Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisejas Valdas Bugelevicius Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.4.3.; 1.1.8.10.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.;

1.2.14.13.; 1.2.20.;2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. kovo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

nuteistuju gynejams advokatams Juratei Kleinauskienei, Algirdui Matuizai, Kazimierui Motiekai,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju T. B., A. Ž. ir V. J. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-09-07 nuosprendžio, kuriuo :

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisve atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuotina nuo kaltinamojo T. B. sulaikymo dienos, t.y. nuo 2007m. kovo 16 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str. reikalavimais, i bausmes laika iskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2006 m. birželio 14 d., viena kardomojo kalinimo diena prilyginant vienai laisves atemimo parai.

Kardomoji priemone iki nuosprendis isiteises - suemimas – palikta nepakeista.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. laisves atemimu dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. l d. laisves atemima šešiems menesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. pagrindu, paskirtosios bausmes dalinai sudetos, galutine subendrinta bausme paskirta dvejiems metams ir trims menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuotina nuo A. Ž. sulaikymo, vykdant ši teismo nuosprendi, dienos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str. reikalavimais, i bausmes laika iskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2006 m. liepos 11 d. iki 2006m. liepos 13 d., viena kardomojo kalinimo diena prilyginant vienai laisves atemimo parai.

Kardomoji priemone iki nuosprendžio isiteisejimo - rašytinis pasižadejimas neišvykti - palikta ta pati, o nuosprendžiui isiteisejus, kardomoji priemone panaikinama.

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. l d. (Istatymo redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) areštu 30 (trisdešimciai) paru.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuotina nuo V. J. sulaikymo, vykdant ši teismo nuosprendi, dienos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str. reikalavimais, i bausmes laika iskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2006 m. birželio 22 d., viena kardomojo kalinimo diena prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemone iki nuosprendžio isiteisejimo - rašytinis pasižadejimas neišvykti - palikta ta pati, o nuosprendžiui isiteisejus, kardomoji priemone panaikinama.

Išieškota iš kaltinamuju T. B. ir A. Ž. solidariai 500 (penki šimtai) litu, o iš kaltinamuju A. Ž. ir V. J. solidariai 199 (vienas šimtas devyniasdešimt devyni) litai i valstybes pajamas.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. Ž. ir T. B. nuteisti už tai, kad, A. Ž. turedamas nusikalstama tiksla sugadinti svetima turta- UAB „L" (duomenys neskelbtini) priklausanti gyvenamosios paskirties nama, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visuotinai pavojingu budu - padegant, 2005 metu rugsejo menesi tiksliai nenustatytu metu, mineto tikslo realizavimui užverbavo T. B., pažadedamas pastarajam pinigini 500 Lt dydžio atlygi, bei užverbavimo diena nupirkdamas T. B. du butelius degtines ir viena pakeli cigareciu, T. B. nurode padegti gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tai padarant apytiksliai po vieno menesio - 2005 metu spalio menesi. T. B., vykdydamas vieninga nusikalstama susitarima su kaltinamuoju A. Ž., tycia visuotinai pavojingu budu du kartus padege UAB „L" (duomenys neskelbtini) priklausanti gyvenamaji nama, esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje - pirma karta 2005-10-07, apie 20 val., naudodamas pašalini ugnies šaltini - degtukus, jais uždegdamas atsineštus popierius ir name buvusius rubus, ir tuo sugadindamas apie 4 kvadratinius metrus mineto gyvenamojo namo vidines sienos, bei apie 3 kvadratinius metrus grindu, o antra karta ta pati gyvenamaji nama padege 2005-10-08, apie 3 val., vel panaudodamas pašalini ugnies šaltini - degtukus, jais uždegdamas su savimi atsineštus medžiaginius audeklus, tuo sugadindamas apie 180 kvadratiniu metru šio namo stogo ir palepes, apie 30 kvadratiniu metru medinio perdengimo, bei 80 kvadratiniu metru ploto triju kambariu patalpas, o A. Ž., vykdydamas išankstini susitarima su T. B., sumokejo jam žadeta pinigini atlygi - 500 Lt už padegta gyvenamaji nama, esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas šia A. Ž. nusikalstama veika kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d., o T. B. nusikalstama veika kvalifikavo pagal LR BK 187 str. 2 d.

Be to, A. Ž. ir V. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininku grupeje, ir siekdami, kad A. Ž. išvengtu baudžiamosios atsakomybes už nusikalstama bendrininkavima su T. B. padegant svetima turta -UAB „L“ (duomenys neskelbtini) priklausanti gyvenamaji nama, esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei turedami vieninga nusikalstama sumanyma itikinejant ir paperkant paveikti liudytojus N. B. ir S. S., kad šie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu melagingus parodymus A. Ž., kaip itariamojo baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-684-05, naudai, laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2006-04-03, papirkdami liudytoja N. B., pastarajam sumokedami 99 litus, priverte N. B. nurodyti iš anksto (prieš irašant i diktofona) A. Ž. ir V. J. suderintus melagingus duomenis, kuriuos jie iraše i diktofona, kad neva T. B. nama esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje, padege ne A. Ž. prašymu, o pagal nežinomo asmens, atvykusio automobiliu BMW, užsakyma ir 500 Lt dydžio atlygi. Po to, A. Ž. ir V. J., tesdami savo nusikalstamus veiksmus, 2006-04-04, apie 10 val., atsiveže liudytoja N. B. i kavine „Trys pušeles", esancia Antakalnio g. 12, Vilniuje, kurioje ir toliau siekdami paveikti liudytoja N. B., kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu melagingus parodymus, papirkdami liudytoja N. B. už 100 litu, padiktuodami jam teksta, priverte N. B. parašyti 2006-04-04 datuota rašta, jame melagingai nurodant, kad neva T. B. pyko ant A. Ž. ir norejo pastarajam atkeršyti sukeldamas gaisra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat, kad neva iš T. B. sužinojo, kad padegti nurodyta gyvenamaji nama pasiule nežinomas asmuo, atvykes juodu BMW automobiliu, prisistates kaip konkuruojancios firmos atstovas, taip siekdamas atkeršyti A. Ž., ir už padegima iš karto sumokejes T. B. pinigu, taip pat, kad neva T. B., dalyvaujant sugyventinei I. M., padeges nama, esanti(duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir džiaugesi taip atkeršijes A. Ž.. Po to, A. Ž. ir V. J. atvyko i nama P. V. g. 10a, Vilniuje, kuriame igyvendindami bendra nusikalstama tiksla paveikti ir liudytoja S. S., kad ši ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu melagingus parodymus, itikinedami ir diktuodami teksta, priverte liudytoja S.S parašyti 2006-04-04 datuota rašta, jame melagingai nurodant, kad neva T. B. iš keršto apkalba A. Ž., kad šio prašymu padege gyvenamaji nama, esanti, Vilniuje. Pokalbio su liudytoju N. B. diktofonini iraša, jo ir liudytojos S. S. surašytus ir pasirašytus raštus, patvirtintus dar ir liudytojo A. K., A. Ž. 2006-05-23 pateike ikiteisminio tyrimo pareigunams, prašydamas juos prideti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas šiuos A. Ž. ir V. J. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 233 str. l d. (Istatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21).

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nesurinkta duomenu, kad T. B. turi tiksla ji apkalbeti, nes akistatos metu pats T. B. pripažino, kad jis T. B. buvo liepes išsikraustyti iš namo. Tai jis patvirtino ir teisme. Todel vengdamas atsakomybes del padegimo namu Nr. 15, 17 T. B. ji apkalba. Be to, teismas neivertino svarbios aplinkybes, kad liudytojas N. B. aiškiai ir kategoriškai nurode, kad jis su T. B. susipyke ir ju santykiai blogi, todel T. B. turejo pagrindo ji apkalbeti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. Ž. ir gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. T. Bertašiaus apeliacinis skundas atmestinas, nuteistuju A. Ž. ir V. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. nuosprendis keistinas del neteisingai V. J. paskirtos bausmes ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo A. Ž. atžvilgiu.

Del nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentu.

Apeliantas skunde, negincydamas kaltes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo paskirti švelnesne bausme arba, pritaikius BK 75 straipsni, laisves atemimo bausmes vykdyma atideti. Apelianto prašymas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog nera pagrindo nuteistajam T. B. skirti švelnesnes bausmes, nesusijusios su realia laisves atemimo bausme. Nuosprendyje išdestydamas bausmes skyrimo motyvus teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, ir pavojinguma, i konkretu kiekvieno iš kaltinamuju kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika ruši, forma, vaidmeni ir pobudi, taip pat i kaltininko T. B. asmenybe - i tai, kad apeliantas niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, veda asocialu gyvenimo buda. Skiriant apeliantui bausme, pirmosios instancijos teismas ivertino tai, kad jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, taip pat i tai, kad T. B. padejo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika, pripažistant tai atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Taciau pažymetina, kad anksciau buvo teistas 2002-02-18 d. Šiauliu m. apylinkes teismo nuosprendžiu ir teismas juo patikejo atidedamas bausmes vykdyma, taciau T. B. išvadu nepadare ir vel nusikalto. Apelianto teiginys apie tai, kad nusikaltima padare del sunkios turtines padeties, nesudaro pagrindo skirti jam sankcijoje numatyta alternatyvia bausme arba taikyti BK 75 str. Pažymetina, kad byloje nera jokiu duomenu, kad T. B. ieškojo darbo ar kreipesi i atitinkamas institucijas del darbo suteikimo. Paskirta bausme yra mažesne nei BK 187 str. 2 d. sankcijos vidurkis. Todel kolegijos nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel švelninti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. bausmes vykdymas gali buti atidetas tik tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Del teismu praktikos atidedant paskirtuju bausmiu vykdyma” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmes vykdymo atidejimo klausima ir spresdami, ar bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, teismai turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes. Ivertindamas byloje esancius duomenis apie kaltininko asmenybe teismas ypatinga demesi turi atkreipti i tai, kaip bausmes vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, priimdamas sprendima del BK 75 str. taikymo, turi ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, išsiaiškinti nusikaltimo motyva ir tikslus, kaltininko asmenybe, kaltininko atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.

Kolegija, išanalizavusi aplinkybes ir bausmes T. B. skyrimo motyvus, daro išvada, kad BK 75 straipsnio nuostatu taikymas jo atžvilgiu yra netikslingas.

Del nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai ivertino byloje surinktus irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, ir pagristai nuteistojo V. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str.1 d., taciau, kolegijos nuomone, neteisingai paskyre bausme, todel nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Skunde nuteistasis V. J., neigdamas savo kalte del liudytoju ikalbinejimo ir papirkimo duoti žinomai melagingus parodymus, savaip pateikia faktines bylos aplinkybes ir tuo pagrindu nurodo, kad BK 233 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nepadare.

Nuteistojo kalte, ivykdžius LR BK 233 str. 1 d. numatyta nusikaltima, yra irodyta liudytoju N. B., S. S. ir A. K. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauka protokolais, parodymu patikrinimo vietoje protokolu ir kita bylos medžiaga. Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. B. parode, kad 2006 m. kovo ar balandžio menesi pas ji atvyko prisistates policijos pareigunu nepažistamas vyriškis kartu su A. Ž., kuris paklause apie namu, esanciu V. G. gatveje, Vilniuje, padegimo aplinkybes ir pradejo daryti diktofonini iraša, bet kartu su A. Ž. buves vyriškis nutrauke iraša ir pradejo N. B. aiškinti kaip ir ka jis turi kalbeti, o butent, kad nama T. B. padege keršydamas A. Ž.. Jis tokius parodymus ir dave i diktofona, ir už tai A. Ž. jam sumokejo 99 litus. Kita diena po daryto diktofoninio irašo, A. Ž. ir V. J. atsiveže ji i kavine ir padave jam rašikli ir papraše, kad jis melagingai nurodytu aplinkybes del A. Ž., kurios padetu pastarajam išvengti kalejimo ir sake, kad N. B. iš to galintis užsidirbti. Be to, V. J. pasiule su jais bendrauti gražiuoju, kad nebutu problemu ir dave N. B. netiesiogiai suprasti, kad priešingu atveju N. B. ar jos sugyventines atžvilgiu gali buti pavartotas smurtas. Del tokiu A. Ž. ir V. J. veiksmu jis sutiko parašyti rašta, nurodydamas jame aiškiai neteisingas aplinkybes. Už melagingai surašyta ir pasirašyta rašta A. Ž. jam dave 100 litu. Be to, ta pacia diena, diktuojant V. J., kažkoki rašta raše ir jo sugyventine S. S., kuriai pinigu už surašyta rašta nei A. Ž., nei V. J. nemokejo (t. 1., b.l. 144-148).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. S. paaiškino, kad 2006m. balandžio 04 d. pas ja i laikinus namus kartu su A. Ž. atvykes vyriškis ikalbejo ja parašyti rašta, kuriame ji, diktuojant tam vyriškiui, savo ranka paraše, kad T. B. padege nama, esanti V. G. gatveje, Vilniuje, noredamas atkeršyti A. Ž. už tai, kad pastarasis T. B. varydavo lauk iš padegtu namu. Taciau iš tiesu jai šios aplinkybes nebuvo žinomos. Santykiai tarp A. Ž. ir N. B., bei T. B. buvo normalus, N. B. ir T. B. netgi yra dirbe kažkokius darbus pas A. Ž.. Jai rašant rašta ir ji pasirašant, joks liudytojas nedalyvavo. Asmens pavarde A. K. ji nepažista. Už melagingai surašyta ir pasirašyta rašta pinigu jai niekas nemokejo. Ji žino, kad kažkoki rašta raše ir liudytojas N. B., taciau kokias aplinkybes jame jis nurode, ji nežino (t.1., b.l. 112-115, 133-140).

Minetu liudytoju N. B. ir S. S. parodymai apie diktofoninio irašo darymo ir raštu surašymo aplinkybes yra nuoseklus, patvirtinti byloje esancia diktofoninio irašo stenograma (t.2., b.l. 152-155), ju ranka rašytais raštais, todel teismas neturejo pagrindo netiketi ju parodymais šioje dalyje. Sulaikius itariamuosius liudytojai juos atpažino ir nurode požymius, pagal kuriuos jie atpažista nuteistuosius. Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad mineti liudytojai turejo realu pagrinda apkalbeti nuteistuosius A. Ž. ir V. J.. Todel apelianto argumentai, kad teismas neturejo jokiu jo kaltinima pagrindžianciu irodymu, atmestini kaip nepagristi.

Apeliantas klaidingai supranta ir aiškina teismo motyva, jog „teismas daro išvada, kad diktofoniniame iraše ir N. B. bei S. S. ranka surašytuose ir pasirašytuose raštuose, šiu liudytoju nurodytos aplinkybes prieštarauja nustatytoms faktinems bylos aplinkybems, todel laikytini melagingais" apie liudytoju melagingus parodymus. Apeliantas šiuos pasisakymus išima iš bendro šioje dalyje nuosprendžio konteksto, kadangi teismas aiškiai konstatavo, kad kaip patvirtino N. B. ir S. S. neatitinkantys faktiniu bylos aplinkybiu gaisro aplinkybes diktofoniniame iraše ir N. B. bei S. S. ranka surašytuose ir pasirašytuose raštuose nurodytos todel, kad taip diktavo A. Ž. ir V. J. už pinigini atlygi.

Apelianto skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas ir teismas byloje nenustate faktiniu bylos aplinkybiu, nenurode jo kalte patvirtinanciu irodymu, atmestini. Apelianto V. J. dalyvavimas jam inkriminuotame nusikaltime yra negincytinai irodytas byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais irodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu negincijamai nustatyta, kad apeliantas, veikdamas kartu su A. Ž., ikalbejo ir papirkimu paveike liudytojus N. B. ir S. S. duoti melagingus parodymus. Byloje esantys duomenys negincytinai patvirtina, kad minetiems liudytojams už duotus melagingus parodymus apie padegimo aplinkybes buvo sumoketa. Teismas nuosprendyje ne tik išdeste šiuos apelianto kalte patvirtinancius irodymus, bet ir pateike išsamia šiu irodymu analize ir ju ivertinimo motyvus, nustate ir suformulavo faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas pagrinde skunde teigia, kad tam, kad butu inkriminuota BK 187 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, butina nustatyti šios veikos motyva ir tiksla kaip subjektyviosios puses požymius. Tokie apelianto samprotavimai turetu buti vertinami neigiamai. LR BK 187 str. 2 d. numato atsakomybe už turto sunaikinima ar sugadinima visuotinai pavojingu budu. Šio straipsnio dispozicijoje nenumatyta, kad motyvas ar tikslas yra butinas šio nusikaltimo požymis. Nors šio nusikaltimo motyvai gali buti ivairus (kerštas, pavydas ir kt.), taciau nusikaltimo kvalifikavimui paprastai jie reikšmes neturi ir teismas i juos atsižvelgia individualizuodamas bausme. Taciau kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nusikalstama veika turtine žala UAB „L“ (duomenys neskelbtini) padaryta nebuvo, pastatas yra apleistas ir bevertis, realus šia nusikalstama veika padarytos turtines žalos dydis bylos nagrinejimo metu nenustatytas. Todel sprendžiant nuteistuju padeti ši aplinkybe turi reikšmes ir negali sunkinti nuteistuju padeties.

Apelianto skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas ir teismas nepakankamai ir paviršutiniškai ištyre aplinkybes del padegimo priežasciu namo Nr. 15, 17 ir 17/1 ir del pastatu numeracijos, atmestini. Pirmosios instancijos teismas negincytinai nustate, kad visos padegimo aplinkybes nustatytos, nuteistasis T. B. pilnai prisipažino, kad A. Ž. ir V. J. užsakymu padege medini nama, esanti (duomenys neskelbtini). Todel piliecio P. V. vaidmuo gaisro metu name Nr.15 teismo nebuvo nustatytas, kadangi kaip matyti iš 2005-10-07 tarnybinio pranešimo, P. V. paaiškino, jog pamate rukstancius dumus iš namo Nr.17 ir nuejo patikrinti, taciau ten pamate ugniagesius. Aktuose del kilusio gaisro namuose N.15, Nr.17 ir Nr. 17/1 taip pat nurodyta, kad del techniniu priežasciu gaisras kilti negalejo, todel labiausiai tiketina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, t. y. kaip nurodyta akte, gaisra galejo sukelti benamiai (1 t., b.l. 16, 17, 18, 19).

Ta aplinkybe, kad 2005-10-08 d. buvo padegtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne namas Nr.17, nustatyta nuteistojo T. B. parodymais, o tai pat liudytoju S. I., I. N. – Velickienes ir G. M. parodymais, iš kuriu matyti, kad 2005-10-08 d. dege namas, esantis (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžoje, ant kurio nera lenteles su užrašytu namo numeriu, ši aplinkybe patvirtinama ir gaisro vietos apžiuros protokolu (1 t, b.l. 20-24). Todel apylinkes teismas išanalizavus surinktus irodymus padare pagrista išvada, kad 2005-10-08 akte del kilusio gaisro padaryta rašybos klaida, kadangi namo, esancio V. G. ir Volunges gatviu sankryžoje, adresas yra(duomenys neskelbtini), Vilniuje, todel darytina išvada, kad padegtas buvo namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas bausme skiria vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už konkrecia nusikalstama veika, sankcija, bet kartu atsižvelgia i BK VIII skyriaus „Bausmes skyrimas“ nuostatas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dali teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi, tarpusavio santyki, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio. Šis BK bendrosios dalies straipsnis nustato teismo pareiga skiriamos bausmes dydi pradeti skaiciuoti nuo jos vidurkio ir individualizuojant bausme atsižvelgti i BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios bausme individualizuojancios aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltes forma ir rušis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir rušis, atsakomybe lengvinancios bei sunkinancios aplinkybes.

Kolegijos nuomone, teismo paskirta V. J. arešto 30 paru bausmes rušis, nors ji ir numatyta baudžiamojo istatymo sankcijoje, prieštarauja teisingumo principui. Sutinkamai su BK 55 str. nuostata, asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Kadangi areštas yra laikomas trumpalaikis laisves atemimas, kuris atliekamas areštineje, todel arešto bausmes rušis keiciama i laisves apribojimo ruši. Teismas atsižvelgia i tai, kad nuteistojo V. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkiu. V. J. kompromituojanciu duomenu iki nusikaltimo padarymo nera, jis neteistas, nebaustas ir administracine tvarka. V. J. pastoviai gyvena Vilniuje, turi šeima. Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta. Todel nuteistajam V. J. skiriama 6 menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant nuteistaji pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Pažymetina, kad paskirtos bausmes trukme yra mažesne už BK 48 str. 2 d. sankcijos nustatyto vidurkio.

Taigi, skiriant laisves apribojimo ruši ir nustatant jos trukme, atsižvelgiant i aukšciau išvardintus nuteistojo asmenybe charakterizuojancius duomenis, kolegija laiko, kad bausmes tikslai bus pasiekti paskiriant jam su laisves atemimu nesusijusia bausme, t.y. BK 233 str. 1 d. numatyta laisves apribojima.

Del nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo argumentu.

Nors apeliantas savo skunde konkretaus prašymo nesuformulavo, taciau sprendžiant iš jo apeliacinio skundo turinio, jis neigia ikalbinejes ir papirkinejes liudytojus. Toks apelianto skundas suprantamas kaip kaltes nepripažinimas ir prašymas ji išteisinti. Apelianto prašymas yra nepagristas ir atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyre nuteistajam A. Ž. inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal LR BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. bei 233 str. 1 d. Nors nuteistasis A. Ž. gincija savo kalte ir teigia, kad jokio namo padegti jis pas nieka nepraše, niekam pinigu už tai nemokejo, o T. B. ji apkalba, keršydamas už tai, kad jis T. B. ir kitus benamius, savavališkai apsigyvenusius UAB „L“ (duomenys neskelbtini) priklausanciuose namuose, esanciuose V. G. gatveje, Vilniuje, vare iš tu namu, taciau jo kalte irodyta liudytoju parodymais, nuteistojo T. B. prisipažinimu, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauka protokolais, techniniu priemoniu panaudojimo protokolu, parodymu patikrinimo vietoje protokolu bei kitais teismo nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad teisme apklausti liudytojais policijos pareigunai G. J. ir S. M. parode, kad jiems buvo pavesta išsiaiškinti asmenis, galejusius sukelti gaisrus apleistuose namuose, esanciuose (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje. Tuo tikslu jie bendravo su daugeliu benamiu, gyvenusiu tuose apleistuose namuose. 2006m. pradžioje, vienas iš tuose namuose gyvenusiu benamiu – N. B. – jiems pasake, kad pažista benami T. B., kuris budamas girtas, gyresi padeges nama, esanti V. G. gatveje, Vilniuje, ir už tai gaves pinigu. Be to, N. B. jiems teige, kad T. B. jam sakes, kad ta nama padege asmens vardu „Andžeika“ prašymu. Veliau jie nustate, kad asmuo vardu „Andžeika“ yra A. Ž..

Apklaustas liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo metu (T.1., b.l. 144-148) parode, kad 2006 metu sausio-vasario menesiais, susitiko T. B. ir jo sugyventine I. M.. Šio susitikimo metu T. B., girdint jam, I. M. ir dar dviems benamiams – O. G., bei asmeniui vardu Mindaugas, pasakojo, kad jis, t.y. T. B., A. Ž. prašymu padege nama, esanti V. G. ir Volunges gatviu sankirtoje, ir už atlikta darba iš A. Ž. gavo 500 Lt.

Teisme apklaustas liudytojas O. G. teige, kad 2005-2006 metais tarp benamiu sklido kalbos, kad apleista nama, esanti V. G. gatveje, Vilniuje, 2005 m. rudeni už pinigini atlygi padege T. B., taciau O. G. tvirtino, kad apie tai jis išgirdo ne iš T. B., o iš N. B..

Liudytoja I. M. paaiškino, kad T. B. buvo jos sugyventinis. A. Ž. tiek prieš gaisra, tiek iš karto po jo, bendravo su T. B.. Kita diena po gaisro, A. Ž. su T. B. kažkur buvo išvyke, o kai T. B. grižo, jis turejo pinigu.

Ta aplinkybe, kad tarp benamiu, gyvenusiu apleistuose namuose, esanciuose (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, sklido kalbos apie tai, kad nama, esanti (duomenys neskelbtini) gatveje padege T. B., nustatyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojos S. S. parodymais (t.1., b.l. 112-115).

Apklausta liudytoja G. M. teisiamojo posedžio metu paaiškino, kad 2005-10-07 vakare kilo gaisras name, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veliau ta pati vakara kilo gaisras ir kampiniame name, esanciame V. G. ir Volunges gatviu sankryžoje, taciau kile gaisrai labai greitai buvo užgesinti. Taciau nakti iš 2005-10-07 d. i 2005-10-08 d. vel kilo gaisras kampiniame name, po kurio šis namas stipriai apdege, išdege visas stogas. Ryte po gaisro susirinke benamiai kalbejo, kad kažkas sumokejo pinigu, kad butu padegtas šis namas. Iš karto po gaisro liudytoja G. M. kreipesi i savivaldybe, kad jai butu suteiktas kitas butas. Teige, kad iki gaisro ne karta bendravo su bendroves, kuriai priklauso namai V. G. gatveje, Vilniuje, darbuotojais A. Ž. ir G. G., su kuriais kalbedavosi apie išsikelima iš buto. Be to, liudytoja G. M. teige, kad niekas apleistuose namuose gyvenanciu benamiu iš šiu namu nevare, tik kartais atvažiuodavo policijos pareigunai.

Iš byloje esancio techniniu priemoniu panaudojimo, atliekant tyrimo veiksmus, protokolo (t .2., b.l. 144-148) matyti, kad A. Ž., pokalbio vykusio areštineje su kitais asmenimis metu, iš esmes pripažino, kad buvo mokama benamiams už namu padegimus, nors šiu savo teiginiu ir nekonkretizavo. Minetas protokolas patvirtina T. B. teigini, kad už namo padegima užsake ir už padegima jam sumokejo butent A. Ž.. Todel kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pagrindo netiketi T. B. parodymams šioje dalyje.

Apelianto argumentas, kad nuosprendžio teiginys, jog T. B. už pinigini atlygi jo užsakymu per du kartus padege gyvenamaji nama (duomenys neskelbtini) nepagristas. Šis apelianto argumentas prieštarauja paties nuteistojo T. B. parodymams. Skaitant nuteistojo T. B. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad detales del atlygio už padegima juose skiriasi, taciau teisme jis prisipažino gaves iš A. Ž. 500 Lt atlygi už padegima, o didesne suma „pusantro gabalo“ nurode todel, kad norejo pasigirti kameros draugams. Be to, nežiurint i tai, nuo pat pirmuju parodymu jis nuosekliai teige, jog A. Ž. už padegima jam siule 500 Lt. atlygio.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nesurinkta duomenu, kad T. B. turi tiksla ji apkalbeti. Teismas nuosprendyje išanalizavo ir aptare šia aplinkybe nurodydamas, kad šios aplinkybes nepatvirtino nei nurodytuose namuose gyvene benamiai – liudytojai N. B., I. M. ir S. S., nei (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenusi liudytoja G. M.. Be to, liudytoju I. M., N. B. ir S. S. parodymais nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamuju T. B. ir A. Ž. iki gaisro ir iš karto po gaisro buvo geri, kaltinamasis A. Ž. samde T. B. tam tikru darbu atlikimui, ji valgydino ir vaišino alkoholiniais gerimais. Ivertinusi šiuos irodymus kolegija sutinka su teismo išvada, kad teiginys apie tai, kad T. B. ji apkalba iš keršto, niekuo nepagristas. Todel šis apelianto argumentas taip pat atmestinas.

Apeliantas skunde taip pat nepagristai teigia, kad teismas nuosprendi grinde benamiu I. M. bei S. S. nenuosekliais ir esminiai prieštaringais parodymais. Apklausta liudytoja S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklus, patvirtinti byloje esancia medžiaga. Liudytoja I. M. teisminio nagrinejimo metu palaike savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei patvirtino esmines aplinkybes apie tai, kad tiek prieš gaisra, tiek po jo, T. B. bendravo su A. Ž.. Kita diena po gaisro, A. Ž. su T. B. kažkur buvo išvyke, o kai T. B. grižo, jis turejo pinigu. Po I. M. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo ji palaike savo parodymus, ir paaiškino, kad jos parodymai galbut skiriasi delto, jog ji visko neatsimena.

Taigi, teismas nuosprendyje ne tik išdeste šiuos apelianto kalte patvirtinancius irodymus, bet ir pateike išsamia šiu irodymu analize ir ju ivertinimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad A. Ž. parodymai, jog jis nedalyvavo jam inkriminuotose nusikaltimuose, yra akivaizdžiai neteisingi.

Esant šioms aplinkybems, teismo nuosprendis yra pagristas konkreciais apelianto kaltes irodymais, o ne spejimais ar prielaidomis, todel esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu padaryta nebuvo. Nors apeliantas skunde teigia, kad byloje nera objektyviu jo kaltes irodymu, patvirtinanciu, kad jis organizavo padegima, pasirinko nusikaltimo vykdytoja ir užverbavo T. B. dalyvauti darant nusikaltima, be to, atsilygino jam už nusikalstamos veikos padaryma, ikalbinejimo budu ir papirkdamas liudytoja N. B., sieke paveikti liudytojus N. B. ir S. S., kad šie duotu žinomai melagingus parodymus, taciau pirmosios instancijos teismo pateikta irodymu analize ir vertinimas leidžia kolegijai daryti išvada, kad A. Ž. pagristai nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. bei 233 str. 1 d.

Kiti apelianto argumentu apie tai, kad teismas nenustate faktiniu bylos aplinkybiu, taip pat nenustate koks namas buvo padegtas Nr. 17 ar Nr.17/1, esantis (duomenys neskelbtini)., Vliniuje, del liudytoju N. B. ir T. B. santykiu, sutampa su apelianto V. J. skundo argumentais, jie aptarti, todel nebekartotini.

Išnagrinejusi bylos medžiaga kolegija pažymi, kad apelianto kalte del jam inkriminuotu veiku pagrista faktiniais duomenimis, kurie tarpusavyje sutampa esminese detalese ir kartu sudaro vieninga irodomaja medžiaga. Irodymus pirmosios instancijos teismas ivertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimu, taciau, kolegijos nuomone, neteisingai pritaikytas baudžiamasis istatymas del bausmes, todel nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i padarytos veikos pavojingumo pobudi ir laipsni, o butent i nuteistojo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika, jos ruši, kaltes forma, vaidmeni ir pobudi, kaltes forma – nusikaltimas padarytas tycia, nuteistosios atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, A. Ž. skyre realia laisves atemimo bausme 2 metams 3 menesiams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dali bausmes vykdymas gali buti atidetas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Del teismu praktikos atidedant paskirtuju bausmiu vykdyma” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmes vykdymo atidejimo klausima ir spresdami, ar bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, teismai turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendima del BK 75 straipsnio taikymo, turi ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, išsiaiškinti nusikaltimo motyva ir tikslus, kaltininko asmenybe (ji apibudinancius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), kaltininko atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Svarbu ivertinti kaltininko asmenybe, nes butent tai ir lemia, kad butu pasiekti bausmes tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas A. Ž. realia laisves atemimo bausme, apylinkes teismas tinkamai neivertino BK 54 str. 2 d. nurodytu aplinkybiu bei nepakankamai atsižvelge i nuteistojo asmenybe (ji apibudinancius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo).

Nors A. Ž. yra teistas ir naujas nusikalstamas veikas padare neišnykus teistumui, taciau BK 75 straipsnio 1 dalies norma nedraudžia anksciau teistam asmeniui atideti laisves atemimo bausmes vykdyma. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniu 2003-08-22 apylinkes nuosprendžiu A. Ž. nuteistas su laisves atemimu nesusijusia bausme, turi pastovia gyvenamaja vieta, charakterizuojamas teigiamai, turi šeima, praejes nemažas laiko tarpas nuo paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priemimo, po nusikalstamos veikos daugiau nenusikalsto. Pateiktoje A. Ž. darbovietes UAB „U“ (duomenys neskelbtini) charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai, kurioje nurodyta, kad A. Ž. pasižymi atsakingu, darbšciu vadybininku, nepažeidineja imones vidaus tvarkos.

Šiuo atveju teismas privalejo atsižvelgti ir i tai, kad del sugadinto turto šioje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo. Buves UAB „L“ (duomenys neskelbtini) direktorius G. G. teisme nurode, kad turine žala šiuo nusikaltimu realiai padaryta nebuvo, kadangi padegtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo bevertis.

Ivertinus aukšciau nurodytas aplinkybes, ypatinga demesi atkreipdama i nuteistojo A. Ž. teigiamus socialinius ryšius, asmenybe charakterizuojancius duomenis, teiseju kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmes tikslai gali buti pasiekti ir be realaus laisves atemimo bausme vykdymo, todel vadovaujantis LR BK 75 str. A. Ž. paskirtos bausmes vykdymas atidetinas..

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Nuteistuju A. Ž. ir V. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. nuosprendi:

A. Ž., nuteisto pagal LR BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. bei 233 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams 6 menesiams, atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir bausmes vykdyma atideti 2 metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima žinios, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per ta pati laikotarpi;

V. J., nuteistam pagal LR BK 233 str. 1 d paskirti 6 menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant nuteistaji pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

V. J. ir A. Ž. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti panaikinti.

N. T. Bertašiaus apeliacini skunda atmesti.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.