Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. (duomenys neskelbtini), išaiškinęs Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jos teises ir išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2016-10-10, 12 val. 43 min., Kėdainiuose, Budrio g. 5, atbuline eiga vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 101, 219.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad vairuoja apie 8 metus. Automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniui V. B. 2016-10-10 juo atvažiavo į polikliniką, pasistatė automobilį aikštelėje. Susitvarkiusi reikalus, išvažiavo namo. Nepajuto, kad būtų prisilietusi prie kito automobilio. Jei būtų pajutusi, kad kliudė kitą automobilį, būtų sustojusi ir išlipusi. Automobilis buvo draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Ji buvo blaivi, nebuvo pavartojusi jokių psichotropinių medžiagų. Vaistų taip pat nebuvo vartojusi, ligoninėje buvo medicininei apžiūrai dėl darbo. Maždaug po 10 dienų vyras gavo šaukimą į policiją. Tada ir apžiūrėjo pirmą kartą automobilį. Matėsi ant galinės dalies dešinės pusės nubrozdinimas, bet jis nežymus, sunkiai įžiūrimas. Policija net pavalė, kad įžiūrėtų nubrozdinimą. Prisipažįsta, kad kliudė kitą automobilį, bet tikrai to nepajuto.

Liudytojas D. B., dirbantis Kėdainių r. PK, parodė, kad 2016-10-10 buvo gautas pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, kad ligoninės aikštelėje apgadintas automobilis. Atvykus nustatė, jog buvo apgadintas a/m bamperio kampas. Žymė brauktinė, kelių centimetrų, skilimo nebuvo. Vairuotojas sakė, kad jis buvo automobilyje, o kitas automobilis išvažinėjo atbuline eiga, kliudė ir nuvažiavo. Daugelis moterų atbuline eiga vairuoja sunkiai, tai galėjo moteriškė arba nejusti, arba nesuprasti kas įvyko. Jei automobilis buvo draustas, turėjo techninės apžiūros taloną, tai jai tikrai nebuvo priežasties pasišalinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta padariusi pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., dėl to ginčo nėra, kaltė įrodyta ir byloje esančiais duomenimis – 2016-10-24 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-75636792-16 (b. l. 1), įvykio suvestine (b. l. 2-3), tarnybiniais pranešimais ir ataskaita (b. l. 4, 5, 16), eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 6, 7), paaiškinimais (b. l. 8, 12), fotonuotraukomis (b. l. 9-10, 13-15), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 11), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 17). Padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., todėl J. B. baustina.

J. B. nepripažįsta kaltės pagal 130 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje Nr. N63-324/2010 nurodyta, jog turi būti laikomasi pozicijos, kad „pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino“. Taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl asmens kaltės, teisme turi būti apklaustas nukentėjusysis, pareigūnas, sudaręs eismo įvykio schemą, analizuojamas susidūrime dalyvavusių transporto priemonių kontakto pobūdis, susidūrimo aplinkybės, padarytos žalos mastas, paties asmens elgesys po eismo įvykio. J. B. tiek paaiškinime (12 b.l.), tiek bylos nagrinėjimo metu neigė girdėjusi ar jutusi kokį nors kontaktą su kitu a/m. Tokio jos aiškinimo nepaneigia byloje surinkti duomenys. Nukentėjusiojo, liudytojo ir J. B. aiškinimu abiejų a/m apgadinimai labai nežymūs, šį faktą patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11) bei foto nuotraukos (9-10, 13-15 b. l.), kur užfiksuotos nedidelės „braukimo“ žymės. „Braukimo“ žymės, kaip taisyklė, nebūdingos automobiliams atsitrenkus vienas į kitą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovautinasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2012-08-29nutartis Nr. N575 -585/2012).

J. B. a/m buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji praeityje nė karto nebausta už KET pažeidimus, bendrai abiejų a/m apgadinimai visiškai nežymūs. Taigi ir šiais aspektais vertinant, spręstina, jog ji neturėjo pagrindo, siekdama išvengti atsakomybės, sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų išvadai apie J. B. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir policijos pareigūnas teigė, kad J. B. galėjo ir nejusti kontakto su kitu a/m. Atsižvelgus į išdėstytą, bylos dalis dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. pripažįsta kaltę, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. J. B. neteista, dirbanti (duomenys neskelbtini), išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, sutoktinis V. B. neįgalus – jam neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumas (28-31 b. l.). Remiantis ATPK 20 str., 30² str., pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 250 str. 1 p., 286-288 str., 292 str. 2 d.,

nutaria:

bylos dalį dėl J. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

J. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 28,00 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK: 16062695719 numerį.