- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- 1-2282-1254/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39851-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda, 2025 m. liepos 28 d. antstolės Eurikos Rulienės patvarkyme nurodyta, jog vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės
1. J. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. D., būtent: 2025 m. lapkričio 11 d., apie 11.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją L. D. už nugaros, kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairę ranką, vieną kartą į nugarą, koja du kartus spyrė į kairę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. D. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis J. P. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog viskas prasidėjo nuo alkoholio. Nusipirko, pabaigė gerti ir pareikalavo, kad duotų dar pinigų nusipirkti. Tada prasidėjo kivirčas, iš pradžių žodinis, po to pastūmė sugyventinę, sudavė į nugarą ir spyrė į koją. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivas nebūtų taip pasielgęs. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, abu su sugyventine yra karštakošiai. 2015 m. vasarą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu su sugyventine susitaikė. Administracine tvarka baustas ne vieną kartą, baudas moka pats ir per antstolius. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu. Prieš (duomenys neskelbtini) metų lankė anoniminius alkoholikus. Šiuo metu irgi reikėtų pagalbos, sutiktų eiti į užsiėmimus. Šį įvykį vertina blogai, neturėtų būti daugiau tokių pasistumdymų. Nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
4. Nukentėjusioji L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. P. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį. Šiuo metu jie dviese gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 11 d. dviese su J. P. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę. Išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Kai baigė gerti degtinę, sugyventinis pradėjo jos prašyti, kad ji jam duotų dar pinigų alkoholiui. Jis norėjo nueiti į parduotuvę ir nupirkti dar degtinės. Nukentėjusioji atsisakė jam duoti pinigų ir būtent dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris baigėsi smurtu. Konflikto metu sugyventinis ranka pastūmė ją už nugaros. Dėl pastūmimo ji niekur nesitrenkė, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to jis kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairę ranką, vieną kartą į nugarą, koja du kartus spyrė į kairę koją. Tokiais savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai tik fizinį skausmą, tačiau dėl to jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Apie tokį sugyventinio elgesį ji pranešė paskambinusi pagalbos telefonu 112. Po šio įvykio į medicinos darbuotojus ji nesikreipė ir nesikreips. Visas šis įvykis įvyko buto kambaryje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose su sugyventiniu buvo dviese. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 32–35).
5. 2025 m. lapkričio 11 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint L. D., ant kairės rankos, ties sulenkimu, ant dilbio matosi nežymus rausvos spalvos sumušimas. Ant kitų kūno vietų sužalojimų nesimato (b. l. 46–56).
6. 2025 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 10–16).
7. 2025 m. lapkričio 11 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 11 d., 12.02 val., pranešėja L. D. telefonu nurodė, kad prieš 1 valandą sugyventinis namuose spardė pranešėją, grasina smurtu. GMP atsisakė, abu laukia bute (b. l. 17–21).
8. 2025 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 11 d., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 12.26 val., gautas pranešimas, kad „Prieš 1 val. pranešėją namuose spardė sugyventinis. Dabar konfliktas tęsiasi žodžiu. GMP atsisako. Nepilnamečių nėra. Abu laukia bute“. Apie 12.26 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pabendravo su akivaizdžiai neblaivia L. D. (dėl sveikatos problemų nusistatyti alkoholio kiekio nepavyko), kuri nurodė, kad jos sugyventinis J. P. išgertuvių metu žodiškai sukonfliktavo su moterimi, kadangi ji neduoda pinigų alkoholiui. Dėl to J. P. ją pastūmė už nugaros, vėliau trenkė vieną kartą į ranką iš kumščio, du kartus spyrė iš kojos į koją, skausmą vertino 10/10. Pabendravus su neblaiviu (tikrinta 12.23 val., nustatytas 1,71 promilių neblaivumas alkotesteriu „Alcotest ARRF-0071“, sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) J. P., jis nurodė, kad L. D. nemušė, tik žodiškai sukonfliktavo (b. l. 24–27).
9. 2025 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. D. nustatytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Atsižvelgiant į poodinės kraujosruvos formą, tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. L. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 60, 61).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
11. J. P. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sugyventinei kaltinime nurodytus smūgius, smurtavęs jos atžvilgiu. Dėl sugyventinio smurto jautusi fizinį skausmą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl ją išgąsdinusio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji iš karto kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Jai padarytas nežymus sužalojimas taip pat nustatytas specialisto. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, pastumdamas ją, kumščiu suduodamas į ranką, nugarą, vėliau du kartus spirdamas į koją, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels L. D. fizinį skausmą ir ją sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.
12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. P. atliko šio nuosprendžio 1 pastraipoje nurodytus veiksmus, tokiais veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Tiek kaltinamasis teisme, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jau (duomenys neskelbtini) metų gyvenantys kartu, vedantys bendrą ūkį. Kadangi veiksmai buvo atlikti sugyventinės (tai yra, šeimos nario) atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
13. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimas dėl susitaikymo, kuriame prašoma taikyti J. P. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas, pažymima, kad L. D. priima atsiprašymą, sugyventiniui atleidžia (b. l. 158). Nukentėjusioji L. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dabar jos ir sugyventinio santykiai geri, jie susitaikė. Tiki, kad jis daugiau taip nebedarys. Jis yra benamis, neturi gyvenamosios vietos, J. P. gaili visą gyvenimą.
14. Teismas pažymi, jog viena iš BK 38 straipsnio taikymo sąlygų yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokios išvados, įvertinęs ankstesnį kaltinamojo elgesį, teismas padaryti visgi negali. Visų pirma, dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminis tyrimas J. P. atžvilgiu buvo pradėtas 2015 m., tuomet priimtas sprendimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą J. P. ir L. D. susitaikius (b. l. 127–132). Nors šis įvykis ir buvo pakankamai seniai (daugiau nei prieš 10 metų), duomenys iš administracinių nusižengimų registro išrašo neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis savo elgesį nuo minėto įvykio 2015 m. pataisė. 2024 m. jis kelis kartus baustas už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, už analogiškus veiksmus jis baustas ir 2023 m. (pavojų patiriantis asmuo – L. D. (b. l. 106–126). Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nenustačius vienos iš šios normos taikymo sąlygų.
15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
16. J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas, kaip pats pripažino, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors J. P. yra teistas 2021 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu (bauda išieškota 2025 m., taigi teistumas neišnykęs), teismas nepripažįsta jo recidyvistu, kadangi 2021 m. asmuo padarė visai kito pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
17. J. P. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra pensininkas, tiek šioje byloje nagrinėjami įvykiai, tiek baustumai administracine tvarka patvirtina, jog asmuo turi problemų su alkoholio vartojimu, posėdžio metu patvirtino, jog sutiktų gydytis. Įvertinęs nustatytas atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, aukščiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis – 1 metai laisvės apribojimo – šiuo atveju yra tinkama ir teisinga. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Įvertinus J. P. asmenybę, skiriamų įpareigojimų suderinamumą (asmeniui, turinčiam problemų su alkoholiu, teismo vertinimu, netikslinga skirti ir įpareigojimą gydytis, ir draudimą vartoti alkoholį, kadangi pastarojo sėkmingas vykdymas priklauso išimtinai nuo gydymosi veiksmingumo, kas negali būti užtikrinta), teismas skiria J. P. įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktai).
18. Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 11 d., 11.30 val., iki 2025 m. lapkričio 12 d., 10.48 val. (b. l. 66-73), tai yra, viena diena, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
19. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 125 Eur (b. l. 153–157). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte (b. l. 156), pats kaltinamasis turto neturi, yra pensininkas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo neišieškotina.
21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašas – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos viršelio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktai)..
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 11 d., 11.30 val., iki 2025 m. lapkričio 12 d., 10.48 val., tai yra, vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš J. P. neišieškoti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos viršelio.
J. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.