Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ iš atsakovo M. S. (M. S.) prašo priteisti 614,87 Eur, kurią sudaro: 281,74 Eur negrąžintas kreditas; 207,14 Eur palūkanos; 7,34 kompensacinės palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos; 25,36 Eur kompensacinės palūkanos po kreipimosi į teismą dienos; 4,26 Eur delspinigiai; 89 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2024-02-01 Vartojimo kredito sutartimi Nr. 87423 sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo ir tuo, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutarties sąlygų, ieškovė sutartį su atsakovu nutraukė.

Ieškovė ir atsakovas neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškinio suma neviršija CPK 441 str. 1 d. nustatytos sumos iki kurios ieškinio suma laikoma maža. Atsižvelgiant į tai, teismas bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo piniginę prievolę (skolą), kildinamą iš tarp ieškovės ir atsakovo 2024-02-01 sudarytos Vartojimo kredito sutarties (ne)pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis). Atsakovui ieškinį pripažinus teismas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis), tačiau teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas M. S. 2024-02-01 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė 300 Eur kreditą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą per 24 mėnesius, sumokėti sutartyje numatytas palūkanas (metinė palūkanų norma 74,70 procentai) bei kitas sutartyje numatytas sumas, visa įsipareigojimų mokėtina suma – 585,84 Eur. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į raginimus, todėl ieškovė siųstu išankstiniu pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė nuo 2024-11-08.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Ieškovei negrąžino likusios 281,74 Eur kredito dalies ir nesumokėjo kredito kainos (palūkanų) – 77,99 Eur, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2024-11-08, atsiliepimu atsakovas ieškinį pripažino, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 281,74 Eur negrąžintą kreditą, 77,99 Eur palūkanas apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos 2024-11-08, vertinamas kaip pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 129,15 Eur pelno palūkanas, kaip negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos 2024-11-08 iki Sutarties termino pabaigos 2026-02-01.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog: i) tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai; ii) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 74,70 proc.), kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2026-02-01 (mokėjimo grafike nurodyta paskutinės įmokos mokėjimo data). Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Todėl priteisiant ieškovei iš karto visą negautų pajamų sumą anksčiau nei sutartyje numatyta kredito grąžinimo termino pabaiga, būtų sudarytos sąlygos ieškovei, jeigu atsakovas anksčiau padengtų savo skolą, nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas kaip nuostolius (negautas pajamas), šiuo metu dar nėra suėjęs, konkrečia suma šie nuostoliai negali būti ieškovei priteisti.

Ieškovei priteistinos negautos 74,70 proc. dydžio metinės pelno (mokėjimo) palūkanos (nuostoliai), skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos (2024-11-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-02-01) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 129,15 Eur sumos.

Ieškovė prašė priteisti 7,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas nuo 2024-06-02 (nuo pradelsto mokėjimo dienos) iki 2024-11-11 (kreipimosi į teismą dienos) pritaikant 74,70 proc. normą nuo pradelstos įmokos sumos; 25,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo pradelstos mokėti sumos pritaikant 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos po kreipimosi į teismą dienos (2024-11-11) už 180 dienų; 4,26 Eur delspinigius, apskaičiuotus 2024-06-02 iki 2024-11-11.

Nagrinėjamu atveju Specialiosiose sutarties sąlygose buvo apibrėžtos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir kompensacinės palūkanos. Nustatyta, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta 74,70 procentų dydžio metinė palūkanų norma. Sutarties nutraukimo atveju, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško skolos sumos grąžinimo. Kredito gavėjui už visas laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui, tačiau ne ilgiau, kaip 180 dienų.

Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad delspinigiai – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei, jeigu praleido sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo dieną (1.6 punktas). Nuostoliai – bendrovės planuotos ir negautos pajamos, kurių bendrovė negauna dėl to, kad klientas laiku nesumoka įmokos, jos dalies arba visos sumos. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną kredito dengimo termino praleidimo dieną (1.19 punktas). Klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo bendrovei mokėti sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos po mokėjimo termino suėjimo einančios dienos (7.4 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Kadangi Sutartimi nustatytos kompensacinės palūkanos savo esme yra netesybos ( CK 6.71 str.), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos apima ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Taigi, apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad pelno palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu tik iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartį nutraukus pelno palūkanos nebeskaičiuojamos. Negautų pajamų (nuotolių) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas kartu reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, todėl yra negalimas.

Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024-11-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne vėliau kaip iki Sutarties termino pabaigos 2026-02-01, kompensacinės palūkanos negali būti priteistos už tą patį laikotarpį, kadangi jos įskaitytinos į nuostolių atlyginimą. Ieškovė turi teisę į kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo įmokos praleidimo dienos iki Sutarties nutraukimo dienos, kadangi nurodytu laikotarpiu atsiradę ieškovės nuostoliai dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo nėra kompensuoti kitu būdu. Bylos duomenimis pirma atsakovo mokėti prievoles pradelsimo diena yra 2024-06-02, o Sutartis buvo nutraukta 2024-11-08, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 22,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų (281,71 Eur x 0,05 proc. x 160 d.). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų ir delspinigių priteisimo pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 89 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Ieškovė sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“, kuri 2024-10-30 išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. SE7 2695, kurią ieškovė tą pačią dieną apmokėjo. Minėta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku ir jie kredito davėjui kompensuojami netesybomis, todėl papildomas jų nustatymas sutartyje laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl 89 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Be to, nurodyto dydžio išlaidos įvertinus atliktų ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (formaliai išsiųsti raginimai įvykdyti įsipareigojimus), negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas sprendžia, kad patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 511,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismo vertinimu iš viso iš esmės buvo patenkinti 83,18 proc. (511,42 Eur ×100% ÷ 614,87 Eur) ieškinio reikalavimų. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patytė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 18,30 Eur (22 Eur x 83,18 proc.) žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-178, 441 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, iš atsakovo M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 281,74 Eur negrąžintą kreditą, 77,99 Eur palūkanas, 22,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 74,70 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo sutarties nutraukimo dienos (2024-11-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-02-01) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 129,15 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 511,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus.