Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1557-260/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
2S-1557-260/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
Suinteresuotas asmuo
A. V.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1557-260/2009Procesinio sprendimo kategorija: 129.1;122.4; (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija DeksnienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2453-722/2009 pagal pareiškėjos (ieškovės) L. M. prašymą suinteresuotam asmeniui A. V. dėl vykdomojo rašto išdavimo ir skolininko vykdymo procese pakeitimo, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas vykdymo procese pakeisti skolininką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą jos naudai, pakeisti atsakovę M. G. K. jos teisių perėmėju A. V.. Pareiškėja nurodė, kad 1994 05 09 Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp V. G., kuri veikė kaip nepilnametės L. G. (po santuokos – M.), įstatyminė atstovė, ir M. G. K.. Pagal patvirtintą taikos sutartį ieškovė V. G. sutiko, kad atsakovė M.G. K. gyventų bute (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos. Atsakovė M.G. K. sutiko, kad po jos mirties butas atitektų paveldėtojai pagal testamentą L. G. bei sutiko, kad buto nuosavybės dokumentai būtų įforminti L. G. vardu. 2005 03 03 mirus M. G. K. paaiškėjo, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, neįvykdyta ir nuosavybės dokumentai L. G. vardu nėra įforminti. Mirusiosios M.G. K. turto paveldėtojas ir teisių perėmėjas yra jos sūnus A. V., todėl jis perėmė ir jos teises ir pareigas vykdymo procese. 1994 10 25 vykdomasis raštas grąžintas po įvykdymo, tačiau tai yra klaida, kadangi toks taikos sutarties įvykdymas prieštarauja imperatyvui. Jonavos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr.2-32-813/2009, konstatavo, kad taikos sutartis faktiškai nebuvo įvykdyta. Todėl prašo išduoti pakartotinai vykdomąjį raštą byloje, su kuriuo ji kreipsis į antstolį.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos L. M. prašymą patenkino, vykdymo procese pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 05 09 nutartį civilinėje byloje Nr.2(3)-257/1994 pakeitė atsakovę (skolininkę) M. G. K. jos teisių perėmėju A. V.. Teismas nustatė, kad 1994 05 09 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp V. G. ir M. G. K.. Pagal patvirtintą taikos sutartį ieškovė V. G. sutiko, kad atsakovė M.G. K. gyventų bute (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos, atsakovė M.G. K. sutiko, kad po jos mirties butas atitektų paveldėtojai pagal testamentą L. G. bei sutiko, kad buto nuosavybės dokumentai būtų įforminti L. G. vardu. 2005 03 03 M.G. K. mirė, pagal 2005 07 14 paveldėjimo teisės liudijimą jos turtą (½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei jam priklausančias ūkio ir pagalbinio pastato dalis) pagal įstatymą paveldėjo sūnus A. V.. Ieškovė pateikė teismui vykdomąjį raštą byloje Nr.2(3)257/94 su antstolės atžyma apie vykdomojo rašto grąžinimą 1994 10 25 po įvykdymo. Tačiau 2009 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad 1994 05 09 taikos sutartis nebuvo įvykdyta, nors turėjo būti įvykdyta ir nuosavybės teisės turėjo būti perduotos ieškovei nedelsiant. Todėl antstolės įrašas vykdomajame rašte laikytinas klaida, nes pagal pačios antstolės teikimą 1994 11 07 teismo nutartimi M.G. K. buvo paskirta 200 Lt bauda už 1994 05 09 nutarties nevykdymą. Kauno apygardos teismas 2009 04 30 sprendimu konstatavo, kad taikos sutarties pagrindu ieškovė gali reikalauti savo teisių tik minėtos nutarties vykdymo procese, kuriame turi būti vertinami taikos sutarties turinio išaiškinimo, šalių prisiimtų įsipareigojimų įvertinimo, vykdymo senaties termino eigos, mirusiosios materialiųjų ir procesinių teisių bei pareigų perėmimo palikimo priėmimo pagrindu klausimai. Mirusiosios M.G. K. sūnus A. V. tapo jos turto paveldėtoju, todėl perėmė jos teises ir pareigas vykdymo procese.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 41-43) suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos L. M. prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos L. M. pateiktas prašymas neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tokį procesinį dokumentą nagrinėti, o vadovaujantis CPK 138 straipsniu turėjo paskirti terminą trūkumams pašalinti. Apeliantas mano, kad išduotas vykdomasis dokumentas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes 1994 m. CPK 387 straipsnis numatė 3 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Ieškovė nurodė, kad tik 2005-03-03 mirus M. G. K. paaiškėjo, kad teismo 1994 05 09 nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra įvykdyta, nors dar 1994 10 25 jai ar įstatyminei atstovei grąžintas vykdomasis dokumentas po tariamo įvykdymo. Kadangi šis vykdomasis dokumentas grąžintas realiai jo neįvykdžius, tuo metu dar nepilnametės L. M. interesus atstovaujanti įstatyminė atstovė turėjo pagrindo ginti nepilnametės dukters teises į nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka apskųsdama antstolio veiksmus arba iš naujo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui, tačiau įstatymo nustatyto termino ribose nepateikė. Be to, 1964 m. CPK normos, reglamentavusios vykdomųjų dokumentų išdavimą, numatė teisę gauti vykdomojo rašto dublikatą, kurio išdavimas sprendžiamas teismo nutartimi, jeigu vykdomasis raštas prarastas. Tokių duomenų L. M. teismui nepateikė. Tuo būdu laikytina, kad antras vykdomasis raštas toje pačioje byloje išduotas nepagrįstai. 2005 03 03 mirus skolininkei M. G. K. atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai pagal įstatymą, kadangi mama M. G. K. mirė palikusi testamentą seseriai, o pastarajai atsisakius paveldėjimo pagal testamentą A. V. naudai – 2005 m. liepos 14 d. A. V., kaip pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į M. G. K. iki mirties nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris nėra panaikintas. Įvertinus tai, kad M. G. K. mirė neįvykdžiusi 1994 05 09 teismo nutarties, L. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio nuostatomis, lyg ir tapo palikėjos kreditore. Pastaroji laikydama save kreditore, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalimis turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme nepriklausomai nuo jų patenkinimo terminų suėjimo. Šia teise įstatymu nustatytu terminu L. M. nepasinaudojo, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo nesikreipė. Įvertinus tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.63 straipsnio 4 dalimi kreditoriui dėl svarbių priežasčių praleidus 3 mėn. terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui teismas, pripažinęs priežastis svarbiomis, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, turi teisę pratęsti terminą. Kadangi pareiškėja į teismą dėl praleisto termino reikalavimams pareikšti pratęsimo iki šiol nesikreipė, o ir nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti L. M. reikalavimą pakeisti M. G. K. vykdymo procese jos teisių perėmėju A. V..

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 49-50) pareiškėja L. M. prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant šią civilinę bylą vykdomojo rašto išdavimo klausimas negalėjo ir nebuvo sprendžiamas, kadangi pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą sprendžiamas teisėjo rezoliucija ir, kad vykdomąjį raštą tikslinga išsiimti po skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, kai bus išspręstas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas. Todėl suinteresuoto asmens atstovės prašymas taikyti ieškinio senatį dėl vykdomojo rašto išdavimo yra nepagrįstas. Jonavos rajono aplinkės teismas pagrįstai nurodė, jog prašymui išduoti vykdomąjį raštą joks senaties terminas nenumatytas. Nors suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjos pateiktas prašymas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, tačiau nenurodė, kokių konkrečiai reikalavimų neatitinka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šių argumentų suinteresuotas asmuo nenurodė ir jais nesirėmė, todėl atskirojo skundo šiomis aplinkybėmis grįsti negali. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, jog M. G. K. mirė neįvykdžiusi 1994-05-09 teismo nutarties, todėl pareiškėja vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio nuostatomis lyg ir tapo palikėjos kreditore ir jai yra taikomas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui. Tokie Suinteresuoto asmens teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnį suinteresuotas asmuo turėjo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo prašė taikyti ieškinio senatį tik dėl vykdomojo rašto išdavimo, bet ne dėl procesinių teisių perėmimo, todėl praranda galimybę remtis ieškinio senaties institutu atskirajame skunde. Be to trijų mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikomas tik tiems reikalavimams, kurie dar nebuvo pareikšti. Pareiškėja savo reikalavimus skolininkei M. G. K. jau buvo pareiškusi, 1994 05 09 Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp V. G., kuri veikė kaip nepilnametės pareiškėjos atstovė, ir M. G. K.. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai vykdymo procese pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 05 09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2(3)-257/1994 pakeitė atsakovę (skolininkę) M. G. K. jos teisių perėmėju A. V.. Suinteresuotas asmuo prašo jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 700 litų už atskirojo skundo dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-08-05 nutarties parengimą bei jo atstovavimą Kauno apygardos teisme. Tokios Suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu pavirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydis už atskirojo skundo parengimą pagal 8.15 punktą yra 400 Lt. Šiuo atveju Suinteresuotas asmuo prašo jam priteisti 700 Lt. Atskirasis skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o į prašomą priteisti sumą jau yra įskaičiuotas ir honoraras už atstovavimą teisme. Suinteresuoto asmens atstovei visos šios bylos aplinkės buvo žinomos, nes ji atstovavo suinteresuotą asmenį nagrinėjant civilinę bylą 2-32-813/2009 dėl išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl rengiant atskirąjį skundą jai nereikėjo aiškintis naujų aplinkybių ir jam parengti nebuvo sugaištas maksimalus leistinas laikas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties atmestinas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Suinteresuotas asmuo A. V., prašydamas panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria vykdymo procese pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 05 09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2(3)-257/1994 pakeista skolininkė M. G. K. jos teisių perėmėju A. V., pirmiausia nurodo, jog ieškovės L. M. prašymas neatitiko bendrųjų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų. Kokiems konkretiems CPK normų keliamiems reikalavimams neatitiko pareiškėjos prašymas ir kodėl taip vertina, apeliantas atskirajame skunde nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, galima būtų pripažinti, kad prašymą padavęs asmuo turėjo nurodyti, kad jis yra pareiškėjas arba išieškotojas, o ne ieškovas, kiti asmenys – suinteresuoti asmenys ir pan., kadangi prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnyje nustatytas taisykles ne vykdomojoje ar naujai pradėtoje civilinėje byloje, o toje civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo procesinis dokumentas yra vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) arba kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Tačiau netikslios pareiškėjo procesinės padėties įvardinimas prašyme netrukdo teismui nagrinėti tokį pareiškimą ir priimtuose procesiniuose dokumentuose nurodyti tikrąją asmenų procesinę padėtį.

Kitas apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas yra tas, kad naujai išduotas vykdomasis dokumentas nesukels teisinių pasekmių, o taip pat, kad antras vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai. Toks argumentas nėra pagrindu pripažinti apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta, nes Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir vykdymo procese pakeisti skolininką, nusprendė tik dėl skolininko pakeitimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2009 08 05 nutartimi nenusprendė dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti pagrįstai ar nepagrįstai prašoma išduoti vykdomąjį raštą, sukels ar nesukels vykdomojo rašto išdavimas teisines pasekmes.

Trečiasis atskirojo skundo argumentas – pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti antrąjį pareiškėjos prašymą, t.y. pakeisti vykdymo procese skolininkę M. G. K. jos teisių perėmėju A. V., kadangi, 2005 03 03 mirus M. G. K., pareiškėja CK 5.63 str. nustatytais terminais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kaip pareiškėjos kreditorė nepareiškė pretenzijų. Teisėjų kolegija ir šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes, svarstant klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo A. V. nesirėmė ta aplinkybe, kad pareiškėja praleido terminą reikšti pretenzijas, t.y. neprašė taikyti senatį. Apeliaciniame procese įstatymas – CPK 312 str. – draudžia kelti naujus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pagrįstai nustatė, jog A. V. yra perėmęs pagal paveldėjimo teisės liudijimą M. G. K. materialines teises, o todėl turėjo pagrindą juo pakeiti skolininką konkrečioje byloje.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 08 05 nutartį keisti ar panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Aušra BaubienėBirutė Bobrel