- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1973-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-36-01399-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- I. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1710-814/2015 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. R. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama nustatyti vaikų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. R.; priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavesti disponuoti vaikų motinai I. R., lėšas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną periodinį išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamą nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Be to, iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina I. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Prašymą ieškovė grindė siekiu apsaugoti vaikų interesus. Nurodė, kad atsakovas elgiasi konfliktiškai, pasiimdamas vaikus kelioms dienoms neinformuoja ieškovės kur vaikai bus, kas juos prižiūrės. Ieškovės nuomone, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaikų interesus, kadangi abu vaikus ieškovė prižiūri nuo gimimo, jais rūpinasi, vaikai sveiki. Pažymėjo, kad ieškovė neprieštarauja, jog tėvas bendrautų su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. Š. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 100 Eur nuo 2015 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo, pavesdamas priteisto laikino materialinio išlaikymo lėšomis disponuoti ieškovę I. R.; nustatė iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, santykiai tarp šalių konfliktiški. Jonavos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A. Š. pavartoto smurto ieškovės atžvilgiu. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas lankytų vaikus, tačiau atsakovas geranoriškai nebendrauja, pasiėmęs vaikus neinformuoja ieškovės kur jie bus ir kas juos prižiūrės. Kadangi vaikai yra mažamečiai ir tokio amžiaus vaikams yra svarbu užtikrinti saugią aplinką, maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, teismas tenkino ieškovės prašymą ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė vaikų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. R..
Pasisakydamas dėl laikino materialinio išlaikymo vaikams dydžio, teismas pažymėjo, kad ieškovės darbo užmokestis yra 270,51 Eur per mėnesį, atsakovo – 300 Eur per mėnesį. Įvertinęs tai, kad šioje bylos stadijoje negalima nustatyti konkrečių nepilnamečių D. Š. ir E. Š. poreikių ir išlaidų šiems poreikiams patenkinti, tikslios jų tėvų turtinės padėties, kad materialinio išlaikymo dydžio, reikalingo nepilnamečiams vaikams išlaikyti, klausimas iš esmės gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir priteisė iš atsakovo vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-06-02) iki kol bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nuo gimimo nepilnamečiai vaikai D. ir E. gyvena ieškovo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur jiems susiformavo įprasta socialinė aplinka, vaikai užmezgė socialinius ryšius su savo bendraamžiais, lankė šalia namų esantį tą patį vaikų darželį „Žilvitis“. Netoliese yra J. R. S. progimnazija, kurią turėjo lankyti sūnus D.
2. Atsakovą ir vaikus sieja stiprus socialinis ir emocinis ryšys, nes paskutiniu laikotarpiu (iki gyvenimo skyrium su ieškove pradžios) vaikai didžiąją dalį praleisdavo su atsakovu, kuris juos mokė skaityti, ruošti maisto patiekalus.
3. Apelianto nuomone, jis gali suteikti vaikams geresnes sąlygas augti ir vystytis, kadangi turi pastovų ir geriau už ieškovės apmokamą darbą, dėl kol gali labiau patenkinti ir materialinius vaikų poreikius.
4. Gyvendami su apeliantu, vaikai turės galimybę išlaikyti pačius artimiausius santykius su giminaičiais – gretimame bute gyvenančia jų prosenele B. Š., kuri galės vaikais pasirūpinti ir juos prižiūrėti kai atsakovas bus darbe; atsakovo motina G. G., gyvenančia netoliese.
5. Pati ieškovė nuo gyvenimo skyrium pradžios sutiko, kad atsakovas galės rūpintis vaikais ir juos prižiūrėti lygiomis laiko dalimis. Tokia vaikų priežiūra visiškai atitiktų jų poreikius ir užtikrintų jų interesus.
6. Ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o jos kraustymasis iš vienos vietos į kitą neužtikrins mažamečiams vaikams palankių gyvenimo sąlygų, o priešingai – sukels jiems neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. R. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad atsakovas 2015 m. gegužės 28 d., be jokios priežasties, artimoje aplinkoje, matant sūnui D., pavartojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko apelianto atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-30252-15. Šiuo metu ji gyvena 2 kambarių nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kur vaikams yra užtikrintos visos būtinos sąlygos augti ir vystytis. Atsakovas neteisingai nurodo, kad jį su vaikais sieja stipresnis tarpusavio ryšys nei su motina, kaip ir neatitinka tikrovės atskirojo skundo teiginiai, kad pas atsakovą vaikams bus sudarytos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos. Vaikai yra 4-6 metų amžiaus, todėl jiems būtina nuolatinė ir betarpiška motinos priežiūra ir globa.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320, 338 straipsniai).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta mažamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta ir priteistas lakinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi, ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ išaiškinta, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, kad Jonavos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo A. Š. pavartoto smurto ir ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo, atsižvelgęs į tai, kad vaikai yra mažamečiai, kuriems svarbu užtikrinti saugią augimui aplinką, maitinimo poilsio rėžimą, psichinę bei fizinę sveikatą ir gerovę, tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei priteisė iš atsakovo vaikams po 100 Eur laikiną mėnesinį išlaikymą.
Atskiruoju skundu atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Atsakovo nuomone, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, vaikams būtų suteitos geresnės sąlygos vystytis ir augti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
CK 3.169 straipsnis reglamentuoja vaiko gyvenamosios vietos nustatymą vaiko tėvams gyvenant skyrium, t. y. kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų ir tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis bei sudaryti galimybę bendrauti su kitu iš tėvų.
Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove nuomojamame bute, ką patvirtina teismui pateikta 2015 m. liepos 1 d. buto nuomos sutartis (b. l. 22). Iš byloje pateikto Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. birželio 26 d. rašto matyti, kad skyrius neturi duomenų apie ieškovės ir atsakovo netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu. Skyriaus nuomone, tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi mažamečiams šalių vaikams. Pateiktame rašte nurodyta, kad bendraujant su skyriaus specialistais, abu šalių vaikai išreiškė norą likti gyventi su motina, o su tėčiu nori matytis ir bendrauti. Vadovaujantis tuo, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, vaikų gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su motina (b. l. 35-36).
Iš byloje pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. rašto matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-30252-15) A. Š. atžvilgiu, įtariant A. Š. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. kad jis 2015 m. gegužės 28 d. tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia sugyventine I. R., tyčia sukėlė I. R. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pareikalavus informacijos apie ikiteisminio proceso eigą, minėtu raštu teismas buvo informuotas, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo medžiagą planuojama perduoti prokuratūrai spręsti klausimą dėl procesinio sprendimo priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Nors klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, tačiau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra vadovaujamasi tikėtinumo taisykle, kurią taikant, labiau tikėtina, kad atsakovo elgesys sutuoktinės, tiek nepilnamečių šalių vaikų atžvilgiu nėra tinkamas. Tuo tarpu įrodymų, apie ieškovės netinkamą elgesį atsakovo ar jos vaikų atžvilgiu byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atnaujinęs civilinės bylos Nr. 2S-1973-413/2015 nagrinėjimą, pareikalavo iš Jonavos rajono apylinkės teismo pateikti apžiūrai civilinę bylą Nr. 2-1710-814/2015 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl atsakovo pateikto priešieškinio priėmimo, kartu išsprendė ir atsakovo pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – bylos nagrinėjimo laikotarpiu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu ir priteisti iš vaikų motinos laikiną periodinį išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamą nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Jonavos rajono apylinkės teismui nustačius, kad 2015 m. birželio 4 d. nutartimi yra išspręsti laikinos vaikų gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo priteisimo klausimai, nesant byloje duomenų, pagrindžiančių, kad nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su motina yra pažeidžiami vaikų interesai, atsakovui tokių duomenų ir įrodymų nepateikus, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atsisakė tenkinti. Minėtos nutarties atsakovas neskundė, todėl tikėtina, kad su jos argumentais sutiko.
Atsižvelgiant į visas bylos faktines aplinkybes, į pateiktą vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į vaikų norą gyventi su motina, nėra pagrindo konstatuoti, kad nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su motina būtų pažeisti vaikų interesai. Pažymėtina, kad tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius laikiną mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, nėra apribota atsakovo teisė bendrauti su vaikais šalių susitarimu, o kilus ginčams dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę teikti teismui prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Atskiruoju skundu atsakovui neginčijant skundžiamos nutarties dalies dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo bei nepateikus argumentų, pagrindžiančių šios nutarties dalies nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl šios teismo nutarties dalies nepasisako.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, įvertinus atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl ko panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjas
nutaria:
palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.