Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., UAB „Būsto paskolų draudimas“, J. G. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis A. S. 2016-01-12 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas dėl ekspertizės skyrimo vykdymo procese. Apeliantas teigė, kad jam pateikus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolis privalėjo spręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja LR CPK 681 str. nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LR CPK 681 str. 1 d.). Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/3811 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartį Nr. 2-4108-897/2012 dėl 208 615,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. 2015-02-27 patvarkymu antstolis pavedė turto vertintojai UAB „Finance property“ atlikti skolininkui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/11 dalies negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2016-01-04 patvarkymu antstolis nustatė, kad skolininkui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 102 700 Eur. Iš patvarkymo matyti, kad areštuoto turto vertę antstolis nustatė atsižvelgęs į UAB „Finance property“ atliktą įvertinimą (vykd. bylos t. 3, b. l. 85). Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta verte, 2016-01-06 pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo, todėl 2016-01-08 patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl ginčo nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimo ir sumokėti ekspertizės atlikimo išlaidas (vykd. bylos t. 3, b. l. 90-92, 94). LR CPK 682 str. 3 d. nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, prieš skiriant ekspertizę turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertizei atlikti. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog LR CPK 682 str. 3 d. nustato antstolio teisę, bet ne pareigą savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir apmokėti jos atlikimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Iš byloje esančių duomenų, taip pat antstolio procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų matyti, jog nagrinėjamu atveju išieškojimą vykdančiam antstoliui nekilo abejonių dėl UAB „Finance property“ ekspertizės akte nurodytos areštuoto turto rinkos vertės pagrįstumo. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad 2016-01-08 patvarkymas įpareigoti skolininką pateikti susitarimą su ekspertu dėl ekspertizės atlikimo buvo priimtas siekiant sudaryti sąlygas pačiam skolininkui pašalinti jam kilusias abejones dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad gavęs skolininko prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo antstolis neturėjo pareigos savo iniciatyva skirti pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti ir pagrįstai įpareigojo skolininką į depozitinę sąskaitą sumokėti ekspertizei atlikti reikalingą lėšų sumą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad jo turtinė padėtis yra bloga, todėl apeliantas negali sumokėti už ekspertizės atlikimą. Pareiškėjo teigimu, neatlikus pakartotinio turto vertės nustatymo būtų pažeistos pareiškėjo teisės vykdymo procese. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (LR CPK 682 str. 3 d.). LR CPK 682 str. 4 d. nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Taigi įstatyme yra numatyta skolininko teisė prašyti antstolio atidėti ekspertizei atlikti reikalingos sumos mokėjimą, tačiau nėra numatyta galimybė dėl blogos skolininko turtinės padėties atleisti jį nuo ekspertizės išlaidų mokėjimo ar turto vertės nustatymo ekspertizę atlikti antstolio lėšomis. Dėl to apelianto nurodytos aplinkybės dėl blogos turtinės padėties savaime nelemia antstolio pareigos paskirti ekspertizę ir jos atlikimo išlaidas sumokėti iš savo lėšų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad savo nesutikimą su UAB „Finance property“ nustatyta turto verte pareiškėjas grindė tik tuo, jog turto vertinimą atlikusi vertintoja L. C. nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Iš Teisingumo ministerijos skelbiamo Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo matyti, kad pareiškėjui priklausančio turto vertinimą atlikusi L. C. yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, jai neterminuotai suteikta teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizes. Pažymėtina, kad jokių kitų argumentų, patvirtinančių netinkamai nustatytą areštuoto turto rinkos vertę apeliantas nenurodė. Dėl to įvertinus byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad neatlikus pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės bus pažeistos skolininko teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu patvarkymu įpareigojęs skolininką į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti ekspertizės išlaidoms atlyginti reikalingą lėšų sumą antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 nutartį palikti nepakeistą.