Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintu rajono apylinkes teismo teiseja Danguole Šuminaite išnagrinejo Jonavos rajono apylinkes prokurores pareiškima del proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju isakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Širvintu r., lietuvis, LR pilietis, turintis 6 klasiu išsilavinima, nedirbantis, auginantis vaika iki treju metu, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad A. J., 2010 m. kovo menesi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta diena, Juknoniu k., Ciobiškio sen., Širvintu r., lytiškai santykiavo su mažamete nukentejusiaja L. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), pastarajai sutinkant, taciau del amžiaus ir patirties paviršutiniškai vertinusia intymiu santykiu prasme ir socialine reikšme, t.y. tenkino savo lytine aistra pažeisdamas nepilnamecio asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir nelieciamuma. Šiai savo veiksmais A. J. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso151¹ straipsnio 1 dalyje.

A. J. savo kalte del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino visiškai ir parode, kad maždaug 2007 metais jis pradejo draugauti su nukentejusiosios seserimi D. D.. Tuo metu jis susipažino ir su nukentejusiaja L. J.. Jie vienas kitam patiko ir maždaug nuo 2009 metu pabaigos pradejo dažniau bendrauti. Jis žinojo, kad L. yra gerokai už ji jaunesne, taciau apie jos amžiu su ja nesikalbejo. Maždaug 2010 m. kovo menesi, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini), su L. J., abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo. Veliau lytiniu santykiu neturejo, taciau intensyviai bendravo. Maždaug po triju menesiu L. jam praneše, kad laukiasi vaikelio, sake, kad ji myli ir nori su juo gyventi. Neštumo metu jis L. rupinosi, o (duomenys neskelbtini) gimus sunui K., 2011-01-08 jis su L. susituoke. Šiuo metu jie gyvena kartu, rupinasi sunumi, stengiasi, kad L. igytu išsilavinima. L. mama jam del šios situacijos jokiu pretenziju neišreiške (b.l. 90).

Nukentejusioji L. J. paaiškino, kad 2009 metu pabaigoje ji pradejo bendrauti su A.. Su juo apie jos amžiu nekalbejo. Praejus kiek laiko suprato, kad patinka ir myli vienas kita. Maždaug kovo menesi, tikslios datos neprisimena, bendru sutarimu, be jokios prievartos, (duomenys neskelbtini), ji su A. J. turejo intymius santykius. Maždaug po menesio, ji suprato, kad laukiasi. A. apie tai pasake maždaug po triju menesiu, nes ji mylejo ir nenorejo jo prarasti, o anksciau pasakyti bijojo, kad nelieptu jai daryti išvalymo. Savo mamai taip pat nieko nesake. Sužinojusi tiesa, mama patare apsilankyti pas gydytoja. A. visa laika stengiasi ja rupintis ir pagelbeti. (duomenys neskelbtini) ji pagimde sunu. A. J. tevyste pripažino, sunui suteike savo pavarde. 2011-01-08 ji su A. J. susituoke ir kartu su sunumi visi gyvena Vilniuje, nuomojamame bute. A. rupinais ja ir sunumi, kad sunui butu sudarytos tinkamos gyvenimo salygos ir kad jis augtu pilnaverteje šeimoje – turetu abu tevelius (b.l. 37-38).

L. J. (J.) atstove pagal istatyma R. J. parode, kad L. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), yra jos dukra. (duomenys neskelbtini) jos dukra pagimde sunu. Vaiko tevas A. J. suteike vaikui savo pavarde ir ji pripažino. Šiuo metu dukra ir žentas gyvena Vilniuje, nuomojamame bute. Apie dukros ir A. draugyste R. J. sužinojo maždaug 2010 m. birželio menesi, kai jai kilo itarimas, kad dukra L. laukiasi. Ji kartu su dukra ejo pas gydytojus ir dukrai buvo nustatytas maždaug penkiu menesiu neštumas. Dukra pasake, kad vaiko tevas yra A. J.. Ji mano, kad A. jos dukros nenuskriaude, kadangi L. pati sutiko su juo tureti intymius santykius, ji A. buvo isimylejusi, todel viskas vyko iš meiles, o ne prievarta. Dukra niekada neužsimine, kad A. su elgtusi kaip nors netinkamai ar ja skriaustu. Mano, kad A., budamas tokio amžiaus, ir jos dukra galejo pagalvoti apie pasekmes, taciau A. deda visas pastangas del ju bendros ateities, negeria, dirba, stengiasi rupintis tiek jos dukra, tiek ju sunumi (b.l. 79-80).

Liudytoja I. R. paaiškino, kad ji yra šeimos gydytoja, dirba Upninku seniunijos ambulatorijoje ir prižiuri visa J. šeima. 2010 m. rugpjucio 16 d. i ambulatorija atvyko R. J. su dukra L. J., nes itare, jog mergaite yra nešcia. Apžiuros metu ji L. nustate 22-24 savaiciu neštuma. Su mergaite pasikalbejo apie jos pastojimo aplinkybes. L. buvo laiminga, sake, kad pastojo iš meiles, kad jos vaikinas prievartos jos atžvilgiu nenaudojo. L. pokalbio metu suvoke kas jai atsitiko, jos psichologine busena buvo gera ir pirmos apžiuros, ir viso neštumo metu, ji atrode patenkinta savo padetimi, ateidavo i konsultacijas rami, bendravo laisvai (b.l. 84).

Liudytoja V. M. paaiškino, kad ji dirba akušere Upninku kaimo ambulatorijoje. Kai L. J. buvo irašyta i neštumo ir gimdymo iskaita, ji su ja nuoširdžiai bendravo. L. i savo neštuma ir i savo padeti reagavo normaliai ir tiksliai žinojo ka ir kaip riekia daryti. Jos psichine busena buvo patenkinama. Sake, kad vaiko laukiasi nuo vyresnio vaikino, taciau santykiais su juo ji buvo patenkinta. Jos vaikinas visada kartu su ja ateidavo i konsultacijas, matesi, kad jis nuoširdžiai rupinais L., klausdavo apie tyrimu rezultatus, apie pacios L. ir vaiko savijauta. Po gimdymo L. su vaikeliu išvyko gyventi i Vilniu (b.l. 83).

Kaltinamojo A. J. kalte irodyta jo paties prisipažinimu, nukentejusiosios ir liudytoju parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte konstatuota, kad L. J. byloje nagrinejamu ivykiu metu nesirgo ir šiuo metu neserga letiniu psichikos sutrikimu ir šiuo metu yra psichiškai sveika. Atsižvelgiant i jai budingus individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, byloje nagrinejamu laikotarpiu ji galejo suvokti su ja atliekamu veiksmu pobudi, taciau negalejo visapusiškai pilnai suprasti tokiu veiksmu reikšmes. Byloje negauta duomenu apie tokia L. J. busena ar tokiu aplinkybiu, del kuriu ji butu negalejusi priešintis su ja atliekamiems veiksmams. Ji pakankamai gerai suvoke lytinio santykiavimo biologine reikšme ir pasekmes bei, atitinkamai amžiui, paviršutiniškai vertino intymiu santykiu socialine reikšme. L. J. budingi individualus psichologiniai ypatumai netrukdo ir netrukde teisingai suprasti konkrecias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas isiminti, veliau atgaminti bei galejo ir gali duoti apie tai parodymus. Jai nenustatyta tokiu individualiu psichologiniu ypatumu, tiesiogiai veikianciu jos elgesi ivykio metu. Negauta duomenu apie galima kitu asmenu poveiki L. J. duodamiems parodymams. L. J. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, ji yra psichiškai sveika (b.l. 59-62).

Kaltinamojo A. J. atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra ta, kad prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

A. J. neteistas (b.l. 96), administracine tvarka nebaustas (b.l. 101), priklausomybes ligu ir psichiatrijos kabineto iskaitoje nera irašytas (b.l. 98).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisves apribojima 6 menesiams, paskiriant ipareigojima buti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Baudžiamajam isakymui isiteisejus, kardomaja priemone A. J. – rašytini pasižadejima neišvykti, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmes paskyrimu teismo baudžiamuoju isakymu, per 14 d. nuo šio dokumento iteikimo dienos turi teise paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamaji isakyma, prašyma reikalaudamas surengti bylos nagrinejima teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis isakymas isiteiseja ir vykdomas. Isiteisejes teismo baudžiamasis isakymas neskundžiamas.