- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- II-114-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00576-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. G. įgalioto atstovo advokato Jevgenij Bogdanov skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto M. S. nutarimo administracinėje byloje Nr. AM-VILN-70971492-16, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektorius G. V. Z. G. 2016-08-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad jis 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), priešrusyje, pakabinęs ant sienos laikė pinto metalinio lyno vieną (1 vnt.) kilpą medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.6 punkto reikalavimus, t.y. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 85 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistas M. S. 2016 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Z. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir paskyrė jam 289 eurų dydžio baudą su 1 vnt. kilpos medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti konfiskavimu.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Z. G. įgaliotas atstovas advokatas Jevgenij Bogdanov 2017-02-17 pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2016-09-07 nutarimą panaikinti dalyje dėl 289 eurų paskyrimo ir paskirti 86,70 eurų dydžio baudą, motyvuodamas tuo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Z. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad „priešrūsyje, pakabinęs ant sienos laikė pinto metalinio lyno vieną kilpą medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti“. Pažymi, kad Aplinkos apsaugos vyr. inspektorius G. V., kuris surašė ATP protokolą netinkamai nustatė faktines aplinkybes, apsiribojo formaliais teiginiais ir padarė vienareikšmišką ir nepagrįstą išvada, kad pakabintas pinto lyno kilpas yra medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Vyr. inspektorius neatsižvelgė į Z. G. paaiškinimus, kad ši kilpa skirta ne medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, o kartais būna naudojamas ūkyje. LR Aplinkos ministro įsakymu Dėl medžioklės LR teritorijoje taisyklių patvirtinimo 58.6. straipsnio nuostata draudžia laikyti <...> kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Vertinant, iš Z. G. konfiskuoto metalinio lyno, kuriame yra kilpa, paskirtį, negalima vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad šis daiktas yra skirtas tik medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti ir negali būti naudojamas ūkyje. Iš esamų byloje nuotraukų, kuriuose atvaizduotas metalinis lynas matyti, kad lynas yra šalia elektros laidų ir kitų ūkiui reikalingų daiktų. Tokiu būdu vyr. inspektorius netinkamai nustatė faktines aplinkybės, kad metalinis lynas skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti ir nepagrįstai pritaikė Z. G. administracinę atsakomybę numatytą ATPK 85 str. 3 d. ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.) Z. G. už ATP numatytą 85 str. 3 d. paskirta sankcijoje numatytą minimali bauda 289 Eur, tačiau nagrinėjamoje byloje institucija, nors ir nurodė lengvinančias aplinkybes, kad Z. G. gailisi ir yra virš 65 metų amžiaus, tačiau neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmę traukiamo asmens atsakomybės individualizavimui. ATPK 30¹ str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis ATP bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Skiriant nuobaudą Aplinkos apsaugos departamento atstovas neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę ir paskyrė pernelyg didelę nuobaudą neatitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijų. Z. G. yra garbingo amžiaus, pensininkas, jam 2017-09-29 sukaks 79 metai, jis turi visokių sveikatos problemų, jam yra nustatytas neurosensorinis prikurtimas, jis girdi tik garsią kalbą. Jo pragyvenimo šaltinis - senatvės pensija 210,82 Eur. Tokio dydžio, žemiau skurdo ribos, pensija nesuteikia jam galimybės tenkinti net būtiniausių, gyvybiškai svarbių poreikių, maistui, vaistams, aprangai ir kt. Nemažą dalį gaunamos pensijos jis turi skirti nekompensuojamiems vaistams. Jokio nekilnojamojo turto ir kitų pajamų neturi. Nuo 2016-11-25 iki 2017-01-25 Z. G. mokėjo kas mėnesį po 28,90 Eur ir per šį laikotarpį sumokėjo 86,70 Eur baudos. Kas mėnesį VMI mokama 28,90 Eur įmoka yra Z. G. gana didelė ir ženklai apsunkina jo materialinę padėtį ir gyvenimo būdą. Z. G. nors ir pažymėjo, kad administracinė nuobauda 289 Eur dydžio jam buvo skirta nepagrįstai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalį baudos jis jau sumokėjo, jis prašo teismo atsižvelgti į šio skundo pagrindą, įvertinti išdėstytus motyvus ir argumentus ir priimti pagrįstą, atitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijų sprendimą - individualizuoti Z, G. administracinę atsakomybę - paskirti mažesnę baudą, t. y. 86,70 Eur.
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas M. S. teismo posėdyje parodė, kad mano, jog tiek protokolas, tiek nutarimas surašyti pagrįstai ir teisingai, nes medžioklės taisyklės numato, kad kilpų laikyti namie negalima, pats pareiškėjas sutiko, buvo paskirtas minimumas, buvo paaiškinta, kad baudą galima išdėstyti, taip pat apskundimo terminas. Paaiškino, jei būtų rasta be kilpos, pats asmuo pripažino, kad yra kilpa, taisyklės draudžia laikyti kilpą, jis, M. S. nesako, kad medžiojo ar naudojo. Patį pažeidimą nustatė inspektorius, kuris turi daugiametę patirtį, nekilo abejonių, kad tai kilpa ir gaudyti gyvūnams yra naudojama. Aiškiai parašyta, kad draudžiama laikyti ir už tai asmuo buvo nubaustas. Institucijai nėra taikomos praktikos taikyti ATPK 30¹ str. Teisės akto sankcijoje nėra numatyta įspėjimo dėl šio pažeidimo.
Teismo posėdyje Z. G. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais, paaiškino, kad jis tą kilpą nenaudojo žvėrelių gaudymui, ją grybaudamas rado miške ir parsinešė. Ne kartą yra jas nukabinęs miške. Kilpą naudojo iš kanalizacijos šulinuko nuosėdas ištraukti. Kai rado tą kilpą surašė aktą, kad žvėrelius gaudo. Pasak Z. G., jis turi mėsos, jam nebuvo jokio suinteresuotumo gaudyti žvėris, kilpą statyti jam plaukai šiaušiasi. Suprato, kad ten kilpa. Miške jų yra radęs ne vieną, bet jokiais būdais jos nebūtų statęs. Pasak Z. G., jis įleido inspektorius todėl, kad žinojo, jog pas juos nieko draudžiamo nėra namuose, galėjo jų neleisti, bet įleido. Z. G. paaiškino, kad vaistams išleidžia apie 30 ar 40 eurų kas mėnesį, apie 150 eurų lieka pragyvenimui. Nutarimą, kad galima apskųsti, kai gavo paštu, tada jį suprato. Kai grįžo iš Vilniaus iš gamtos inspekcijos, jam, Z. G. pasakė, kad galima išdėstyti baudą, jis pasimetė ir norėjo sumokėti baudą, bet advokatas pasakė, jog reikia palaukti kol praeis apskundimo laikotarpis, tada pradėjo mokėti, bet advokatas pasakė, kad reikia paduoti skundą. Pasak Z. G., jis turi sveikatos problemų, pensija jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, santaupų banke neturi, neturi nekilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pažeidimo padarymo metu galiojančiame ATPK 85 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kilpų, skirtų medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su kilpų konfiskavimu.
2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitė ANK. Taigi sprendžiant klausimus dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena pradėta dar galiojant ATPK, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) nuostatomis.
Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“ Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.“ Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas turi patikrinti ar už pažeidimus, už kurių padarymą asmuo yra nubaustas, ANK nėra numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.
Z. G. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį dėl to, kad laikė kilpą, skirtą medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Už nurodytą pažeidimą ATPK 85 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su kilpų konfiskavimu, baudos vidurkis – 578,50 eurų. Analogiško pobūdžio pažeidimas numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymą. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų, baudos vidurkis – 580 eurų. Šiuo atveju ANK numato griežtesnę atsakomybę – didesnį baudos minimumą ir vidurkį, taigi Z. G. padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas.
Pagal Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir teismo sprendimas priimtas iki 2017 m. sausio 1 d., veikos perkvalifikavimui pagrindo nėra, taigi teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktą įrodymų visumą, vertina, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto M. S. 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Z. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 3 d. nubaustas pagrįstai už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), priešrusyje, pakabinęs ant sienos laikė pinto metalinio lyno vieną (1 vnt.) kilpą medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.6 punkto reikalavimus.
Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Z. G. įgaliotas atstovas advokatas Jevgenij Bogdanov ginčijo minėtą nutarimą toje apimtyje, kad ši kilpa skirta ne medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, o naudojama ūkyje. Apklaustas teisme Z. G. parodė, kad tos kilpos nenaudojo žvėrelių gaudymui, ją rado grybaudamas miške ir parsinešė, kilpą naudojo iš kanalizacijos šulinuko nuosėdas ištraukti. Byloje nustatyta, kad kilpa buvo skirta medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad medžioklės taisyklės numato, jog kilpų laikyti namie negalima, taisyklės draudžia laikyti kilpą, jei būtų rasta be kilpos, pats asmuo pripažino, kad yra kilpa. Jis, M. S. nesako, kad medžiojo ar naudojo. Patį pažeidimą nustatė inspektorius, kuris turi daugiametę patirtį, nekilo abejonių, kad tai kilpa ir gaudyti gyvūnams yra naudojama. Aiškiai parašyta, kad draudžiama laikyti ir už tai asmuo buvo nubaustas. Tai, jog Z. G. nurodė aplinkybę, kad kilpos nenaudojo žvėrelių gaudymui, kilpą naudojo iš kanalizacijos šulinuko nuosėdas gaudyti, jo administracinės atsakomybės nešalina, nes kaip nurodė pats Z. G. suprato, kad ten kilpa, ne kartą kilpas yra nukabinęs miške, nutarimu buvo nubaustas ne už kilpos naudojimą, o už kilpos laikymą, ką ir draudžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, t.y. draudžiama laikyti kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti.
Pagal suformuotą teismų praktiką skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Skiriant Z. G. nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, bei asmuo, sulaukęs 65 metų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl to paskirta ATPK 85 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali bauda su kilpos konfiskavimu. Vertinant Z. G. asmenybę matyti, jog jam yra nustatytas neurosensorinis prikurtimas, jis girdi tik garsią kalbą, jo pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija, kuri nėra didelė, pensija nesuteikia jam galimybės tenkinti būtiniausių poreikių, nemažą dalį gaunamos pensijos jis turi skirti nekompensuojamiems vaistams, jokio nekilnojamojo turto ir kitų pajamų neturi, dalį, t. y. 86,70 eurų jau sumokėjo, pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, turtinis nuostolis nepadarytas, toks pažeidimas padarytas pirmą kartą, kaip nurodo Z. G. kilpą naudojo ūkyje, iš kanalizacijos šulinuko nuosėdoms ištraukti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Z. G. paskirta pagal ATPK 85 str. 3 d. nuobauda yra per griežta. Teismas, vertindamas duomenis, apibūdinančius teisės pažeidimą ir pažeidėjo asmenybę, daro išvadą, kad šioje byloje galimas ATPK 30¹ str., taikymas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinės nuobaudos tikslai Z. G. gali būti pasiekti skiriant mažesnę nuobaudą, nei Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali.
Dėl išdėstyto Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto M. S. 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimas yra pakeistinas ir Z. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 3 d., padarymą skirtina 86,70 eurų dydžio bauda ir laikyti, kad Z. G. baudą sumokėjęs.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto M. S. 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą pakeisti, ir Z. G. už ATPK 85 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 86,70 eurų dydžio baudą ir laikyti, kad Z. G. baudą sumokėjęs.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.