Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Š. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad šis 2011 m. balandžio 3 d., 00:20 val., Kauno rajone, Raudondvaryje, Naujalio gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „Honda Accord“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, atsisakė ir vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Šiais veiksmais R. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 5 d., 124¹ str. 7 d.

-už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. padarymą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

-už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 5 d. padarymą – 1200,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

-už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 7 d. padarymą – 20,00 Lt (dvidešimties litų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinęs apėmimo būdu, teismas paskyrė galutinę nuobaudą-1200,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) baudą.

Nutarime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius pažeidimą įrodo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, kurie patvirtina, jog pažeidėjas 2011-04-03, 00:20 val., Kauno rajone, Raudondvaryje, Naujalio gatvėje, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 5 d., 124¹ str. 7 d.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsižvelgta į tai, kad R. Š. kritiškai įvertino savo poelgį, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, jog jis pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Atsižvelgta į tai, kad R. Š. turi sunkiai sergantį šeimos narį (tėvą), kurį būtina vežioti į gydymo įstaigas, išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, vairuoti transporto priemonę jam būtina vykstant į darbovietę, o R. Š. gyvenamosios vietos seniūnija neturi nusiskundimų dėl jo elgesio. Teismas padarė išvadą, jog piniginė bauda yra pakankamai didelė auklėjamoji priemonė pažeidėjui, kuri leis jam būti sąmoningu ir drausmingu, griežtai laikytis įstatymų ir ateityje nenusižengti, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui buvo paskirta bauda sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, neatimant teisės vairuoti transporto priemonės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Š. 2011-04-03 apie 00.20 val. Naujalio g. , Raudondvaryje, Kauno rajone,. vairuodamas automobilį Honda Accord. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį. Jis po eismo įvykio atsisakė pasitikrinti girtumą, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133. 9. 4 punktų reikalavimus. Kauno rajono apylinkės teismas sušvelnino R. Š. numatytą nuobaudą, taikė LR ATPK 30¹ str. ir neskyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodamas tuo, kad pažeidėjas kritiškai įvertino savo poelgį dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai gailisi, turi sunkiai sergantį tėvą, išlaiko šeimą. Jam vairuoti transporto priemonę būtina vykstant į darbovietę, o seniūnija jį charakterizuoja teigiamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ATPK 30¹ str. neturėtų būti taikomas, jei nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai. nustatoma kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento, kiekvieno įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.

Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą pagrįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumo. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 10-11), tačiau policijos pareigūnai, fiksavę įvykio aplinkybes ir tiesiogiai dalyvavę įvykyje, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, nors vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.

Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Nutartis neskundžiama.