- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-130-173/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00144-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Sendeka“, V. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybės biudžetinės įstaigos Marijampolės visuomenės sveikatos centro ieškinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Sendeka“, V. Ž. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Marijampolės visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) ieškiniu teismo prašė priteisti jai iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Sendeka“, V. Ž. solidariai: 1) 71 829,19 lt. atsakovo V. Ž. deliktu padarytos žalos: dėl automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimo, jame buvusių degalų-dyzelino, išsiliejimo (sunaikinimo), išlaidų žuvusių darbuotojų laidotuvėms, valstybės tarnautojų A. R., E. K. ir R. P. laidojimo valstybės lėšomis išlaidų, vienkartinių pašalpų žuvusių atliekant tarnybines pareigas valstybės tarnautojų artimiesiems bei materialinės pašalpos žuvusio darbuotojo Daniaus A. B. šeimai, atlyginimą, bei 2) 5 proc. metines kompensacines palūkanas už prašomą priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog nuostoliai susideda iš 6 sudedamųjų dalių, jie ieškovui atsirado dėl atsakovo V. Ž. delikto – 2008-02-11 sukeltos autoavarijos atsakovės UAB „Sendeka“ automobiliu, dėl kurios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. Dalį patirtų nuostolių : vienkartines pašalpas ir laidojimo išlaidų kompensacijas, ieškovas reikalauja kompensuoti regreso tvarka. Ieškovas tvirtina patyręs išviso 136.509,19 Lt tiesioginių nuostolių : a) dėl automobilio sugadinimo, jo transportavimo iš autoavarijos vietos ir išregistravimo iš valstybės registro (netektas turtas ir būtinos išlaidos) – 22.247,70 Lt, b) dėl automobilyje buvusio dyzelino išsiliejimo (netektas turtas) – 73,47 Lt, c) dėl išlaidų buvusių darbuotojų laidotuvėms, nuperkant puokštes, vainikus bei apmokant už užuojautą ir nekrologą (būtinos išlaidos) – 868,38 Lt, d) dėl valstybės tarnautojų laidojimo valstybės lėšomis išlaidų kompensacijų išmokėjimo juos laidojusiems asmenims (būtinos išlaidos) – 7800 Lt, e) dėl vienkartinių pašalpų žuvusių einant tarnybines pareigas valstybės tarnautojų artimiesiems išmokėjimo (būtinos išlaidos) – 101.519,64 Lt, f) dėl vienkartinės materialinės pašalpos žuvusio darbuotojo (ne valstybės tarnautojo) D. A. B. šeimai išmokėjimo (būtinos išlaidos) – 4000 Lt.
Atsakovas V. Ž. su ieškiniu sutiko, tačiau nurodė, jog žalą turėtų visiškai atlyginti jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sendeka“ neginčijo ieškovės reikalaujamų nuostolių fakto ir jų dydžio, tačiau mano, jog šią žalą už ją tiesiogiai padariusį vairuotoją V. Ž. bei automobilio savininką ir V. Ž. darbdavį UAB „Sendeka“ atlyginti privalo pagal dvišalę privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“, jeigu draudimo apsaugos nepakanka, tuomet likusią neatlygintą žalos dalį privalėtų atlyginti jie, t.y. UAB „Sendeka“.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog reikalavimų dėl vienkartinių pašalpų žuvusių valstybės tarnautojų šeimoms išmokėjimo, jų laidojimo išlaidų kompensavimo bei vienkartinės pašalpos skyrimo žuvusio vairuotojo D. A. B. šeimai, atgręžimas nėra galimas išviso, toks regresas nėra numatytas įstatymuose. Reikalavimas atlyginti nuostolius dėl automobilio sugadinimo nepagrįstas dėl to, kad patirtąją žalą visiškai kompensavo ieškovo draudikas pagal savanoriškojo draudimo sutartį, - AB „Lietuvos draudimas“, o kompensuoti ieškovei dar ir skirtumus tarp automobilio buhalterinės vertės ir vidutinės vertės rinkoje, bei tarp likutinės vertės ir faktinių pajamų realizavus automobilio liekanas, draudimo kompanija neturi pareigos nei pagal sutartį su atsakove UAB „Sendeka“, nei pagal privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, be to, šioje dalyje ieškovo reikalavimas yra ydingas iš esmės ir negalėtų būti priverstinai tenkinamas iš jokio kito atsakingo už žalą asmens. Dyzelino buvimo ieškovo automobilio degalų bake fakto iš esmės šis atsakovas neginčija, tačiau nėra įrodymų, jog dyzelinas tikrai išsiliejo ir ieškovui atsirado tokia žala. Dėl autoavarijos patirtai žalai visiškai atlyginti žuvusiųjų artimiesiems pakako vienkartinių ir periodinių išmokų iš VSDF biudžeto, kad atsakovės apdrausto vairuotojo V. Ž. deliktu autoavarijoje padaryta žuvusių artimiesiems žala, už kurią pagal sutartį ir įstatymą draudimo kompanija yra atsakinga, buvo visiškai atlyginta jau vien Sodros išmokomis, o pastarąsias įskaičiuoti į žalos atlyginimą privaloma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 201 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai ir priteisė iš atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“: a) 66419,02 Lt turtinės žalos atlyginimo, b) 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovui – Valstybės biudžetinei įstaigai Marijampolės visuomenės sveikatos centrui. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Tuo pačiu sprendimu priteisė iš atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 1907,97Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovo 200 lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui – UAB „Sendeka“; priteisė iš ieškovo - Valstybės biudžetinės įstaigos Marijampolės visuomenės sveikatos centro 9,76 lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui – UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas sprendime nurodė, jog nepagrįstas yra ieškovo reikalavimas kompensuoti jam skirtumą, kaip praradimą, tarp likutinės automobilio vertės (876 lt.) ir faktiškai gautų pajamų, pardavus automobilio likučius (100 lt.) ir ieškovui pripažino reikalavimo teisę dėl jo automobilio sugadinimo autoavarijoje į 16.911 lt. (17377–876+400+10) turtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, jog ieškovo 101.519,64 lt. išlaidos, išmokant vienkartines pašalpas žuvusiųjų autoavarijoje valstybės tarnautojų šeimų nariams, yra atsakovo V. Ž. deliktu padaryta ieškovui tiesioginė žala. Taip pat ieškovo 4000 lt. išlaidos, išmokant vienkartinę pašalpą žuvusio darbuotojo D. A. B. šeimos nariui, yra atsakovo V. Ž. deliktu padaryta ieškovui tiesioginė žala. Teismas darė išvadą, jog ieškovui pripažintina reikalavimo teisė dėl žuvusių valstybės tarnautojų laidojimo išlaidų kompensacijų juos laidojusiems asmenims išmokėjimo į 7800 lt. turtinės žalos atlyginimą bei reikalavimo teisė dėl išlaidų žuvusių darbuotojų laidotuvėms į 868,38 lt. turtinės žalos atlyginimą.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nesutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu. Nurodo, jog dėl reikalavimo kompensuoti vienkartines materialines pašalpas žuvusių valstybės tarnautojų šeimoms teismas rėmėsi nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, tačiau šį precedentą teismas taiko visiškai nepagrįstai, kadangi nagrinėjamos ir kasacine tvarka išnagrinėtos aplinkybės ženkliai skiriasi. Taigi, kasacinio teismo precedentas civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, nagrinėjamoje byloje būti taikomas negali, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išvadą, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centro išmokėtos išmokos yra laikomas alternatyviu žalos kompensavimu LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, padarė nepagristai ir neteisingai. Dėl išmokėtos išmokos pripažinimo žalos atlyginimu apeliantas nurodo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 4 d. įstatymo leidėjas nedetalizuoja koką žalą kompensuoja išmokėta pašalpa. Atitinkamai pagal minėtoje LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 išdėstytą kasacinio teismo argumentaciją, pagal kurią policijos pareigūnui išmokėta išmoka pagal Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530 .,Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ prilyginama socialinio draudimo išmokai, konstatuotina, kad ši išmoka yra skirta negautų pajamų atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, apeliantas daro išvadą, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalies pagrindu išmokėta išmoka nėra laikytina žalos atlyginimu, kaip tai suprantama deliktinės civilinės atsakomybės prasme, o pripažįstama įstaigos parama valstybės tarnautojo žūties atveju, kadangi visa patirta turtinė žala (laidojimo išlaidos, netektas išlaikymas) valstybės tarnautojams yra atlyginama kitomis šio įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesiniu ligų socialinio draudimo įstatymo normomis. Todėl pareigos perkėlimas už žalą atsakingam asmeniui (jo civilinės atsakomybės draudikui), pažeidžia deliktinės civilinės atsakomybės principus.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, būtent ieškovas privalėjo įrodyti kokia žala (tiesioginė ar netiesioginė) žuvusiųjų valstybės tarnautojų šeimoms buvo atlyginta išmokėtomis vienkartinėmis materialinėmis pašalpomis. Todėl apeliantas nesutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo motyvu, kad įrodinėjimo našta dėl to, jog išmokėtomis socialinio draudimo ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro išmokomis buvo padengta visa nukentėjusiųjų patirta žala tenka atsakovui. Be to, neaišku, kokią žalą kompensuoja ieškovo išmokėta pašalpa, atsakovo galimybės pateikti atitinkamus įrodymus, jog žuvusiųjų artimieji patyrė mažiau turtinės žalos nei gavo išmokėtų išmokų, tampa neįmanomomis. Apeliantas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad išmokėtomis išmokomis Marijampolės visuomenės sveikatos centras atlygino žuvusiųjų valstybės tarnautojų šeimoms patirtą jų žalą ir tokiu pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už žalos padarymą asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, kadangi ši teismo išvada yra nepagrįsta ne tik jokiais byloje esančiais duomenimis, bet ir prieštarauja bendrai logikai, teisingumo ir protingumo principams bei įrodymų visumai.
Apeliantas nesutinka dėl reikalavimo kompensuoti vienkartinę materialinę pašalpą žuvusio D. B. šeimai, kadangi vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 10 punktu, biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovai turi teisę (bet ne pareigą) skirti darbuotojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialines pašalpas iš įstaigai skirtų lėšų. Mirus darbuotojui, materialinė pašalpa išmokama jo šeimos nariams. Tačiau nagrinėjant civiline bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių O. B. sunkią materialinę būklę, lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas išmokėti maksimalią nutarime numatytą išmoką. Be to, šios mokamos išmokos negali būti laikomos žalos atlyginimo deliktinės civilinės atsakomybės prasme, nes jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Šiuo atveju žalos padariusiam asmeniui (jo civilinės atsakomybės draudikui) perkeliama valstybės konstitucinė pareiga teikti paramą asmens maitintojo netekimo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendimu pripažinti ieškovui reikalavimo teisę dėl žuvusių valstybės tarnautojų laidojimo išlaidų kompensacijų juos laidojusiems asmenims išmokėjimo į 7.800,00 Lt turtinės žalos atlyginimą ir atkreipia dėmesį, kad toks pirmos instancijos teismo sprendimas pažeidžia LR CK 6.113 straipsnį pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius. Dėl reikalavimo kompensuoti išlaidas žuvusiųjų darbuotojų laidotuvėms apeliantas nesutinka ir nurodo, jog patirtos darbdavio išlaidos yra pagarbos ženklas mirusiesiems, priklausantis nuo geros valios, tačiau tikrai negali būti pripažįstamos priverstinėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ mano, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas Marijampolės visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka. Nurodo, jog Centras dėl atsakovo V. Ž. kaltės patyrė išlaidas, kurias teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Centras išmokėdamas žuvusiųjų valstybės tarnautojų šeimos nariams vienkartines materialines pašalpas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; Žin., 2002. Nr. 45-1708) 43 straipsnio 4 dalimi. Centras neturėjo teisės nemokėti ar mokėti kitokio dydžio materialines pašalpas nei nurodyta įstatyme, todėl Teismas pagrįstai nustatė, jog būtent išmokėtų materialinių pašalpų dydžiu Centras patyrė žalą. Pareigą, nustatytą CPK 178 straipsnyje - įrodyti nuostolių dydį, Centras įvykdė, pateikdamas teismui įrodymus dėl materialinių pašalpų dydžio apskaičiavimo bei išmokėjimo. Centro pareiga išmokėti 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio pašalpas žuvusių valstybės tarnautojų šeimoms nustatyta įstatymu, todėl vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 d., 6.280 straipsnio 1 d. ir 6.290 straipsnio 3 d.. Centras įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis. Atsisakius pripažinti Centrui regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto asmens būtų pažeistas visiško žalos atlyginimo principas. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Centro išmokėtos 101519,64 Lt materialinės pašalpos žuvusiųjų autoavarijoje tarnautojų šeimų nariams, yra atsakovo V. Ž. deliktu padaryta Centrui tiesioginė žala. Taip pat teismas pagrįstai pripažino Centro reikalavimo teisę kompensuoti 4000 litų turtinę žalą, atsiradusią dėl vienkartinės materialinės pašalpos išmokėjimo žuvusio darbuotojo D. B. našlei O. B.. O atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų, kodėl yra neteisėtai išmokėta pašalpa ar išmokėtos pašalpos dydis pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin. 1993, Nr.28-655) reikalavimus. Dėl to, kad sutuoktinės turtinė padėtis buvo sunki ir laidotuvėms pasirengti bei jas organizuoti neišvengiamai buvo reikalingos papildomos ir nemažos finansinės lėšos, kurių šeima nebuvo sukaupusi, tą pačią dieną (2008-02-12) materialinė pašalpa paskirta bei pervesta i nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, kaip parama dėl autoįvykio nukentėjusiai bei vienišai sutuoktinei (sutuoktiniai vaikų neturėjo). Teismui buvo pateikti duomenys apie žuvusiojo šeimos sudėtį, žuvusiojo gauto darbo užmokesčio dydį.
Ieškovas atsiliepime nurodo, jog nesutinka su atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ prieštaravimu dėl reikalavimo kompensuoti išmokas valstybės tarnautojų laidojimo išlaidoms atlyginimo, kadangi žuvusiųjų valstybės tarnautojų šeimos nariams įstatymu garantuojama teisė į laidojimo faktinių išlaidų kompensavimą. Centras nekompensuodamas laidojimo išlaidų būtų pažeidęs įstatymą. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog Centro išlaidos, patirtos žuvusių darbuotojų laidotuvėms, buvo priverstinės (atsakovo V. Ž. deliktu sukeltos pasekmės (staigi 4 darbuotojų žūtis), kurių Centras negalėjo niekaip įtakoti ir būtinos, nes Centro elgesys minimaliai prisidedant prie žuvusiųjų pagerbimo ir palaidojimo vertintinas kaip nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo principų, atitinkantis visuotinai pripažintiems papročiams ir geros moralės kriterijams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. Ž. 2009 m. balandžio 1 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5dalį. Atsakovas V. Ž. nuteistas už tai, kad 2008m. vasario 11 d. apie 7 val. 20 min. kelyje „Vinčai-Pilviškiai-Vilkaviškis darbo metu neatsargiai vairuodamas atsakovui UAB „Sendeka“ priklausantį vilkiką „Man 19.403“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su tuo metu jam priešais savo eismo juosta važiavusiu automobiliu „Seat Alhambra“, dėl ko įvykio vietoje žuvo automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas D. A. B. bei keleivės E. K., A. R. ir R. P.. Visi žuvusieji vyko darbo reikalais.
Dėl automobilio apgadinimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovui Marijampolės visuomenės sveikatos centru priklausantis automobilis „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį ieškovas 2006 m. lapkričio 29 d. įsigijo už 26 000 Lt iš G. L. firmos „Rida“ (b. l. 17, t.1). Automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 71-72, t.1).
Atsakovo UAB „Sedeka“ automobilis „Man 19.403“ buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (b.l. 91-93, t.1).
2008 m. vasario 22 d. Lietuvos draudimas Marijampolės NSC išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę, pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 549698, nustatė, jog vardinė transporto vertė-17 377 Lt, likutinė vertė-876 Lt, skirtumas tarp vardinės ir likutinės vertės-16501 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ 2008 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą ieškovui atlyginti 16 501 Lt nuostolius, susidariusius dėl 2008 m. vasario 11 d. autoįvykio, kurio metu buvo sunaikintas ieškovui priklausantis automobilis.
Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 16 911 Lt dėl ieškovui priklausančio automobilio sugadinimo. Šią pinigų sumą sudaro: 16 501 Lt skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių, 400 Lt už automobilio saugojimą (b. l. 24, 25, t.1), 10 Lt už automobilio išregistravimą (b. l. 26, t.1). Teismas šią ieškinio dalį tenkino vadovaudamasis CK 6. 290 straipsnio 2 dalimi, kuria nustatyta, kad savanoriško draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos. Tai yra imperatyvaus pobūdžio norma, kuri apima visus be išimties savanoriško draudimo porūšius (gyvybės, nelaimingų atsitikimų, turto ir t.t.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią materialinės teisės normą. CK 6. 290 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šio straipsnio 2 dalis, kuri yra specialioji norma, nustatanti, kad to paties straipsnio 1 dalis netaikoma, kai nukentėjusiojo sveikta ar gyvybė apdrausta ne socialiniu, o savanorišku draudimu. Šiuo atveju nukentėjusysis draudžiasi panaudodamas savo lėšas, todėl draudimo atlyginimas nėra įskaičiuojamas į žalos atlyginimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinis socialinis draudimas – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams kompensuojamos senatvės, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), netekto darbingumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejais prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.290 straipsnį spręsdamas ieškinio reikalavimą atlyginti žalą dėl sugadinto (sunaikinto) automobilio. Žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė, reglamentuoja Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
Teismas neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007. Šioje byloje buvo nagrinėjami klausimai dėl darbuotojo įpėdinių teisių į neturtinės žalos, atsiradusios darbuotojui mirus nelaimingo atsitikimo atveju, atlyginimą.
Kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą, gali būti priteisiamos dėl eismo įvykio turėtos išlaidos (pvz., žalos dydžiui nustatyti, apgadintai transporto priemonei iš įvykio vietos nugabenti) ir negautos pajamos. Bet tai turi atlyginti ne draudimo kompanija, kadangi minėtos ieškovo turėtos išlaidos nėra draudiminės išmokos. Jas atlygina padidinto pavojaus šaltinio savininkas, kurio darbuotojas pripažintas kaltu dėl įvykusio autoįvykio (CK
Ieškovo ieškininis reikalavimas atlyginti žalą dėl automobilio sugadinimo ir papildomai turėtų išlaidų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl ieškininio reikalavimo kompensuoti vienkartinę materialinę pašalpą žuvusio D. A. B. šeimai
Socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimasis ir privalomas sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio miršta, jo laidojimo išlaidos atlyginamos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos viršija laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau-Taisyklės) 55 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovai turi teisę skirti darbuotojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialines pašalpas iš įstaigai skirtų lėšų, bei ieškovo 2008 m. vasario 12 d. įsakymu, kuriuo pagrindu O. B. išmokėta penkių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa Šakių skyriaus vairuotojui D.A. B. žuvus (b. l. 32). Teismas sprendžia, kad ši išmoka negali būti laikoma žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės prasme, nes O. B. išmokėta pašalpa dėl sunkios materialinės padėties, kuri atsirado po D. A. B. mirties, o ne laidojimo pašalpa.
Bet pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 punktu nustatyta, jog žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius pagal teisės aktus), ir kitais dokumentais apie žalą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo dėl vienkartinės pašalpos valstybės tarnautojams skyrimo
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. spalio 31 d. nutarimu patvirtino taisykles, kurios reglamentuoja valstybės tarnautojo pripažinimo atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu tvarką (toliau- Taisyklės). Byloje nėra duomenų, jog visuomenės sveikatos centro darbuotojai žuvo atlikdami tarnybines pareigas. Tai turėtų būti nustatyta Marijampolės visuomenės sveikatos centro valstybės tarnautojų žūties priežasčių ir aplinkybių tyrimo komisijos tarnybinio patikrinimo išvada, valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, priimtu atitinkamu teisės aktu įformintu motyvuotu sprendimu (Taisyklių 2, 4, 7, 10 punktai) b. l. 35-36, 37). Valstybės finansuojamos laidojimo išlaidos dengiamos iš institucijos ar įstaigos, kurioje dirbo žuvęs (miręs) valstybės tarnautojas, bendrųjų asignavimų.
Jeigu ieškovo darbuotojai būtų žuvę atlikdami tarnybines pareigas, tai žuvusių tarnautojų (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Šios pašalpos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas (Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalis).Tai reiškia, kad vienkartinė 12 mėnesių žuvusiojo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa mokama tada, kai žuvusysis tarnautojas nėra apdraustas valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas sprendžia, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo atlyginti atsakovui turėtas išlaidas, išmokant žuvusiųjų artimiesiems vienkartines 12 mėnesių žuvusiųjų gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpas.
Dėl reikalavimo kompensuoti išmokas valstybės tarnautojų laidojimo išlaidoms atlyginti
Ieškovas nurodęs, kad žuvusiųjų valstybės tarnautojų artimiesiems buvo išmokėta 7800 Lt laidojimo išlaidoms padengti. Šis ieškinis reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad valstybės tarnautojai žuvo atlikdami tarnybines pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalis). Kaip ir buvo nustatyta, ieškovo darbuotojai žuvo atlikdami tarnybines pareigas, todėl ieškovo išmokėtos lėšos laidojimo išlaidoms padengti, negali būti priteistinos iš atsakovo.
Dėl reikalavimo kompensuoti darbdavio (ieškovo) išlaidų dėl žuvusiųjų darbuotojų laidotuvių
Ieškovas atsakovui reiškė ir reikalavimą dėl 863, 38 Lt priteisimo. Šią pinigų sumą sudaro: 617, 38 Lt už laidotuvių vainikus ir gėlių puokštes, 236 Lt už nekrologą, 15 Lt už spausdintą užuojautą. Šios išlaidos negali būti priskirtinos prie žuvusiųjų artimųjų turėtų laidojimo išlaidų (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 punktas). Šias išlaidas turėjo žuvusiųjų darbdavys, pagerbdamas buvusius darbuotojus.
Iš išdėstyto darytina išvada, kad ieškinys atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ tenkintas nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, o ieškinys atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atmestinas.
Iš ieškovo atsakovui išieškotinos bylinėjimosi išlaidos: priteistos 9, 76 Lt bylinėjimosi išlaidos didinamos iki 129, 56 Lt (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti. 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui Marijampolės visuomenės sveikatos centrui priteista 66 419, 02 Lt žalai atlyginti, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atmesti.
Iš ieškovo Marijampolės visuomenės sveikatos centro atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteistas 9, 76 Lt bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 129, 56 Lt.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.