Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. K. 2022 m. lapkričio 22 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ežero saloje, mesdamas pagalį į vaizdo stebėjimo kamerą, pakabintą ant stulpo, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą - Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančią vaizdo kamerą „Reolink Go Plius G“ 223,85 Eur vertės, tokiais veiksmais Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai padarė 223,85 Eur turtinę žalą.

Be to 2023 m. vasario 28 d. apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nepilnametį A. A., delnu sudavė vieną smūgį A. A. į veidą lūpų srityje, tokiu būdu sužalojo apatinę lūpą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. dėl abiejų nusikalstamų veikų savo kaltę visiškai pripažino ir dėl turto sugadinimo parodė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. jis kartu su draugu E. M. ir savo drauge, kurios duomenis atsisako nurodyti, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ežero salą. Juos atvežė jo draugė. Atvykę į minėtą salą jie visi trys nuėjo į pavėsinę, kur su E. gėrė alkoholį, gėrė lyg degtinę. Išgėrus pasidarė linksma, jie su E. ,,durniavo“, tiesiog kvailiojo. Jiems taip kvailiojant E. spyrė į pavėsinę, dėl ko išlūžo medinė pavėsinės lenta ir išbyrėjo lentelės. Jie toliau linksmai kvailiojo, leido laiką. Tada jis paėmė nulūžusią pavėsinės lentą ir sugalvojo nusukti kameros objektyvą į kitą pusę, kad ji nefilmuotų pavėsinės. Jis tą lentą metė gal tris kartus ir kamera pasisuko į šoną. Tada jie visi išvyko į namus. Vėliau jis pasakė mamai, ką padarė, tai yra, kad sugadino (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančią vaizdo kamerą, kuri yra (duomenys neskelbtini) ežero saloje. Mama susiskambino su (duomenys neskelbtini) seniūne ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Jis labai gailisi dėl tokio poelgio, t. y., kad sugadino kamerą, taip pasielgė, dėl to, kad buvo išgėręs alkoholio. Vėlesnės apklausos metu kaltinamasis nurodė, jog pilnai atlygino (duomenys neskelbtini) seniūnijai padarytą žalą – kadangi jis pats pinigų neturi, todėl mama pervedė pinigus seniūnijai už jį. Jis pats nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją, atsiprašė seniūnės dėl tokio savo elgesio. Ji jam atleido ir jie susitaikė.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Jis gyvena nuo minėtos gimnazijos apie (duomenys neskelbtini) m atstumu. Jo gyvenamasis namas yra prie kelio, kuriuo minėtos gimnazijos moksleiviai eina pertraukų metu į parduotuvę ,,Srovė“. Vaikai, grįždami iš parduotuvės ir eidami pro jo namo kiemą, mėto šiukšles, rūko šalia namo kiemo tvoros ir mėto cigarečių nuorūkas į kiemą bei prie tvoros. Dėl tų visų nuorūkų ir šiukšlių jis pykstasi su savo patėviu, kuris jam sako: ,,tavo draugeliai primėto, eik tvarkyk“. Jis turi eiti ir rinkti šiukšles. Į jo kiemą cigarečių nuorūkas ir šiukšles mėto jaunesnių klasių vaikai, vyresnių klasių vaikai taip nedaro. Tikslios dienos neprisimena, bet sutinka, kad tai galėjo būti 2023 m. vasario 28 d., kai buvo po trečios pamokos ilgoji pertrauka, jis ėjo į namus. Atėjus prie namų, jis pamatė, kad prie jo namų tvoros rūkė grupelė jaunuolių, kurie jaunesni, jis jų nežino, nei vardų, nei pavardžių. Buvo trys merginos ir A. A.. Jie visi rūkė. Jam ateidinėjant, merginos numetė nuorūkas prie tvoros, o A. A. numetė nuorūką prie vartelių. Jis priėjęs prie jų pasakė, kad jie susirinktų nuorūkas, o priėjęs prie A. pasakė: ,,susirask kitą vietą rūkyti“ ir vieną kartą sudavė delnu į veidą. Sudavęs delnu A. jis iškart nuėjo, nematė, ar jam kraujavo iš lūpos, ar ne. Jis tą dieną daugiau į mokyklą nėjo. Vakare A. atvažiavo į namus su mama. Kai atvyko A. su mama, ji šaukė ant jo, jis irgi negražiai su ja kalbėjo, liepė išeiti iš jo namų. Jis neatsiprašė nei A., nei jo mamos, kad taip pasielgė. Tačiau po dviejų dienų viską pergalvojęs parašė A. ir jo mamai atsiprašymą dėl tokio savo elgesio į jų mobiliojo ryšio telefonus. Sutikęs mokykloje A., jo atsiprašė. A. jam pasakė, kad viskas gerai. Jis suprato, kad suduodamas A. į veidą delnu, sukėlė jam fizinį skausmą ir kad taip daryti negalima. Dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Dėl tyčinio nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. apie 15 val. jį draugas atvežė pas draugą E. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su E. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Vaikščiojant po (duomenys neskelbtini) miestelį, prie jų privažiavo E. draugė, kurią jis matė pirmą kartą. Jis su E. nuėjo į parduotuvę, kur paprašė kažkokio vyresnio vyriškio nupirkti butelį degtinės. Vyriškis jiems nupirko butelį degtinės, jie taip pat kažko dar nusipirko ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ežero salą. Ten medinėje pavėsinėje gėrė degtinę, juokavo. Jis su E. abu juokaudami mušėsi ir muštynių metu jis netyčia išspyrė pavėsinės sienos lentų apdailą. Jie nerimtai mušėsi, stumdėsi, juokavo ir tiek, kaip išgėrę. Tada E. paėmė jo išspirtą pavėsinės lentą ir sugalvojo pasukti filmavimo kamerą į šoną, kad jų nefilmuotų. E. gal metė į tą kamerą lentą ar suko su lenta ją. Buvo jau tamsu, gerai nematė ir nežiūrėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. N. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. lapkričio 25 d. į kabinetą atėjo (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja A. M. ir pranešė, kad ji nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ežero salą pastebėjo, kad yra apgadinta medinė pavėsinė. Tuomet ji iš karto nuvyko į įvykio vietą ir atvykusi pastebėjo, kad yra pasukta vaizdo filmavimo kamera kitu kampu bei yra apgadinta medinė pavėsinė, nulaužtas medinis balkelis bei apgadinti apdailos elementai. Tuomet ji informavo Alytaus savivaldybės darbuotoją R. Ž., kuris yra (duomenys neskelbtini), kuris atvyko į įvykio vietą ir iš vaizdo filmavimo kameros išsiėmė kortelę ir išsivežė į Alytų. Tuomet R. Ž. kortelę perdavė kitam specialistui D. J., kuris peržiūrėjo kortelėje filmuotą vaizdo medžiagą. D. J. ją informavo apie filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje asmenys saloje naikina Alytaus savivaldybės turtą. Tuomet ji nuvyko į Alytaus r. savivaldybę, kur D. J. parodė filmuotą vaizdo medžiagą, o vėliau ją jai perdavė. Jai peržiūrint filmuotą vaizdo medžiagą, ji atpažino vieną iš ten buvusių asmenų, kurį pažino iš eisenos bei jo elgsenos. Tai buvo E. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis yra pilnametis, kitų asmenų nepažino. Po vandališkų veiksmų nustatyta, kad vaizdo kamera sugadinta, neveikia vaizdo filmavimo fokusavimas. Papildomos apklausos metu liudytoja G. N. parodė, kad sugadinta vaizdo stebėjimo kamera ,,Reolink GO 4 G“, kuri buvo pirkta 2021 m. lapkričio mėnesį. Už kamerą buvo sumokėta 223,85 eurai su PVM, be PVM minėtos vaizdo kameros kaina 185 eurai. Minėta kamera nusidėvėjimo neturi, nes tai yra trumpalaikis turtas. Dėl sugadintos kameros seniūnijai yra padaryta 223,85 eurų turtinė žala. Žala yra pilnai atlyginta, pretenzijų neturi. Minėta sugadinta kamera yra (duomenys neskelbtini), kaip ir buvusi iki įvykio. Ji tiesiog neveikia, nes yra sugadinta, yra palikta dėl saugumo, kol nauja vaizdo stebėjimo kamera dar nenupirkta. Taip pat nurodė, kad E. K. mama A. K. susisiekė su ja telefonu ir pasakė, kad ji nori atlyginti sūnaus padarytą žalą - 223,85 eurus. Ji jai pasakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitą ir ji pervedė pinigus. Nori pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijai žala yra pilnai atlyginta, E. jos atsiprašė, jie susitaikė. Ji jokių pretenzijų neturi.

Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) saloje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaizdo kameromis užfiksuotas įvykis, kurio metu apdaužyta saloje esanti pavėsinė, sugadinta vaizdo kamera. Minėtos dienos vakare į salą, pažeidžiant kelio ženklą Nr. 302 – eismas draudžiamas, su automobiliu buvo įvažiavę trys asmenys, du vaikinai ir mergina, kurie gėrė alkoholinius gėrimus pavėsinėje. Po kurio laiko vienas iš jaunuolių koja išspyrė vieną pavėsinės rėmą, o kitas su išspirtu rėmu sudaužė vaizdo fiksavimo kamerą. Padaryta turtinė 562,81 Eur žala.

Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įgaliotosios atstovės G. N. 2023 m. vasario 2 d. gauto ,,Medžiagų poreikio žiniaraščio“ matyti, kad patikslinta, jog vaizdo kameros „Reolink Go Plius G“ vertė – 223,85 Eur, obliuotų lentų – 140,83 Eur.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja L. J. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad prie tyrimo pateikti 20 vaizdo įrašų. Peržiūrimų vaizdo įrašų laikas nuo 2022-11-22 17.40 val. iki 2022-11-22 18.20 val. ,,RecS02_20221122_174050_174058_2B1EC00_64EEB iki RecS02_20221122_182042_182131_2B1ED00_18A7FD“. Peržiūrint vaizdo įrašus matyti, kad dešinėje pusėje stovi medinė pavėsinė, kairėje pusėje matosi automobilis su įjungtas šviesos žibintais. Matyti, kad teritorijoje vaikšto du vaikinai ir viena mergina. Vienas iš vaikinų vilki šviesios spalvos drabužius, o kitas vaikinas vilki šviesios spalvos megztinį ir tamsios spalvos kelnes. Vaizdo įrašuose matyti, kaip visi trys asmenys vaikštinėja po teritoriją, vis įeina į pavėsinę ir iš jos išeina. Vaizdo įraše ,,RecS02_20221122_182042_182131_2B1ED00_18A7FD“ 2022 m. lapkričio 22 d. 18.20.56 val. matosi, kaip vienas iš vaikinų, kuris vilki šviesios spalvos drabužiais, paima šalia pavėsinės buvusį pagalį, kurį meta link įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau nepataiko. Vaizdo įraše matyti, kaip tas pats vaikinas vėl kelis kartus trenkia per vaizdo stebėjimą kamerą, kuri nustoja filmuoti. 2022 m. lapkričio 22 d. 18.21.32 baigiasi vaizdo įrašas.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 16 d. apie 09.30 val. tarnybiniu automobiliu kartu su tyrėju V. I. nuvykus pas G. N. vaizdo įraše atpažintą asmenį - E. K. į namus, bendraujant su juo, šis prisipažino, kad yra sugadinęs minėtą vaizdo kamerą, tačiau teisinosi, kad jos sugadinti nenorėjo, jos nedaužė, o tik pasuko į šoną.

Iš 2022 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ežero saloje. Apžiūrint saloje esančią medinę pavėsinę, dešinėje įėjimo pusėje yra matomi apdailos apgadinimai, šalia pavėsinės įėjimo, ant žemės matomos sulaužytos apdailos detalės. Apie 15 metrų nuo pavėsinės yra metalinis stulpas, ant kurio yra sumontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Einant pagrindiniu keliu į salą, į dešinę pusę nuo pavėsinės yra smėlio pliažas su vaikų žaidimo aikštele, kur yra įrengtos sūpuoklės ir čiuožykla.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. A.

Iš S. A. pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 11.05 val. Alytaus r. (duomenys neskelbtini) miestelyje, netoli parduotuvės jos sūnų A. A. sumušė, tai yra su rankos delnu trenkė per veidą, jam pažįstamas vaikinas E. K.. Prašo imtis priemonių. Apklausta S. A. parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 16.00 val. namo grįžęs jos sūnus A. A. jai papasakojo, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 11.05 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, netoli parduotuvės jį sumušė, tai yra su dešinės rankos delnu trenkė per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, jam pažįstamas vaikinas E. K., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pas medikus nesikreipė. Šis vaikas prieš jos sūnų smurtauja jau ne pirmas kartas, tačiau ankščiau niekada niekur dėl smurtavimo prieš sūnų nesikreipė.

Iš 2023 m. vasario 28 d. d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G110/2023(06) nurodyta, kad A. A. kūno paviršiuje, apžiūrint 2023 m. kovo 8 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 16.00 val. namo grįžęs jos sūnus A. A. jai papasakojo, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės jį sumušė, tai yra su dešinės rankos delnu trenkė per veidą, jam pažįstamas vaikinas E. K., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pas medikus nesikreipė. A. jai sakė, kad dėl suduoto smūgio ilgai jautė skausmą, jam buvo trūkusi apatinė lūpa iš vidinės pusės, dėl ko jam skaudėjo ir bėgo kraujas. Todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą E. K. atžvilgiu. Šis vaikas prieš jos sūnų smurtauja jau ne pirmas kartas, tačiau ankščiau niekada niekur dėl smurtavimo prieš sūnų nesikreipė. Pateikia nuotrauką, kurioje matosi sūnaus sužalojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 11.03 val. baigėsi trečia pamoka ir su savo draugais jis ėjo į parduotuvę nusipirkti ledų, čipsų ir ,,Coca colos“. Grįžtant iš parduotuvės į mokyklą, jie priėjo dvyliktoko E. K. namus. E. buvo prie ,,Aibės“ parduotuvės ir ateidinėjo į savo namus. Jo draugai prie E. namų sumanė parūkyti. Jie pasiūlė ir jam parūkyti, jis neatsisakė, sutiko. Prie E. namų visi rūkė elektronines cigaretes, o jis (A. A.) vienas rūkė kažkokias tabakines cigaretes. E. pamatė jo rankoje cigaretę, pasakė: ,,ė, tu, vaikas“ ir sudavė delnu į veidą vieną smūgį. Kai E. jam sudavė smūgį, jis vos nenugriuvo, viena ranka susiėmė sau už veido, o kita ranka susiėmė už namo kiemo tvoros. Jam skaudėjo, buvo ištinęs veidas, prakirsta kamputis lūpos apačioje. Jam kraujavo iš lūpos. E., sudavęs smūgį, nuėjo. Jis nusivalė kraują sau į striukės rankovę ir ėjo į mokyklą. Mokyklos tualete valėsi lūpą tualetiniu popieriumi, po to nuėjo į pamoką, kuri buvo jau įpusėjusi. Mokytoja neklausė, kas atsitiko, tik klasiokai klausinėjo. Jis jiems pasakė, kad sumušė E. K.. Po pamokos eidamas mokyklos koridoriumi susitiko savo klasės auklėtoją A. S.. Ji paklausė, kas buvo. Jis auklėtojai pasakė, kad sumušė E. K., kad trenkė su ranka ir prakirto lūpą. Auklėtoja paskambino mamai ir viską pasakė. Į medikus nesikreipė, tačiau lūpą skaudėjo savaitę laiko, labai graužė tą vietą. Po to, kai E. jį sumušė, grįžęs namo jis pasakė tėvams, kas nutiko, parodė sumuštą lūpą. Vakare su tėvais jie nuvažiavo pas E. į jo namus. Mama paklausė E., kodėl jis taip padarė. E. su keiksmažodžiais išvarė juos iš savo namų. Po savaitės jis sutiko mokykloje E., nenorėjo net į jį žiūrėti, bet jis priėjo prie jo ir paprašė eiti kartu su juo, pasakė, kad viskas gerai, kad jis nemuš. Nuėjus į mokyklos tualetą, E. jo atsiprašė, taip pat atsiprašė, kad iškeikė jo mamą, kad juos išvarė. Paaiškino, kad jis pykstasi su patėviu, nes prie jo namų tvoros vaikai rūko ir mėto į kiemą nuorūkas. Dabar jis rūko prie parduotuvės arba už parduotuvės. Cigarečių duoda draugai, kurie iš savo tėvų ar močiučių ,,pavagia“. Jis ,,pavagia“ cigarečių iš savo tėtės arba mamos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini). Jos auklėtiniai yra septintokai. Tarp jos klasės auklėtinių yra ir A. A.. A. mokosi patenkinamai. A. yra pakankamai aktyvus vaikas, mandagus, su klasės vaikais sutaria, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje. A. abu tėvai domisi, kaip jam sekasi mokykloje, labai bendradarbiauja su mokykla. 2023 m. vasario 28 d., po trečios pamokos, pertraukos metu, ji sutiko A. A., kurio veidas buvo kruvinas. Ji jo paklausė, kas jam nutiko. A. paaiškino, kad jam einant iš parduotuvės link mokyklos, į veidą ranka sudavė E. K.. A. sakė, kad jis nežino, kodėl jam sudavė, dar sakė, kad E. jį kaltino, kad jis rūko. A. sakė, kad jis nerūkė. Ji jam liepė eiti į mokyklos tualetą ir nusiplauti veidą, matėsi, kad jam kraujuoja iš lūpos krašto. Po pamokos A. atėjo pas ją į klasę, lūpa buvo patinusi ir prakirsta, ji jo veidą nufotografavo ir nusiuntė jo veido nuotrauką jo mamai. Ji ieškojo E. K., bet mokykloje nerado, nes norėjo išsiaiškinti situaciją. E. K. ne visada kontroliuoja savo elgesį, dažnai praleidžia pamokas, linkęs į konfliktines situacijas. Vėliau, kai ji kalbėjo su E., šis sakė, kad sudavė A. dėl to, kad prie jo namo kiemo tvoros yra mėtomos cigarečių nuorūkos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. K. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. K. tyčia smurtavo prieš nepilnametį A. A. - delnu sudavė vieną smūgį A. A. į veidą lūpų srityje, tokiu būdu sužalojo apatinę lūpą bei taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Be to, kaltinamasis, mesdamas pagalį į vaizdo stebėjimo kamerą, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą - Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančią vaizdo kamerą „Reolink Go Plius G“, 223,85 Eur vertės ir tokiais veiksmais Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai padarė 223,85 Eur turtinę žalą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina, kad E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis E. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikimis padarytą žalą. Kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas (BK 11 straipsnio 3 dalis) priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamiesiems nusižengimams (BK 187 straipsnio 3 dalis). Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). E. K. teisiamas pirmą kartą, nusikalto turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas, yra moksleivis, niekur nedirbantis, tiek seniūnijos, tiek ir mokymo įstaigos charakterizuojamas tik patenkinamai, VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų ir stebimų pacientų sąrašą neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas įtariamajam E. K. susitaikius su (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstove, tačiau vėliau jis atnaujintas, nes E. K. per vienerius metus, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstove, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo E. K. atsakomybę abiejų veikų atžvilgiu lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. K. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - bus pilnai įgyvendinta už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Prokurorė pareiškime siūlė kaltinamajam paskirtąsias bausmes subendrinti taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, dalinio bausmių sudėjimo būdu (pridedant 2 mėnesius laisvės apribojimo) ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, tačiau vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, <...>. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, todėl bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės negali būti pridedama mažiau nei trys mėnesiais laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai bausmės kaltinamajam bendrinamos BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą. Laivės apribojimo bausmės vykdymo metu kaltinamasis įpareigojamas tęsti mokslą arba dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamojo E. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl E. K. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 4 mėnesiams.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę E. K. paskirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu E. K. paskirti įpareigojimus – tęsti mokslą arba dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. K..

Išaiškinti E. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti E. K., kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.