Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. S. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 232 antrojo skirsnio pirmojo punkto, žr. 231 straipsnio pirmąjį skirsnį, žr. baudžiamojo įstatymo 79 straipsnio raidę c), žr. baudžiamojo įstatymo 15 straipsnį, ir baudžiamojo įstatymo 232 trečiojo skirsnio, žr. antrojo skirsnio pirmąjį punktą, žr. baudžiamojo įstatymo 231 pirmąjį skirsnį, pažeidimą – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Iš bausmės laiko išskaičiuojamos 867 (aštuoni šimtai šešiasdešimt septynios) dienos, praleistos areštinėje. Nuosprendžiu V. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 24 d. nuvežė 9 kg amfetamino sulfato į (duomenys neskelbtini) ir perdavė narkotikus, padalintus į dvi partijas – atitinkamai apie 7 kg ir 2 kg, dviem asmenims. Taip pat jis 2021 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) perėmė 37,5 kg amfetamino bazę, skirtą perdirbimui ir tą pačią dieną nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir perdavė T.. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 17 d. ir šiuo metu yra vykdomas Norvegijos Karalystėje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

4. Skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir neperduoti jo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką vykdyti Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

V. S. skundas atmestinas

7. V. S. skundu iš esmės pageidavo, jog jo skundas apeliacinės instancijos teisme būtų išnagrinėtas žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokie skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 365 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 364 straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privaloma, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šiuo atveju skundas paduotas paties nuteistojo ir ne jo padėtį bloginančiais pagrindais. Kaip matyti iš bylos, nuteistąjį iš esmės viso proceso šioje byloje metu atstovavo gynėjas. Taip pat jam pačiam buvo suteikta galimybė raštu pasisakyti byloje sprendžiamais klausimais. Savo poziciją bei argumentus nuteistasis nurodė ir savo skunde. Aukštesniajam teismui skundžiamos apylinkės teismo nutarties apskundimo argumentai yra aiškūs iš skundo turinio, abejonių ar neaiškumų nekyla. Įvertinus visa tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs V. S. skundo argumentus, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai išsamiai išnagrinėjo Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymą pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti V. S. atžvilgiu priimtą Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai jam paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Skundą nagrinėjantis teismas skundžiamos nutarties išvadoms neprieštarauja ir su jomis sutinka, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį bei priimti naują procesinį sprendimą – neperimti V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

9. Skundu V. S. neginčija Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu ir į suderintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytino laiko, todėl šie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartyje išspręsti klausimai aukštesniojo teismo plačiau nebus aptariami.

10. V. S. nesutinka su pačiu skundžiamos nutarties sprendimu pripažinti Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį vykdytinu Lietuvos Respublikoje. V. S. teigimu, jo su Lietuvos Respublika niekas nebesieja, nes asmuo gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje, jo šeima yra būtent šioje valstybėje, t. y. jo socialiniai, ekonominiai bei šeiminiai ryšiai yra tvirti su Norvegijos Karalyste.

11. BPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

12. Nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Susitarimas), kurio 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdančiosios valstybės (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš Susitarimo 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nenustatyta: nėra pagrindo spręsti, kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir / ar laisves; nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas V. S., laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą; nėra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; taip pat nelaikytina, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti kitoje valstybėje, trūkumų; nenustatyta, kad V. S. naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, t. y. paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė; nuteistasis asmeniškai dalyvavo šį klausimą nagrinėjant teismuose, taip pat nenustatyta kitų Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį, kuriuo V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė.

13. Nors V. S. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai vykdyti Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusią dalį, tačiau, kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai, be kita ko, nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone. Iš byloje esančio Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos 2024 m. liepos 5 d. sprendimo turinio (past. – vertimas į lietuvių kalbą) matyti, kad buvo priimtas sprendimas deportuoti V. S. iš Norvegijos Karalystės, uždraudžiant visam laikui įvažiuoti į šią valstybę (kol galioja draudimas įvažiuoti į Norvegijos Karalystę), taip pat V. S. įpareigotas išvykti iš Norvegijos Karalystės nedelsiant, t. y. kai bus išleistas į laisvę arba bus perkeltas atlikti bausmę į pilietybės valstybę (Lietuvos Respubliką), kas atitinka minėtą Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, kai asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nėra reikalingas. Nors V. S. ir negyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau minėtu 2024 m. liepos 5 d. sprendimu bus deportuotas į Lietuvos Respubliką, kai bus išleistas į laisvę arba bus perkeltas atlikti bausmę į pilietybės valstybę (t. 1, b. l. 94-95). Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo V. S. nesutikimas su tuo, jog Norvegijos Karalystėje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.

14. Atsakant į skundo argumentą, jog V. S. sieja glaudesni ryšiai su Norvegijos Karalyste nei su Lietuvos Respublika, aukštesnysis teismas vis tik sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad V. S. likusią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį turi atlikti savo kilmės valstybėje. Šioje byloje neginčijamai pagrįsta įrodymais, jog V. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nėra deklaravęs išvykimo į kitą valstybę. Bylos duomenimis, V. S. ryšys su Norvegijos Karalyste buvo paremtas darbo santykiais nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Tačiau labai greitai po to, kai V. S. pasirašė darbo sutartį, jis 2021 m. balandžio 24 d. ir 2021 m. gegužės 22 d. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį Norvegijos Karalystėje jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Šis V. S. padarytas nusikaltimas yra susijęs su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu. Tai sudaro pagrindą teigti, kad nuteistąjį V. S. su šia šalimi siejo daugiau nusikalstami, o ne socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Priešingai nei nurodoma skunde, V. S. ryšio su Lietuvos Respublika nepaneigia jo gyvenimas Norvegijos Karalystėje, ID bei banko sąskaitos turėjimas, prisiregistravimas prie gydytojo, būsto nuomos sutarties sudarymas. Apibendrinus darytina išvada, jog byloje iš esmės nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad nuteistąjį su kita valstybe šiuo metu sietų glaudesni ryšiai nei su Lietuvos Respublika, juolab, kad buvo priimtas sprendimas deportuoti V. S. iš Norvegijos Karalystės, uždraudžiant visam laikui įvažiuoti į šią valstybę, išaiškinant, jog įvažiavus į Norvegijos Karalystę draudimo laikotarpiui nesibaigus, už tai V. S. bus nubaustas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, pripažindami vykdytinu Lietuvos Respublikoje ir suderindami V. S. Norvegijos Karalystės Eidsivating lagmannsrett apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą bei panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti V. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.