- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 1-889-870/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00612-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- N. K., J. Č.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Aleksandr Asovskij
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 145 straipsnio 1 dalį (du epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. K. 2012-02-18, 01.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2.01 promilių neblaivumas), namuose, (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą savo motinai N. K. ir dukterėčiai J. Č., o būtent: priėjęs prie nukentėjusiosios N. K. stumdė ją tuo sukeldamas N. K. fizinį skausmą, J. Č. pribėgus ginti N. K. sugriebė J. Č. už plaukų, parvertė ant lovos tuo sukeldamas J. Č. fizinį skausmą.
Taip pat jis, 2012-02-18, 01.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2.01 promilių neblaivumas), namuose, (duomenys neskelbtini), grasino savo motinai N. K. ir dukterėčiai J. Č., kad su jomis susidoros, jas papjaus, nužudys, stumdė N. K., bandė suduoti smūgius į galvos sritį, J. Č. pribėgus ginti N. K. sugriebė J. Č. už plaukų ir pargriovė ant lovos, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Be to, jis, 2012-10-11, apie 04.20 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą savo motinai N. K., o būtent: priėjęs prie nukentėjusiosios N. K. stumdė ją, pargriovė ant žemės tuo sukeldamas N. K. fizinį skausmą.
Be to, jis, 2012-10-11, 04.20 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), pastūmęs N. K. ir J. Č. pasakius, kad iškvies policijos pareigūnus, pagrasino, kad grįžęs iš areštinės papjaus J. Č. ir N. K., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis galbūt netyčia ir pastūmė, nes vos laikosi ant kojų, jį mėto į šonus dėl ligos, taip pat jis plepėjo, bet neprisimena, ką sakė,bet jeigu jo motina taip sakė, tai jis tiki, kad galbūt jis jai grasino. Jeigu policija nustatė, kad jis buvo išgėręs, tai gali būti, kad taip ir buvo. Toks negražus jo elgesys nesusijęs su alkoholio vartojimu, jam yra sindromas, kai žmogus turi save prievartauti, kad vaikštinėti. Jis nedažnai vartoja alkoholinius gėrimus, vartoja vaistus nuo širdies ir nemigos. Spalio mėnesio įvykio jis neprisimena. Būdavo, kad mama ir dukterėčia kviesdavo policijos pareigūnus ir daugiau kartų. Jis daug plepa, pas jį didelis plepėjimas nuo vaikystės, nuo vaikystės turi neuroinfekciją, cerebrinį paralyžių, patyrė vaikišką insultą, ne visi jo plepėjimą gali ištverti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str.).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2012 m. vasario 18 d. S. K. išgėrė alaus ir truputį pradėjo triukšmauti. Ji sakė jam, kad jis eitų miegoti, bet jis nesigulė. Kai jis išgeria alaus, miegoti nenori, triukšmauja, gali savo kambaryje ką nors numesti, po kambarį daužosi, beldžiasi. Ji sakė jam, kad elgtųsi tyliai. Jo reakcija ne kokia, psichinis stovis. Ji stengiasi su juo nesipykti, neduoti pastabų, nes žino, kad tai neduos jokios naudos, ji jau toks žmogus, ji vėliau jam viską pasako, kai jis būna normalios būsenos. Ji įvykio neatsimena, bet matyt buvo skandalas, jis triukšmavo. Jis garsiai kalba, rėkia, pradeda mėtyti daiktus. Konkrečiai kas buvo tą dieną, ji pasakyti negali, bet buvo taip, kad jis užėjo į jų kambarį ir pradėjo kažką imti, ji paklausė jo, ko jam reikia jų kambaryje, pasakė, kad išeitų, nes turi savo kambarį. Jam tai nepatiko, jis staigiai ėjo į savo kambarį, o ji stovėjo. Nebuvo taip, kad jis ją specialiai pastūmė, bet jis ją pečiu užkabino ir ji nukrito. Specialiai jis jos nestūmė.
Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti nukentėjusiosios N. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2012-02-17, apie 18 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus S. K. pradėjo kelti konfliktą dėl to, kad tame pačiame bute gyvena jos anūkė J. Č.. 2012-02-18, apie 1 val., namo sugrįžo J. Č.. Tuo metu S. K. pradėjo elgtis labai agresyviai, stumdė ją (N. K.), ketino suduoti jai smūgį (demonstravo), grasino. Bijodama, kad jis jai suduos smūgius rankomis, ji pasišaukė anūkę į pagalbą. Atbėgusi anūkė pabandė jį patraukti nuo jos (N. K.) tada jis sugriebė J. Č. už plaukų, parvertė ant lovos, grasino. J. Č. iškvietė policijos pareigūnus. 2012-10-11 S. K. parėjo į namus išgėręs, ji dėl to jam pasakė pastabą. Dėl to jis ją pastūmė, ir ji nukrito ant grindų ir užsigavo, patyrė fizinį skausmą. Tada S. K. jai negrasino (b. l. 23, 97). Nukentėjusioji sutiko su parodymais ir paaiškino, kad S. K. nemušė jos ir jai negrasino, galėjo stumtelėti, kažką numesti, bet negrasino, jis per visą savo gyvenimą nesimušė, pirštu nieko nepalietė, jis ramus, bet nervingas žmogus, taip elgiasi, kai jį apima agresija, būna labai sunki būsena, jį labai sunku nuraminti. Ji nepatyrė fizinio skausmo dėl jo veiksmų, tik moralinį ir psichinį skausmą, nes dėl jo elgesio ji nervinasi. S. K. negeria kiekvieną dieną, nėra girtuoklis, bet kai išgeria, jį apima agresija, pyktis, tačiau jis nesimuša specialiai. Ji labai nervinasi dėl sūnaus, bet dėl to, kad jis yra ligonis, ji jam viską atleidžia. Ji kviečia policiją kuomet mato, kad jau nebeįmanoma su juo susitvarkyti. Taip pat ji du kartus kvietė greitąją medicinos pagalbą, kad nusiramintų, jį buvo paėmę į psichiatrinę ligoninę. Policiją ji kvietė dėl sūnaus blogos būsenos, kad jį paimtų, nes jis viską mėtė, dokumentus ir viską, kas yra, atidarinėjo stalčius, bet ne dėl to, kad jis ją mušė ir grasino. Kuomet S. K. būna blaivas, tai jis yra labai geras, inteligentiškas žmogus. Gal kai dukterėčia jam ką nors pasako, jam nepatinka, nes jis labai nemėgsta pastabų.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Č. parodė, kad 2012 m. vasario 18 d. įvykių nelabai prisimena, nes tų įvykių buvo keletas per tuos metus, bet būna tokių atvejų, kai jis bando močiutei kažką padaryti, tarp jų vyksta kažkoks konfliktas, tada ji (J. Č.) bėga jos ginti. Turbūt tą dieną, kaip ir spalio mėnesį, S. K. pastūmė N. K. ir ji bėgo jos ginti. S. K. yra toks žmogus, kad jeigu bandai kažką jam atsakyti į jo plepalus, jis pradeda pykti ir jam būna toks jėgų antplūdis ir tada jis gali pastumti, griebti. Bet jis tik būdamas girtas ir kai išgeria tablečių taip elgiasi. Paskui, kai jam pradeda ką nors sakyti, tada jis sako, kad nieko neprisimena, nieko nedarė. Dėl plaukų pagriebimo, ji prisimena, kad buvo toks dalykas vasario mėnesį, jai skaudėjo.
Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti nukentėjusiosios J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2012-02-18, apie 1 val., ji sugrįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su močiute N. K. ir dėde S. K.. Nuėjusi į vonią išgirdo močiutės N. K. pagalbos šauksmą, atbėgusi į kambarį pamatė, kad dėdė rankomis mosikavo močiutei palei galvą ir bandė suduoti jai smūgį. Dėdė garsiai šaukė ant močiutės, grasino, kad ją nužudys, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji (J. Č.) pribėgo ir bandė jį nutempti nuo močiutės, tada S. K. sugriebė jai už plaukų ir parvertė ant lovos, grasino, kad nužudys, smūgių nesudavė. Po to ji nubėgo į kitą kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu dėdė buvo neblaivus. 2012-10-11 būdama laiptinėje išgirdo močiutės klyksmą. Atbėgusi į butą, pamatė verkiančią močiutę, kuri pasakė, kad S. K. ją pastūmė ir prašė iškviesti policijos pareigūnus. Tuomet dėdė jai pasakė, kad jeigu ji iškvies policiją, tai kai jis grįš iš areštinės, papjaus ją ir močiutę. Jo grasinimus ji suprato realiai, nes kai S. K. išgeria, pasidaro agresyvus, ji bijo, kad jos ir močiutės gyvybei gresia pavojus. Močiutei dėl šio įvykio ant nugaros buvo mėlynė (b. l. 21, 94, 95). Nukentėjusioji patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad spalio mėnesį, po 12 val. nakties, S. K. vėl prisigėrė, nedavė miegoti, o jai kitą dieną reikėjo į kolegiją. Ji apsirengė ir nuėjo į laiptinę, galvojo, kad pasėdės laiptinėje iki 8 val., padarys namų darbus ir eis paskui į kolegiją, kad nebūti namuose, nes jai nebeatlaikė nervai. Ji gražiai išėjo ir išgirdo iš namų močiutės klyksmą. Suprato, kad kažkas vyksta, nubėgo namo ir pamatė, kad močiutė keliasi nuo grindų, pradėjo verkti ir pasakė: „jis mane pastūmė, kviesk policiją dabar“. Ji (J. Č.) pradėjo drebėti, pagalvojo, kad gal močiutė ką susitrenkė. Atvažiavo policija, pasiūlė močiutei greitosios medicinos pagalbą, močiutei buvo isterija, ji verkė, sakė: „negaliu, kaip taip galima, jis mano sūnus“ ir panašiai. Grasinimai tikrai buvo. Kai močiutė jai pasakė kviesti policiją, jis pasakė: „tuoj aš jums iškviesiu“. Atvažiavusi policija viską matė, kad ji neišsigalvoja, močiutė pati jiems viską sakė. N. K. jai sakydavo, kad jai skauda po to, kai S. K. ją pastumdavo. Pas N. K. ant nugaros ji matė didelę mėlynę. Kad ji (J. Č.) pati specialiai kviestų policiją, tokių dalykų tikrai nebūna, ji kviečia policiją tik jeigu močiutė sako kviesti, nes tai reiškia, kad S. K. jau reikia išvežti. Kai S. K. būna blaivas, jis gali nieko ir nepadaryti, jis būna kitoks, geras, protingas, supratingas žmogus, dirba, knygas skaito, o kai išgeria, jis būna agresyvus, nevaldo savo veiksmų, pasidaro neadekvatus, paskui nieko neatsimena, todėl ir negali pripažinti. Jos su močiute kreipdamosios į policiją nenorėjo, kad jį pasodintų, geriau būtų jį kaip nors priversti negerti, leisti į kažkokius kursus nuo gėrimo, nes pats jis dėl alkoholizmo pas gydytojus nesikreipė. Jos su močiute yra jam atleidusios.
2012-02-18 J. Č. protokole-pareiškime nurodyta, kad būdamas neblaivus jos dėdė S. K. panaudojo psichologinį smurtą, pasireiškusį grasinimais nužudyti, orumą žeminančiais žodžiais, prieš ją ir jos močiutę, o kuomet ji bandė jį patraukti nuo močiutės, jis prieš ją panaudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, pasireiškusį sugriebimu už plaukų ir parvertimu ant lovos (b. l. 10).
2012-02-18 N. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad būdamas neblaivus jos sūnus S. K. naudojo psichologinį smurtą, pasireiškusį grasinimais nužudyti, orumą žeminančiais žodžiais, prieš ją ir jos anūkę, taip pat konflikto metu sūnus naudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė jos stumdymu ir jos anūkės pargriovimu ant lovos sugriebus už plaukų (b. l. 11).
Iš byloje esančio 2012-02-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis Žirmūnų g. 39-52, Vilniuje, ir apžiūros metu nustatyta, kad konfliktas įvyko viename iš kambarių (b. l. 14-16).
Iš byloje esančio 2012-02-18 patrulės V. M. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2012-02-18, apie 00:45 val., atvykus (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad policiją kvietė J. Č., nes mušasi dėdė, smurtą, kuris pasireiškė psichologiškai, fiziškai, ekonomiškai, patyrė J. Č. ir N. K., sumušimo žymių nebuvo matyti, smurto artimoje aplinkoje atvejai kartojasi dažnai, policijai buvo pranešta ne kartą, smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad jis ruošiasi išmesti iš namų J. Č. (b. l. 18-20).
Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2012-02-18, 01:22 val., S. K. buvo nustatytas 2.01 promilių girtumas (b. l. 33).
2012-10-11 J. Č. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2012-10-11, apie 04:20 val., ji išgirdo močiutės N. K. klyksmą, atbėgusi pamatė, kad dėdė S. K. pastūmė močiutę, paskui pradėjo grasinti susidorojimu, sakė, kad papjaus, nužudys visus, jeigu iškvies policiją. Bijodama, kad agresyvus S. K. gali jas užpulti ji (J. Č.) iškvietė policiją. Išgirdęs, kad ji iškvietė policiją S. K. pradėjo laužyti baldus, spardyti duris. Prašo S. K. izoliuoti nuo jų ilgesniam laikui, nes grasinimai yra realūs, jis gali pakenkti jos ir jos močiutės sveikatai ir gyvybei (b. l. 21).
Iš byloje esančio 2012-10-11 patrulės T. C. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2012-10-11, apie 04:00 val., atvykus (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad policiją kvietė J. Č., nes pamatė, kaip S. K. pastūmė močiutę N. K., pradėjo grasinti susidorojimu, rėkavo, kad nužudys, jei jos iškvies policiją, o išgirdęs, kad J. Č. iškvietė policiją, pradėjo laužyti baldus, spardyti duris, abi moterys buvo susijaudinusios, išsigandusios, N. K. skundėsi dėl skausmo nugaros srityje, todėl buvo iškviestas greitosios medicinos pagalbos ekipažas, namuose anr grindų buvo išmėtyti daiktai, išlaužtos durys (b. l. 84-85).
Iš byloje esančio 2012-10-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir nustatyta, kad įvykio vietoje yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), antrajame iš penkių aukšte, įėjus koridoriuje matosi išmėtyti daiktai iš dešinės pusės ant grindų numesta lyginmo lenta, iš kairės pusės išlaužtos durys, bute pažeista bendra tvarka (b. l. 89-93).
Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2012-10-11, 05:19 val., S. K. buvo nustatytas 0.00 promilių girtumas (b. l. 103).
Iš 2013-04-22 susitaikymo sutarties matyti, kad kaltinamasis S. K. dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų N. K. ir J. Č. atžvilgiu visiškai pripažįsta kaltę, atsiprašo nukentėjusiųjų, žada ateityje jų atžvilgiu nepadaryti jokių naujų nusikalstamų veikųm, siūlo pasiekti susitaikymo. Nukentėjusiosios nurodo, kad patikėjo S. K. pažadu ateityje nedaryti jų atžvilgiu jokių naujų nusikalstamų veikų, po teismo S. K. pradėjo deramai elgtis, todėl jos sutinka su juo susitaikyti (b. l. 181).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pareikštas kaltinimas S. K. visiškai pasitvirtino. Jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 1 d. (dvi veikos) bei pagal BK 145 str. 1 d. (dvi veikos), nes jis, būdamas neblaivus 2012-02-18 sukėlė fizinį skausmą savo motinai N. K. ją stumdydamas, o dukterėčiai J. Č. pribėgus ginti N. K. sugriebė J. Č. už plaukų, parvertė ant lovos tuo sukeldamas J. Č. fizinį skausmą. Taip pat jis tą pačią dieną ir tuo pačiu metu grasino savo motinai N. K. ir dukterėčiai J. Č., kad su jomis susidoros, jas papjaus, nužudys ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiosioms manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes S. K. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Taip pat jis 2012-10-11 analogiškai konflikto metu sukėlė fizinį skausmą savo motinai N. K. ją stumdydamas ir pargriovęs ant žemės. Taip pat jis tą pačią dieną ir tuo pačiu metu J. Č. pasakius, kad iškvies policijos pareigūnus, pagrasino, kad grįžęs iš areštinės papjaus J. Č. ir N. K., ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiosioms manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes jos grasinimus suprato kaip realius, bijojo.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. (2012-02-18 įvykis) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas kaltinamojo S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos būklę (neteistas (b. l. 127-129), baustas administracine tvarka (b. l. 121), gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nuo 2008-09-12 iki 2008-09-23, diagnozė: organinis nuotaikos sutrikimas; priklausomybės nuo alkoholio sindromas; vaikų cerebrinio paralyžiaus padariniai su neryškia hemipareze ir kairės plaštakos distorziniu sindromu; sinusinė tachikardija (b. l. 132), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 136); į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 135), 2012-05-25 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-380 nustatyta, kad S. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 140), jam nustatytas 40% darbingumo lygis (b. l. 74, 116), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nukentėjusiosios paaiškino, kad kaltinamasis po teismo pradėjo deramai elgtis), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiosiomis N. K. ir J. Č. susitaikė, jų atsiprašė, žadėjo ateityje nedaryti jų atžvilgiu naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusiosios juo patikėjo, jam atleido, žala joms nėra padaryta, civilinio ieškinio nepareiškė). Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis S. K. kritiškai vertina padarytas nusikalstamas veikas ir stengiasi sušvelninti dėl jų kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis S. K. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosiomis. Kaltinamasis S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į S. K. asmenybę, kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Kaltinamajam S. K. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. K. ir J. Č. ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai, dėl veikų įvykdytų 2012-02-18 ir 2012-10-11), 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai, dėl veikų įvykdytų 2012-02-18 ir 2012-10-11).
Baudžiamąją bylą Nr. 1-889-870/2013 S. K. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį.
Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam S. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.