- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 1-846-476/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- G. V.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2014-07-15 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23:00 val. iki 6:00 val. būti namuose ir per 7 mėn. atlyginti žalą;
2. 2015-01-29 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23:00 val. iki 6:00 val. būti namuose ir per 7 mėn. atlyginti žalą;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. 2018-03-04, apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei A. S.: suėmęs ranka už kaklo, ją smaugė, sugriebęs už plaukų laikė bei, suėmęs rankomis už kaklo, pakėlė nuo grindų ir pasodino ant lovos.
Be to, jis, 2018-03-04, apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suėmęs ranka už savo buvusios sugyventinės A. S. kaklo, grasino ją nužudyti sakydamas: „arba aš tave turėsiu, arba užmušiu“ bei, sugriebęs už plaukų, grasino nužudyti sakydamas: „kur peilis, nupjausiu tau galvą“, tuo sukeldamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. V. parodė, kad A. S. yra buvusi jo sugyventinė. 2018-03-04 jam paskambino A. ir pakvietė į svečius. G. V. buvo neblaivus, nes buvo vartojęs alkoholio. Jis, apie 21:00 val., taksi automobiliu nuvažiavo pas A. Iš pradžių jos bute kartu atsigėrė arbatos, parūkė, tačiau vėliau be aiškios priežasties jie pradėjo pyktis. Konflikto metu, sėdint ant lovos, jis sugriebė viena ranka jai už kaklo, palaikė ir paskui nustūmė. Kad būtų sugriebęs už plaukų nepamena. Dėl girtumo jis to vakaro aplinkybių neatsimena, bet viską pripažįsta. Neatsimena, kaip grasino A., bet pripažįsta, kad galėjo grasinti ją nužudyti. Kai išėjo iš jos buto, nuėjo namo, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaltu prisipažįsta visiškai. Mano, kad neblaivumas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Kodėl atsisakė pasitikrinti girtumą nežino, negali to paaiškinti. Dėl savo elgesio gailisi, A. S. atsiprašys, kai procesas pasibaigs ir jis vėl galės su ja bendrauti (b. l. 58-61, 78-81).
Kaltinamojo G. V. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:
Nukentėjusiosios A. S. parodymai, kad 2018-03-04, apie 21:00 val., į jos nuomojamo buto duris pasibeldė buvęs jos sugyventinis G. V., su kuriuo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 4 metus, o 2017 m. sausio mėnesį susipyko ir nuo to laiko kartu negyvena. Ji G. V. įsileido į butą. Šis buvo akivaizdžiai neblaivus. Kokiu tikslu atėjo, jis tiksliai nepaaiškino, tik paprašė padaryti arbatos. Išgėrus arbatą, G. V. paprašė dar arbatos. Ji pasakė, kad arbatos daugiau nedarys ir paprašė išeiti iš buto. Tuomet jis pasiūlė išeiti su juo parūkyti. Jiedu su G. V. buto balkone parūkė. Berūkant G. V. pasakė: „buvau tau geras, dabar būsiu blogas“. Apie 21:30 val. grįžus iš balkono į butą, G. V. ją pastūmė ir parvertė ant lovos. Parvertęs suėmė ranka už kaklo pradėjo smaugti. Spausdamas ranka kaklą, G. V. sakė: „arba aš tave turėsiu, arba užmušiu“. Ji šaukėsi pagalbos, tačiau kai tik pradėdavo šaukti, G. V. stipriau suspausdavo kaklą. Kai jai pavyko išslysti iš G. V. glėbio, jis sugriebė už plaukų ir pasakė: „kur peilis, aš tau nupjausiu galvą“. Ji pasakė, kad peilis virtuvėje, nes manė, kad G. V. eis pasiimti peilio ir tuo metu jai pavyks pabėgti. G. V. peilio pasiimti nėjo, toliau laikė ją už plaukų ir kalbėjo, kad užmuš, papjaus. Po to G. V. suėmė rankomis ją už kaklo, pakėlė į viršų ir pasodino ant lovos. Pasodinta ant lovos ji pradėjo verkti, o G. V. atsitraukė. Kai jis išėjo, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Smaugimo ir tampymo už plaukų metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o dėl grąsinimo nužudyti buvo labai išsigandusi ir manė, kad G. V. tikrai gali taip pasielgti (b. l. 14-24). Savo parodymus nukentėjusioji A. S. patvirtino parodymo patikrinimo vietoje metu (b. l. 32-37).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, fotolentele, kuriame užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai (b. l. 14-24).
2018-03-05 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotonuotrauka, kur yra užfiksuotas įdrėskimas A. S. kaklo kairėje pusėje (b. l. 39-41).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis G. V. 2018-03-04, apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei A. S.: suėmęs ranka už kaklo, ją smaugė, sugriebęs už plaukų laikė bei, suėmęs rankomis už kaklo, pakėlė nuo grindų ir pasodino ant lovos.
Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 145 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis G. V. 2018-03-04, apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suėmęs ranka už savo buvusios sugyventinės A. S. kaklo, grasino ją nužudyti sakydamas: „arba aš tave turėsiu, arba užmušiu“ bei, sugriebęs už plaukų, grasino nužudyti sakydamas: „kur peilis, nupjausiu tau galvą“, tuo sukeldamas A. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo G. V. padaryti nusikaltimai yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti tyčia, jis neteistas (b. l. 85-87, 88-91), administracine tvarka nebaustas (b. l. 92), VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre registruotas funkcinio CNS susirgimo (b. l. 95), specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę G. V. netikslinga (b. l. 100), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 101, 102).
Prokuroras siūlo G. V. pagal BK 140 str. 1 d., skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje.
Kaltinamasis G. V. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 103).
Kaltinamasis G. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad G. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus iš kurių vienas yra smurtinis, kitas priskiriamas prie nusikaltimų pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir apsaugoti nukentėjusio asmens A. S. teisėtus interesus, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu G. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens A. S. arčiau kaip dvidešimt metrų, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę skirti 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens A. S. arčiau kaip dvidešimt metrų, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 4 d., 23 val. 00 min. iki 2018 m. kovo 6 d., 14 val. 06 min., vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iki bausmės vykdymo pradžios G. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.