Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1682-555/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-14
Bylos Nr.
2S-1682-555/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
Atsakovas
A. Š.
Ieškovas
R. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1682-555/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Danė Vogulienė
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;110.1;114.11;122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės R. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. J. pateikė ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečio jos ir atsakovo sūnaus K. Š. laikiną išlaikymą po 1000 Lt per mėnesį, mokamą ieškovei uzufrukto teise.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, priteisė iš A. Š. laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečiui sūnui K. Š., gimusiam 2008-10-10, po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisinat nuo 2011-02-17.

Atsakovas A. Š. pateikė prašymą pakeisti 2011 m. vasario 17 d. teismo nutartį sumažinant mokėtiną sumą iki 400 Lt per mėnesį. Nurodė, kad 1000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė, sudaro sąlygas ieškovei piktnaudžiauti, naudoti gaunamą išlaikymą savo asmeninėms reikmėms, nes nepagrįstai sumokėto išlaikymo sumos atsakovas neturės galimybių susigrąžinti. Taip pat nurodo, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalį vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu nustatoma 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį, o pagal ieškovės aiškinimą darytina išvada, kad jos ir atsakovo vaikui išlaikyti reikia daugiau nei dvigubai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo A. Š. prašymą atmetė. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, ar atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui, koks konkretus reikalingas ir būtinas išlaikymo dydis vaikui bei atsakovo galimybės teikti tokio išlaikymo dydį. Dėl šių aplinkybių teismas galės pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Šioje bylos stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, nes laikino išlaikymo priteisimu tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taikant laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą, prioritetiškai ginami vaiko interesai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos, todėl mano, jog teismas nesiekė išsiaiškinti faktinių aplinkybių, ar laikinas išlaikymas tikrai reikalingas, o jei reikalingas, tai kokio dydžio. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per didelis ir galėtų būti priteistas tik tuo atveju, jei ieškovė neginčijamais įrodymais įrodytų, kad visa ši suma pridėjus ir jos skiriamo išlaikymo dalį, būtų išleista siekiant patenkinti bent vidutinius vaiko poreikius. Teigia, kad bylą išnagrinėjus iš esmės ir nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies, jis – atsakovas praktiškai neturės jokių teisinių galimybių susigrąžinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu permokėtą išlaikymo dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, be to, apelianto nuomone, teismas priteisdamas laikinojo išlaikymo vaikui 1000 Lt per mėnesį, patenkino ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, dėl jo teismas pasisakys tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pagal pirmosios instancijos teismo nutarties turinį spręstina, teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikui, laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų nepažeidė.

Laikino išlaikymo priteisimą negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti kai kurių materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai nepilnamečio vaiko teisių į išlaikymą užtikrinimas), šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Be to, priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas prašo sumažinti priteisto laikino išlaikymo sūnui sumą iki 400 Lt, tačiau šios sumos dydžio neargumentuoja, išskyrus kaip orientacinį kriterijų pagal teismų praktiką MMA, įrodymų, kad dėl savo turtinės padėties negali teikti teismo priteistos laikino išlaikymo sumos, nei pirmosios instancijos teisme nei prie atskirojo skundo nepateikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasJolita Cirulienė