Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam R. K., jo atstovei pagal įstatymą I. K. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Vaivai Savickienei,

kaltinamajam A. S., jo atstovei pagal įstatymą D. S. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), 2018-03-12 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. skiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d., 1p., 5 p.,83 str., 87 str. 2 d., 1 p., 2 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pažeidė viešąją tvarką, kai būdamas daugiabučio gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturinčių nepilnamečių K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) veiksmų, kurios 2019-04-04 apie 18-19 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atkreipusios dėmesį į atsitiktinai sutiktą neįgalų R. K., kuris imitavo jų filmavimą mobiliuoju telefonu, savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu išreiškė ilgai trukusiu įžūliu elgesiu, kai šiam einant nuo (duomenys neskelbtini) į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), veikdamos kartu žodžiais įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo R. K. žemindamos jį dėl jo koordinacijos sutrikimo ir kitų su nukentėjusiojo neįgalumu susijusių išorės požymių, stumdė nukentėjusįjį, spardė sėdmenis, taip bendrais veiksmais sukeldamos nukentėjusiam fizinį skausmą ir poodinę kraujosrūvą dešiniame sėdmenyje, ir paragintas nepilnamečių sumušti nukentėjusįjį, sudavė smūgį ranka R. K. į veidą padarydamas poodinę kraujosrūvą dešinio skruosto srityje. Tokiais savo veiksmais, sukėlusiais nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą jis kartu su K. B., K. Č., E. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2019-06-17 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad juo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. S., K. Č., K. B. atžvilgiu, nes jos nusikalstamos veikos apdarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (2 t., b.l. 2-4).

Kaltinamasis A. S. neneigia viešoje vietoje nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, kas atitinkamai sąlygojo fizinio skausmo sukėlimą jam bei nežymų jo sveikatos sutrikdymą bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Tą patvirtina ir byloje esantys aukščiau išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo R. K., liudytojų E. S., K. Č., K. B., S. P., R. Š., I. K. parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolo bei tarnybinio pranešimo duomenys. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys A. S. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Nėra abejonių, kad A. S. atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, sukėlė R. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose įrodymuose –specialisto išvadoje, liudytojos K. B., taipogi ir paties kaltinamojo teisme duotuose parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Bylos duomenys liudija, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, kad kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus jis panaudojo viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – dienos metu prie daugiabučio gyvenamojo namo, kur bet kada gali pasirodyti kiti asmenys, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties panaudodamas fizinį smurtą kaltinamasis neabejotinai suprato, jog tokį jo elgesį mato (ir gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytam nukentėjusiajam, bet ir sutrikdys viešąją tvarką, tačiau to nepaisydamas ir tai numatydamas, A. S. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamojo elgesys įvykio metu buvo neleistinas ir akivaizdžiai agresyvus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu kaltinamasis siekė priešpastatyti save aplinkiniams, demonstravo niekinantį požiūrį į juos, o ypač į nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo viešoje vietoje atliktus smurtinius veiksmus be nukentėjusiojo matė ir mažametės liudytojos E. S., K. Č., K. B.. Taigi dėl A. S. atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o nukentėjusiajam R. K. sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Tokie A. S. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną, baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto vartojimu. Jis yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka baustas, mokosi, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje registruotas nuo 2010-04-02, paskutinį kartą lankėsi 2014-05-15, diagnozė F.92.8, tačiau pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) – A. S. netikslinga skirti teismo psichiatro ekspertizę.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais (BK 90-91 straipsniais) daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 80 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskiriant vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, kartu skiriant atitinkamus įpareigojimus, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nors A. S. šiuo metu laikomas neteistu, bet anksčiau yra padaręs tyčinę BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir teismo nutartimi BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina minėtos bausmės trukmė ilgesniam terminui nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent dėl paminėtos priežasties – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, jam BK 93 straipsnio nuostatos nebetaikytinos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo R. K. arčiau nei 50 metrų atstumu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 78-80) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinį ieškinį dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo byloje pareiškė nukentėjusysis R. K. (2 t., b.l. 118-119). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis R. K. dėl kaltinamojo A. S. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą (A. S. yra nepilnametis, mokosi, savo turto ir pajamų neturi, jį išlaiko mama, kuri be kaltinamojo išlaiko ir dar du nepilnamečius vaikus), į paties nukentėjusiojo veiksmus (bylos duomenys liudija ir apie paties nukentėjusiojo aktyvius veiksmus, demonstratyviai imituojant filmavimą telefonu, iššaukusius kartu su kaltinamuoju buvusių, dėl amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturinčių nepilnamečių merginų pasipiktinimą ir vėlesnius be kita ko ir kaltinamojo veiksmus). Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 400 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo R. K. naudai priteistina 200 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nepilnamečiui kaltinamajam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, ši suma priteistina subsidiariai iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą D. S..

Nukentėjusįjį atstovaujanti advokatė teisme prašė be kita ko priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 130 eurų, kurias pagrindžia byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b.l. 110). Šis prašymas yra pagrįstas, nes valstybė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė išlaidų dėl būtinybės suteikti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui R. K. antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (yra nepilnametis, nedirba, mokosi, turto ir pajamų neturi), į subsidiariai atsakingos jo atstovės pagal įstatymą D. S. turtinę padėtį (iš byloje esančios informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (2 t., b.l. 43-44) matyti, kad ji dirba, bet viena augina tris nepilnamečius vaikus, pati turi sveikatos problemų), vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi sprendžia aukščiau nurodytų bei taip pat 7,60 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 10 (dešimt) mėnesių nesiartinti prie nukentėjusiojo R. K. arčiau nei 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu.

Kardomąją priemonę – paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo R. K. naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti iš A. S., o jam neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, šią sumą priteisti subsidiariai iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą D. S., kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Proceso išlaidų dėl nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui R. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.