomet, kai teismas procesinį sprendimą priima išklausęs abi šalis, taip pat, kai abiems šalims garantuoja vienodas tiesos įrodinėjimo priemones (CPK 17 str.). Pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, šių reikalavimų nepažeidė.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad tarp tų pačių šalių, tame pačiame teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos: civilinėje byloje Nr. 2-1806-54/2007 ieškovu yra nagrinėjamos bylos atsakovas UAB „Lakis“, o atsakovu – šios bylos ieškovas UAB „Tefire“. Abiejose bylose šalys reikalavimus kildina iš tos pačios rangos sutarties, teismui paduotų ieškinių sumos panašaus dydžio. Vilniaus apygardos teismas, siekdamas užtikrinti UAB „Lakis“ ieškinio reikalavimų įvykdymą, areštavo UAB „Tefire“ turtą civilinėje byloje Nr. 2-1806-54/2007, o UAB „Tefire“ prašymo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino. Vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime netenkinti UAB „Lakis“ prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjamoje byloje, kurioje teismas areštavo šios įmonės turtą. Tačiau iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad visas nagrinėjamoje byloje esančio ieškovo turtas yra areštuotas, įmonės finansinė padėtis sudėtinga, šiuo metu įmonė praktiškai nebevykdo ūkinės-komercinės veiklos, nutraukė daugumą darbo sutarčių su savo darbuotojais (b.l. 73-85). Esant tokiai situacijai, kai ieškovo galimybės vykdyti veiklą iš esmės suvaržytos ir, siekiant užtikrinti atsakovo reikalavimus, areštuotas visas šios įmonės turtas, reikalauti iš ieškovo užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, būtų neracionalu ir neteisinga (CPK 3 str. 7 d.). Nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas tik iš įmonės turto ar įsipareigojimų bankui, tačiau turtas areštuotas būtent pagal šalies, kuri šioje byloje prašo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pareiškimą. Taigi, jei vienoje civilinėje byloje, siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymą, areštuotas visas atsakovo turtas, tai kitoje civilinėje byloje nėra pagrindo tenkinti atsakovo (ieškovo pirmojoje byloje) prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes galimas kreditorius pagal pareikštus reikalavimus pirmojoje byloje ir pagal prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo antrojoje byloje yra tas pats asmuo. Priešinga išvada reikštų, jog teismas turi tenkinti tokį atsakovo prašymą, kurio ieškovas neturėtų galimybės įvykdyti. Neįvykdomo reikalavimo pateikimas ieškovui, kuris yra labai sunkioje finansinėje padėtyje esantis verslo subjektas, ne tik iškreiptų teisingumo vykdymą, bet ir pažeistų teisingumo, protingumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, suteiktų nepagrįstą pranašumą vienam iš besibylinėjančių asmenų, nes ieškovui neįvykdžius šio reikalavimo, teismas panaikintų atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o tai apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 3 str. 7 d., 17 str., 144 str. 1 d., 147 str. 2 d.).

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas neįrodė patirtų ar galimų nuostolių dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 6 d. nutartimi areštavo atsakovo pinigines lėšas tik tokiu atveju, jeigu neužtektų kito įmonės turto (b.l. 104). Byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų aprašęs visą atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir nukreipęs išieškojimą į įmonės sąskaitose esančias pinigines lėšas, todėl daryti išvadą, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės pasunkėjo atsakovo veikla, nėra pagrindo. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi susiaurino apeliacinės instancijos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, suteikdamas teisę UAB „Lakis“ mokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitus privalomus mokėjimus ir net atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikta sutartis dėl kredito limito yra pasirašyta iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonės turtui, todėl neįrodo atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dar daugiau, be garanto ir laidavimo atsakovui suteiktas banko kreditas leidžia manyti, jog atsakovo turtinė padėtis gera. Tai pripažino ir atsakovas atsiliepimuose į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo teiginius pagrįsdamas įmonės finansiniais dokumentais (b.l. 63-72, 97-99).

Apelianto argumentas dėl reikalavimo iš ieškovo pateikti kitų juridinių ar fizinių asmenų garantą, kuris užtikrintų galimus atsakovo nuostolius, nepagrįstas. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, už kurio veiklą kiti teisės subjektai nėra atsakingi (CK 2.50 str. 2 d., Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). Kiti apelianto argumentai dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų bei mokesčių galimo mokėjimo nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, todėl teisėjų kolegija juos laiko nereikšmingais teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu išnagrinėjus šią bylą iš esmės, įsiteisėtų teismo procesinis sprendimas ieškinį atmesti, atsakovas įgytų teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasKazys KailiūnasVytas Milius