- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-7772-752/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04342-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Linas Meškys
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei Vilmai Balandytei, atsakovės atstovui advokatui Linui Meškiui, trečiojo asmens atstovei Silvijai Tendzegolskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei R. N., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau –Inspekcija, Ieškovė) 2013 m. kovo 20 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę R. N. vykdyti Inspekcijos 2012-04-10 reikalavimą Nr. REI-20-120410-00019, t.y. nugriauti valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietvakarinės dalies pastatytą 1,3 m aukščio, 61 m ilgio metalinio tinklo tvorą su betoniniu pamatu ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Inspekcijai nugriauti valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietvakarinės dalies pastatytą 1,3 m aukščio, 61 m ilgio metalinio tinklo tvorą su betoniniu pamatu ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės R. N. (b.l. 3-6).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012-04-06 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietvakarių pusėje yra įrengta 1,2 m aukščio, 61 m. ilgio tvora su betoniniu pamatu, kuris iš žemės paviršiaus išlindęs apie 10 cm. Inspekcijos specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (žin., 1996, Nr. 32-788; 2006, Nr. 116-44020) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame reglamentuota, kad Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, - iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka, ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos adatinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 (Žin., 2010, Nr. 16-5946) 23.2 punktu, statytojai R. N. 2012-04-10 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120410-00021. Minėtame savavališkos statybos akte nurodyta, kad statytoja R. N. valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakarinės dalies pastatė 1,3 m aukščio, 61 m ilgio metalinio tinklo tvorą su betoniniu pamatu. Savavališkos statybos aktas statytojai R. N. 2012-04-10 įteiktas pasirašytinai.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė vykdydama statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento jai nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus. Atsakovės atlikti statybos darbai tiek savavališkos statybos akto surašymo metu, tiek kreipimosi į teismą metu, atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statinio statybos sąvoką, jog savavališka statyba -tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnyje (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2006 Nr. 116-4403; 2010, Nr. 84-4402). Šiame straipsnyje nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento (b.l. 3-6).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teritorijoje, kurioje stovi ginčo statinys, yra formuojamas žemės sklypas, kuriam numatoma suteikti adresą Daublio g. 18 ir atkurti nuosavybės teises, suteikiant naują žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 97-1919; 2004, Nr. 155-5642) ir šiuo nutarimu patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, Nacionalinė Žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirtas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus valstybės tarnautojas atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo reikalavimų laikymąsi ir galimą valstybinės žemės užėmimą prie Daublio g., Kaune ir surašė 2013 m. kovo 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽH-25. Buvo nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas yra užėmęs valstybinės žemės dalį ir užtvėręs metalinių segmentų tvora su betoniniu pagrindu, viso tvoros ilgis yra apie 61 m., ir kad naujai formuojamo sklypo riboje tarp posūkio taškų 2 ir 3 yra dalis medinės terasos įeinančios į formuojamą sklypą, kaip pirties (2Ilm) priklausinys.
Pakartotinai patikrinus žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) žemės naudojimą ir nustatytų pažeidimų šalinimą, buvo surašytas 2012 m. gegužės 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽH-38. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis neteisėtai pastatytos metalinių konstrukcijų tvoros valstybinėje žemėje yra nuimta, metaliniai tvoros laikikliai nupjauti. Apie tai, kas buvo nustatyta patikrinimo metu, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-2918 „Dėl žemės naudojimo prie Daublio g. Kaune“ informavo UAB „Geometrą“, atliekančią naujai formuojamo sklypo nuosavybės teisių atkūrimui kadastrinius matavimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Detaliojo planavimo organizavimo skyrių, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei pretendentės nuosavybės teisėms atkurti įgaliotą asmenį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (15.18)-2D-5494 „Dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini)“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, kad 2012 m. balandžio 6 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir statytojams, G.ir R. N., nepateikus jokių statybą leidžiančių dokumentų, 2012 m. balandžio 10 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120410-00021 ir Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120410-00019 dėl pastatytos metalinio tinklo tvoros su betoniniu pamatėliu valstybinėje žemėje prie žemės sklypo Samylų g. 3D, Kaune, pietvakarinės dalies.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr.32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnyje imperatyviai yra nurodyta, kas turi teisę būti statytoju ir Šios teisės įgyvendinimas, t.y. numatyta, kad „statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; Šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais“. Kadangi asmuo turi teisę būti statytoju ir šią teisę įgyvendinti gali tik tada, kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, atsakovė R. N. negali būti pripažįstama teisėta statytoja ir įgyvendinti įstatyme numatytas statytojo teises, nes nuosavybės teisių į valstybinę žemę prie (duomenys neskelbtini) nėra įgyvendinusi. Nei Kauno apskrities viršininko administracija nei dabartinis valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba nėra davę raštiško sutikimo dėl šios bylos ginčo objektu esančio savavališkai pastatyto statinio statymo valstybei priklausančioje žemėje, kurioje kaip minėta formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui.
Tuo atveju, kai Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti asmenys naudoja žemę ne įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, yra laikoma, kad šie asmenys nėra žemės naudotojai, o jų naudojimasis žeme, naujų statinių statymas ar esamų rekonstravimas - tai savavališkas valstybinės žemės užėmimas. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos neprieštaravimas, kad būtų įteisinta savavališkai užimtame valstybiniame žemės plote atlikta savavališka statyba negali būti išduodamas. Šiuo atveju negali būti taikomos ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 28 straipsnio 4 dalies nuostatos ir negali būti pradėtas rengti teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį būtų formuojamas žemės sklypas savavališkai pastatytam statiniui eksploatuoti. Taigi atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovei negalėtų būti leista teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.“ Neįpareigojus atsakovės, kaip vienos iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų, nugriauti savavališkai pastatyto statinio, būtų pažeisti ne tik valstybės interesai, bet taip pat ir asmens, pasirinkusio formuojamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, interesai (b.l. 29-31).
Atsakovė R. N. su pateiktu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2012-04-10 ieškovas pateikė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120410-001319 (toliau - Reikalavimas), kuriuo atsakovę įpareigojo iki 2012-10-10 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti metalinio tinklo tvorą su betoniniu pamatėliu. Atsakovės nuomone, ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Konstitucijos 30 str. 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Šis principas yra įgyvendinamas CPK 5 str. CPK 5 str. 1 d. įtvirtina ne tik asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, tačiau taip pat nustato, jog į teismą asmuo turi teisę kreiptis įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš šios nuostatos įgyvendinimo priemonių yra ieškinio pateikimo teismui termino institutas. Terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negali būti ginčijamos. CK 1.125 str., kuris reglamentuoja ieškinio senaties terminus, 2 dalyje nurodyta, kad atskirų rūšių reikalavimams Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Statybos įstatymo 28 str. 6 d. reglamentuota, kad „jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą <...> nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą“. Taigi, minėtoje Statybos įstatymo normoje yra nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą, šis senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo įpareigojimo termino pabaigos. Pastebėtina, kad minėtas senaties terminas yra nustatytas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, t, y. ieškovui. Nagrinėjamoje situacijoje, Reikalavime Atsakovė įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2012-10-10. Todėl, šiuo atveju, įpareigojimo termino pabaiga laikytina 2012-10-10 ir būtent nuo šios datos skaičiuojamas senaties terminas.
Atsižvelgiant į tai, ieškovas ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti Reikalavimą teismui turėjo pateikti per 1 mėnesį nuo 2012-10-10, t. y. ieškinys turėjo būti paduotas 2012-11-10, tačiau ši diena buvo šeštadienis, todėl paskutinė diena ieškovui pateikti ieškinį buvo 2012-11-12. Tačiau ieškovas Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) šalinimo pateikė 2013-03-20, t. y. senaties terminą praleidusi net 4 mėnesiais, prašo taikyti senatį.
Atsakovė taip pat išdėstė argumentus dėl savavališkos statybos sukeltų padarinių ir teisės pasinaudoti savavališkos statybos įteisinimo galimybe, tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad senaties terminas nepraleistas. Nurodė, kad Statybų įstatymo pataisos, įsigaliojusios nuo 2013-01-01, leidžia parengti statinio projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokėjus įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 28 str. yra numatyta galimybė įteisinti savavališką statybą. Taigi, įsigaliojus Statybų įstatymo pataisoms, teismas gali suteikti asmeniui teisę įteisinti savavališką statybą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tvora yra pastatyta nežymiai nutolstant nuo atsakovės žemės sklypo ribos link kelio pusės, manytina, kad tame tarpe (t. y. tarp atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Daublio g.) formuoti atskirą žemės sklypą būtų neracionalu ir neefektyvu, o atsakovė yra motyvuota išsipirkti minėtą žemės sklypo gabaliuką iš valstybės ir įsiteisinti savavališką tvoros statybą, ko pasėkoje prašo teismo leisti pasinaudoti savavališkos statybos įteisinimo galimybe. Teismui leidus, atsakovė, kaip ginčo tvoros statytoja, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą ketina sumokėti įmoką, kuri apskaičiuojama pagal Statybos įstatymo 1 priede nurodytą formulę bei pateikti ginčo tvoros ar ginčo tvoros projekto ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu, t. y. 2012-04-10. Atsakovės žiniomis, toje vietoje, kurioje yra pastatyta ginčo tvora nėra apribojimų statyboms, todėl savavališkai pastatytas statinys, šiuo atveju tvora, apskritai gali būti toje vietoje ir statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduotas pagal galiojančius teisės aktus.
Atsakovės manymu, savavališka ginčo tvoros statyba nesukėlė jokių neigiamų padarinių visuomenės interesams, o juo labiau - aplinkai. Be to, ieškovas nenurodo, jog savavališka statyba buvo pažeistas visuomenės interesas ar sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės aplinkai. Savavališka ginčo tvoros statyba buvo atlikta siekiant apsaugoti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais, tačiau statant tvorą buvo šiek tiek nukrypta nuo žemės sklypo ribų, nes yra nedidelis tarpas tarp žemės sklypo ir kelio. Atsakovės manymu, teismui leidus pasinaudoti savavališkų statinių įteisinimo procedūra, ginčo atveju būtų pasiekta teisinga pusiausvyra tarp visuomenės intereso (jeigu jis ginčo atveju yra) ir atsakovės, kaip individo autonominio intereso į nuosavybės teisę bei jos apsaugą. Ginčo tvoros pašalinimas, t. y. nugriovimas, pažeistų atsakovės teisėtus interesus, kadangi atsakovė siekia pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą ir išsipirkti žemės sklypo gabalėlį esantį šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes labiausiai pajus atsakovė, kadangi nugriovus ginčo tvorą būtų pažeisti ne tik atsakovės teisėti interesai, bet ji patirtų ir papildomus kaštus, kadangi reiktų ne tik nugriauti visiškai baigtą statyti tvorą, bet ir skubiai statyti naują, tam, kad būtų tinkamai apsaugotas atsakovės žemės sklypas su pastatais (b.l. 32-36).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė Vilma Balandytė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Į atsakovės argumentą dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nurodė, kad savavališka statyba yra tęstinis pažeidimas, todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika mano, kad Inspekcija nepraleido termino kreiptis į teismą.
Trečiojo asmens ieškovo pusėje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Silvija Tendzegolskienė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad buvo planuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Į vieną naujai formuojamą žemės sklypą patenka savavališkai pastatyta tvora. Viena iš pretendenčių nesutinka pasirašyti kadastrinių matavimų vien todėl, kad šiame sklype yra savavalinio statinio dalis. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso fiziniams asmenims, žemės sklypas suformuotas, jis paženklintas, yra aiškios ribos, todėl visiškai nepagrįstas teiginys, kad dėl matininko klaidų statiniai išeina už žemės sklypo. Akivaizdu, kad žemės sklypo ribos buvo žinomos ir statant statinius turėjo būti žinoma ir manoma, kad statiniai statomi už žemės sklypo ribų, kas yra įvardijama kaip valstybinės žemės užgrobimas. Konstatuojant, kad statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, neturint jokių naudojimosi leidimų, mano, kad jie privalo būti pašalinti. Galimybės įteisinti tokius statinius teisės aktai nenumato. Trečiojo asmens nuomone, ieškinys turi būti tenkintinas visa apimtimi.
Atsakovės R. N. atstovas advokatas L. M. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, kad ieškinys turėtų būti atmestas ieškovui praleidus senaties terminą. Jeigu teismas šiuo pagrindu ieškinio neatmestų, atsakovei teistas turėtų leisti įteisinti savavališkas statybas. Tvora yra tarp žemės sklypo ir kelio, nukrypimas yra visiškai nežymus, joks visuomenės interesas ar aplinkos apsaugos klausimai nėra pažeisti.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo objektas – tvora su betoniniu pamatėliu pastatyta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnų surašytame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2012-04-06 akte Nr. FAK–1011 nurodyta, kad statinys yra valstybinėje žemėje (10-13 b.l.). 2012-04-10 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-120410-00021 konstatuota, kad statinys (jo dalis) metalinio tinklo tvoros su betoniniu pamatėliu valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakarinės dalies pastatytas savavališkai. Statybą leidžiančio dokumento nėra, supaprastinto statybos projekto nėra, žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų nėra (14-15 b.l.). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-04-10 surašė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-120410-00019, kuriuo pareikalavo, kad atsakovė (statytoja) ne vėliau kaip iki 2012-10-10 savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius - nugriautų metalinio tinklo tvorą su betoniniu pamatėliu valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietvakarinės dalies (16-17 b.l.). Minėtame Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad atsakovė turi teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 str. nurodytus subjektus, išduodančius statybą leidžiančius dokumentus, dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Statytojo (atsakovės) nuosavybės teisės į žemę, kurios dalyje pastatyta tvora neįregistruotos, žemė yra valstybinė ir ja patikėjimo teise disponuoja bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 7 str. 1 p. 1 d.
2013-02-19 Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas atliko 2012-04-10 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą ir nustatė, jog statytoja R. N. reikalavimo neįvykdė, t.y. nenugriauta metalinio tinklo tvoros su betoniniu pamatėliu, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje, todėl 2013-03-20 pareiškė ieškinį teisme dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (b.l. 18-19, 3-6).
Atsakovė ir jos atstovas neneigė savavališkos statybos fakto, o taip pat ir to, kad 2012-04-10 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pilnai neįvykdė. Tačiau teigė, kad ieškinys turi būti atmestas tuo pagrindu, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą.
Sprendžiant atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis tuo, kad LR Statybos įstatymo 28 str. 6 d. yra nurodyta, „kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą“, konstatuotina, kad šis terminas nelaikytinas ieškinio senaties terminu. Panašaus pobūdžio terminai, įpareigojantys viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus vykdant savo pareigas, ar suteikiantys teisę juos apskųsti, teismų praktikoje pripažįstami ne ieškinio senaties, o procedūriniais arba procesiniais teisės kreiptis į teismą terminais, kurių praleidimas nėra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą teisme (Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-533/2009, 3K-3-428/2011, 3K-3-324/2012, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A146-775/2010). Nėra abejonių, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas įstatymu jam pavestas funkcijas, turi vadovautis protingumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais ir pavestas funkcijas atlikti laiku, tačiau aiškinimas, kad ieškovui, kaip viešojo administravimo subjektui, pažeidus minėtą terminą kreiptis į teismą jis praranda teisę į ieškinio patenkinimą, o atsakovė įgyja teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais, prieštarautų tiek CK 4.103 str., draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tokių terminų pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-539/2008).
Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, Inspekcija, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, 2012-04-06 sužinojo apie neteisėtą statybą, tą pačią dieną buvo surašytas (b. l. 10) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1011 ir nuosekliai atliktos visos procedūros, įtvirtintos Statybos įstatyme bei STR 1.01.07:2002, šalinant neteisėtos statybos padarinius.
Šiuo atveju pažeidimas nustatytas 2012-04-06. Ieškovas tuoj pat po pažeidimo 2012-04-10 įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip iki 2012-10-10 savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus statinius (b. l. 16-17). Nors atsakovė buvo įpareigota nugriauti neteisėtu būdu pastatytą ginčo statinį, oficialioms valstybės institucijoms pripažinus pažeidimo faktą, ji nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti. 2013-02-19 buvo atliktas patikrinimas dėl Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatyta, kad atsakovė pažeidimo nepašalino (b.l. 18), o 2013-03-20 ieškovas pateikė ieškinį teismui (b.l. 3-6). Taigi, nustačius, jog Reikalavimas neįvykdytas, ieškovas per 30 d. kreipėsi į teismą (2013-03-20). Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad ieškovas veikė aplaidžiai, nelaiku atliko jam pavestas funkcijas bei praleido kreipimosi į teismą terminą.
CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Savavališkos statybos padarinių nepašalinimo procesas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, dėl to ieškinio senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Konstatuotina, kad ieškovas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos pašalinimo nepraleido.
Ginčo objektas – tvora yra priskirtinas prie inžinierinių statinių kategorijos pagal Statybos įstatymo 2 str. 9 d. apibrėžtą inžinerinių statinių sąvoką, kurioje nurodyta, kad inžinieriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, priskirtini prie inžinierinių statinių kategorijos. Pažymėtina, kad ginčo objektas - tvora sukurta statybos darbais, kurie buvo vykdomi žemės paviršiaus plote, kuris nebuvo užimtas kitų statinių, todėl tokie statybos darbai priskiriami naujo statinio statybos rūšiai. Taip pat ginčo statinys Statybos įstatymo sąvokų prasme priskirtinas nesudėtingų statinių grupei (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 6 p.,9 p.,17 p.).
STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodyta, kad statytojas gali statyti nesudėtingą statinį ne privačiame žemės sklype tuo atveju, jei turi to sklypo valdymo ir naudojimo teisę (Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p., statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 lentelės 3 pastaba), o turėdamas tokią teisę privalo vykdyti statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002. P. R. STR 1.01.07:2010 32 p. ir 6 priedo 3.2 p. bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas to žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Taigi, atsakovė (statytoja) pagal teisinį reguliavimą dėl nesudėtingo statinio - tvoros statybos valstybinėje žemėje, pirmiausia turėjo pasirūpinti dokumentais, kurie Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme patvirtintų, kad ji atitinka teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygą - turi teisę valdyti ar naudotis šia žeme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad atsakovė tvorą pastatė valstybinėje žemėje, neturėdama jokių šios žemės teisėto valdymo ar naudojimo dokumentų, t.y. neatitikdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 lentelės 3 bendrojoje pastaboje nurodytų sąlygų. Todėl ginčo statinio (tvoros) statyba negali būti laikoma atlikta teisėtai.
Ginčo statinio savavališka statyba buvo užfiksuota 2012-04-10 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-120410-00021 (14-15b.l.).
Savavališkos statybos nustatymo metu, Reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ prasme, atsakovė laikytina neturinčia statybą leidžiančių dokumentų. Atsakovė (statytoja) pastatė ginčo statinį (tvorą) neturėdama šio nesudėtingo statinio statybai reikalingų dokumentų, taip pat jos teisę būti statytoja žemėje, kurioje pastatyta tvora, patvirtinančių dokumentų.
Statyba, neturint statybą leidžiančių dokumentų, laikytina savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Todėl ieškovas, įgyvendindama Statybos įstatymo 28 str. ir STR 1.09.06:2010 numatytas pareigas, pagrįstai 2012-04-10 surašė atsakovei Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos pasekmes.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 3-4 dalyse numatyta galimybė asmeniui, kuriam skirtas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pageidų įteisinti statinį. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ginčo statinys (dalis įrengtos tvoros su betoniniais pamatais) patenka į formuojamą žemės sklypą, kuriam numatoma suteikti adresą Daublio g. 18 ir atkurti nuosavybės teises, suteikiant naują žemės sklypą. Todėl neįpareigojus atsakovės nugriauti savavališkai pastatytą statinį, būtų pažeisti ne tik valstybės interesai, bet taip pat ir asmens, pasirinkusio formuojamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, interesai. Esant minėtoms aplinkybėms teismas neturi teisinio pagrindo suteikti statytojai (atsakovei) Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje numatytą galimybę gauti pastatytos tvoros statybą leidžiančius dokumentus.
Kadangi 2012-05-15 atlikus Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą, buvo nustatyta, kad tik dalis neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytos metalinių konstrukcijų tvoros yra nuimta (b.l. 56-60), ieškovė pagrįstai traktavo, kad atsakovė neįvykdė Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl pasinaudojo CK 4.103 str. numatyta teise ir pateikė teismui ieškinį.
Pažymėtina, kad 2013-10-15 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė, kad nugriauta tik 19,3 m iš 61 m. bendro ilgio, pamatas paliktas (b.l. 70-74). Todėl akivaizdu, kad pažeidimas nepašalintas ir Inspekcijos reikalavimas pilnai neįvykdytas iki šiol.
Aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. (CK 4.103 str., LR Statybos įstatymo 28 str. 6 d., CPK 178 str.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina valstybei 13,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - CPK 96 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 2012-04-10 reikalavimą Nr.REI-20-120410-00019, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti metalinio tinklo tvorą su betoniniu pamatėliu (pagrindiniai matmenys: aukštis h=1.3 m, ilgis l-61 m) valstybinėje žemėje prie žemės sklypo Samylų g. 3D, Kaune, pietvakarinės dalies, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti ieškovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinį (metalinio tinklo tvorą) ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės R. N..
Priteisti iš atsakovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,98 Lt (trylika litų 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.