Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui J. D. dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė sumažinusi savo ieškinio reikalavimą prašė iš atsakovo priteisti po 150 Eur nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki ji mokysis vidurinėje mokykloje. Paaiškino, kad šiuo metu mama išsikraustė gyventi į Rietavą, todėl iki mokyklos Klaipėdos rajone jai yra labai nepatogu nuvažiuoti, ilgas atstumas, todėl ji nuomojasi kambarį iš savo vaikino tėvų Klaipėdos rajone. Didžioji dalis pinigų yra skiriama mokyklai, kadangi paskutiniai metai, vyksta įvairios šventės, ekskursijos, taip pat jai reikalingi pinigai maistui tiek namie, tiek mokykloje.

Atsakovas A. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (šaukimas įteiktas asmeniškai), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikta, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. D. paaiškino, kad šuo metu ji nedirba, kadangi jos darbas yra sezoninis. Kai dirba, jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 600 – 700 Eur. Šiuo metu be pilnametės dukros ji turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, nekilnojamojo turto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. D. yra atsakovo A. D. ir trečiojo asmens J. D. dukra. Ieškovė G. D. mokosi Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, IV dieninėje klasėje, gimnaziją baigs 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo pajamos pagal individualios veiklos pažymą sudaro apie 300 – 400 Eur kas mėnesį, teismui pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 680417, kurioje pažymima, kad A. D. nuo 2016 m. sausio 4 d. vykdo individualią veiklą – statybos baigimas ir apdaila. Atsakovas pažymos apie gaunamas pajamas, užpildytų deklaracijų, pašymų apie nuosavybės teisę turimus kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus teismui nepateikė. Iš ieškovės teismui pateiktos Valstybės įmonės Registrų centro pažymos matyti, kad atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Tretysis asmuo J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu darbo neturi, nes užsiima gyvenamųjų patalpų apdailos darbais ir šiuo ne sezono metu ji jokių pajamų negauna. Kai darbo turi, jos vidutinės mėnesio pajamos siekia apie 600 – 700 Eur. J. D. registruoto nekilnojamojo turto neturi, jai nuosavybės teise priklauso lengvasis automobilis. Teismo posėdžio metu J. D. nurodė, kad turi tris nepilnamečius vaikus, taip pat prisideda prie šiuo metu jau pilnametės ieškovės išlaikymo.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija, aktuali nuo 2013 07 09 (Žin., 2013, Nr. 73-3654)). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pažymėtina, jog paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma; yra pažangus – perkeliamas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidžiama laikyti brandos egzaminus ir juos išlaiko; vaikui būtina parama, nes jis neturi galimybės save išlaikyti ir neturi turto; tėvai turi galimybę teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovė mokosi Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje dieninėje klasėje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji mokosi gerai, jos pažymių vidurkis yra 8. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė mokosi gimnazijoje, dieniame skyriuje, jos mokymasis vertinamas kaip pažangus. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, besimokydama niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Teismas pažymi, kad ieškovė, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, jai reikalingas laikas ir poilsiui. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė G. D. atitinka įstatyme numatytus kriterijus, reikalingus pilnamečio vaiko išlaikymui, ir jai šis išlaikymas yra reikalingas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo pilnamečiui vaikui, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja.

Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo pajamos pagal individualios veiklos pažymą sudaro apie 300 – 400 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo nurodė, kad atsakovas pastaruosius kelerius metus dirba Vokietijoje, turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą yra perleidęs trtiesiems asmenims, kad iš jo turto nebūtų išieškotos skolos. Nors nei ieškovė, nei tretysis asmuo nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau nagrinėjamu atveju visos abejonės dėl išlaikymo (paramos) teikimo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės jis negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikų išlaikymui. Nors atsakovas ir turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, tačiau šie nepilnamečiai vaikai gyvena su jų mama, t. y. trečiuoju asmeniu, jai tenka didesnė našta pasirūpinti kasdieniniais vaikų poreikiais, o atsakovas kiekvienam vaikui atsakovas skiria tik po 100 Eur išlaikymui.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad nuo pat mokslo metų pradžios ieškovę išlaiko jos motina G. D., todėl netoleruotina, kad pareiga materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkeliama vien vaiko motinai. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant vidurinės mokyklos (gimnazijos) paskutinėje klasėje, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė su draugu gyvena Klaipėdos rajone ir ieškovės draugas ją išlaiko, tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad įstatymas numato būtent pilnamečio vaiko tėvams pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga apie 354,75 Eur suma per mėnesį, t. y. 110 Eur maistui, 77,08 Eur rūbams, 50 Eur vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, 26 Eur mokesčiams už gyvenamą būstą, 91,76 Eur papildomoms išlaidoms (pramogoms, mokyklos išlaidoms, klasės biudžetui, mokyklinėms prekėms, ekskursijoms su mokykla). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos mokyklai, kadangi su mokykla vyksta į ekskursija, mokykloje vyksta įvairios šventės, be to, šie metai mokykloje jai yra paskutiniai ir reikalingos papildomos išlaidos. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. D. paaiškino, kad konkrečios sumos kiek ji skiria ieškovei nurodyti negali, tačiau ieškovei įdeda maisto, visada kai ieškovė grįžta duoda apie 50 – 60 Eur. Nors atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrindė išlaikymo dydžio ir jo nedetalizavo, tačiau pažymėtina, kad ieškovė prie ieškinio buvo pateikusi detalų išlaidų pilnamečio vaiko išlaikymui vieno mėnesio laikotarpyje paskaičiavimą, tačiau atsakovas neatvyko į teismą ir su ieškinio priedais nesusipažino. Ieškovė savo patirtas išlaidas detalizavo, pateikė būtinųjų poreikių lentelę, atsakovas neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovei reikalingos mažesnės išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pilnametės besimokančios ieškovės poreikius, mokymosi rezultatus, galimybes įsidarbinti bei dirbti, tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovas neteikdamas paramos ieškovei, t. y. pilnametei savo dukrai, taip pažeidžia jos interesus, be to, atsakovui neteikiant paramos ieškovei yra pažeidžiami pilnamečio asmens, siekiančio įgyti išsilavinimą, poreikiai. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gauna pajamas, kurias turi galimybę padidinti, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad atsakovo ieškovei kas mėnesį teikiamo išlaikymo suma po 150 Eur kas mėnesį, atitinka proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą. Atsakovas išlaikymo ieškovei neteikia nuo pat jos pilnametystės, todėl atsižvelgiant į tai, kad mokslo metai prasidėjo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl išlaikymas (parama) priteistinas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki kol ji mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (CK 3.192¹ str.).

Pažymėtina, jog vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 54 Eur (150 Eur x 12 x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą (paramą) ieškovei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė mokysis Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.