- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-11-315/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54038-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- S. B.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Arūnas Kontrimavičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalį, S. B. nustatytas 4 mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Iš S. B. civiliniam ieškovui - Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 5 796,79 eurų turtinė žala.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – ir KET) , dėl ko įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d., apie 13.35 val., Širvintų r., kelio Kieliai-Avižonys-Šiauliai 6 km, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz Actros, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Solos 03, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p., Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, krovinį, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus sustoti (KET 127 p., Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), dėl ko įvyko eismo įvykis, nes S. B. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į šalikelę ir apsivertė, taip sužalodamas kartu automobiliu važiavusį keleivį K. B., kuriam buvo padarytas atviras dešinio šlaunikaulio kūno skeveldrinis lūžimas, dešinio klubakaulio sparno linijinis lūžimas, septynios (iki 1 cm) plėštinės žaizdos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais S. B. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. B. gynėjas prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai įvertino įrodymus ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą. Baudžiamojoje byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp esminių bylos aplinkybių.
3. Gynėjas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į teisminio nagrinėjimo metu netinkamai nustatytas aplinkybes. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nenustatyta, ar įvykio metu veikė stabdžiai, todėl teismo išvada apie S. B. galėjimą sustabdyti transporto priemonę įvykio metu, nepagrįsta objektyviais įrodymais - specialisto išvada.
4. Autoįvykio vietoje nesantys automobilio stabdymo pėdsakai tik patvirtina S. B. duotus parodymus, kad stabdžiai įvykio metu neveikė.
5. Teismas netinkamai konstatavo, kad už tinkamą automobilio pakrovimą atsako vairuotojas, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tokio KET pažeidimo nėra inkriminuota S. B. pareikštame kaltinime. Pažymi, kad įvykio metu automobiliu vežamas krovinių svoris nebuvo nustatytas: krovinys nebuvo svertas, nėra krovinio pervežimo dokumentų, kuriuose būtų nurodytas krovinio svoris, todėl objektyvių duomenų apie automobilio pervežamo krovinio svorį nėra. Todėl negalima konstatuoti ar krovinio svoris neviršijo nustatytų normų ir ar jis įtakojo įvykį, kaip ir tai, kad kaltinamais S. B. nesiėmė visų atsargumo priemonių, kaip tai reikalavo KET 9 p. reikalavimai.
6. Teismas neįvertinęs byloje esančių objektyvių duomenų padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta jog durpių konteineris buvo pritvirtintas pažeidžiant Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles. Gynėjo nuomone priešingai, įvykio metu ant automobilio sukomplektuoti konteineriai neatitiko teisės aktais keliamų reikalavimų. Specialisto išvados dėl minėtų aplinkybių pateikta nebuvo. Apie automobilio savaiminį virtimą patvirtina ir 2013 m. gruodžio 10 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 101952. Be to, automobilis buvo eksploatuojamas neturint susisiekimo ministerijos leidimo.
7. Teismo išvada, kad automobilio padangos nesprogo prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims, kurie patvirtina, kad viena iš padangų buvo sprogusi, kita įplyšusi, nėra pateikta specialisto išvados dėl padangose atsiradusių sugadinimų priežasčių ir mechanizmo.
8. Teismas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad atsisegus kroviniui, krovinys būtų virtęs be transporto priemonės, o tuo atveju, jeigu priekaba būtų virtusi pirma, ir nuvertus transporto priemonę, nebūtų matyti tiesiai nuvažiavusio automobilio į šalikelę padangų žymių. Nesant specialisto išvados, teismo nurodytas įvykio mechanizmas yra tik niekuo nepagrįsta prielaida.
9. Nepagrįsta teismo išvada, kad kaltinamasis S. B. vairuodamas posūkyje turėjo būti ypatingai atsargus, artėdamas prie posūkio, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų automobilio greitį įvykio metu (nėra specialisto išvados). Nėra nustatyta, kad automobilis virto darydamas posūkį.
10. Pasak gynėjo, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad būtina nustatyti jog pasirinktas greitis buvo autoįvykio paseka. Jokių objektyvių duomenų kurie patvirtintų, kad įvykį sąlygojo 30/40 km/h. greitis bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
11. Teismo argumentacija, kad nėra nustatyta, jog autoįvykio metu automobilis buvo techniškai netvarkingas ir tuo pačiu tvirtinimas jog kaltinamasis neįsitikino automobilio techniniu stoviu, dėl ko buvo neatidus, aplaidžiai atliko įstatymų nustatytas pareigas, yra savaime prieštaringa.
12. Minėtos aplinkybės rodo, kad teismo išvada jog kaltinamasis S. B. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, krovinį, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus sustoti ir dėl to padarė nusikaltimą numatytą BK 281str. 3d. niekuo nepagrįstos ir išvada yra tik prielaida nepagrįsta objektyviais įrodymais, specialistų išvadomis.
13. Gynėjo nuomone, byloje objektyviai nustatyta, kad autoįvykis atsirado ne dėl pasirinkto nesaugaus greičio, atsargumo priemonių važiuojant automobiliu pažeidimo, o dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių, t. y. sprogus automobilio padangai ir sumažėjusio slėgio dešinėje automobilio esančioje padangoje (ose), kroviniui pasislinkus į dešinę pusę, atsikabinus nuo automobilio konteineriui, automobilis virto į šalikelę. Šias aplinkybes patvirtina ne tik užfiksuoti automobilio, konteinerio sugadinimai, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolas, aktas, bet ir kaltinamojo S. B. ir nukentėjusiojo K. B. duoti parodymai. Automobilio padangos sprogimą, konteinerio atsikabinimą ir virtimą, kaip autoįvykio priežastį, įvardino ir pats kaltinamasis S. B., kuris po įvykio ilgą laiką buvo be sąmonės, dėl galvos traumos visų aplinkybių neatsiminė, ką patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentai. Autoįvykio metu S. B. bandė automobilį stabdyti, tačiau automobilio stabdžiai neveikė. Jokiais objektyviais duomenimis nėra nustatyta ar stabdžiai, tame tarpe ir priekabos su kuria buvo sujungtas automobilis ir kurio stabdžių sistema nebuvo tikrinta, autoįvykio metu veikė.
14. Nėra nustatyta ir objektyviais duomenimis (įrodymais) patvirtinta, kad įvykio vietoje kelio būklė būtų buvusi negera, joje būtų ypatingas reljefas ar būtų blogos važiavimo sąlygos, kad vežamas krovinys reikalautų ypatingų vairavimo sąlygų, o įvykio metu buvęs 30/40 km/h. greitis būtų sąlygojęs autoįvykį.
15. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teisių ir pareigų apimtį.
Šalies argumentai
16. Automobilio Mercedes-Benz-Actos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis S. B., valdytojo civilinė atsakomybė galimai buvo apdrausta, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys, todėl šioje byloje atsakovu turėjo būti draudimo bendrovė, kuri atlyginusi žalą turėtų regreso teisę ją išieškoti iš kalto asmens. Šios aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos.
17. Atsižvelgiant į nurodytus reikalavimus, teismas tenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo S. B. 5 796,79 eurų turtinę žalą, pažeidė įstatymų reikalavimus netinkamai taikydamas nurodytas materialines teisės normas.
Šalies argumentai
18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir argumentus, bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo S. B. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pirmenybę teikė S. B. kaltinančiai tyrimo versijai, paviršutiniškai tyrė kitus byloje esančius duomenis, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė nuteistojo S. B. kaltę teisinančius įrodymus, nepašalino šioje byloje esančių esminių prieštaravimų, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
22. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Baudžiamosios teisės doktrinoje susiformavo nuostata, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytus padarinius, priežastis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.
23. S. B. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 9, 127 (įvykio metu galiojusi 2014-10-11 - 2015-11-05 KET suvestinė redakcija) punktų pažeidimas.
24. KET 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
25. KET 127 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, S. B., kaltinime nurodytu laiku, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz Actros su priekaba Solos 03, pažeidė KET 9 punkto ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, krovinį, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kadangi kaltinamasis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į šalikelę ir apsivertė, taip sužalodamas kartu automobiliu važiavusį keleivį K. B., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
27. Savo argumentus teismas grindė teisminio nagrinėjimo metu padarytomis išvadomis, jog: byloje nėra duomenų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas; stabdžiai buvo tvarkingi; transporto priemonė nebuvo stabdoma; byloje nėra įrodyta, kad konteineris buvo pritvirtintas pažeidžiant Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles, kadangi atsisegus kroviniui, krovinys butų virtęs be transporto priemonės, o tuo atveju, jeigu priekaba būtų virtusi pirma, ir nuvertusi transporto priemonę, nebūtų matyti tiesiai nuvažiavusio automobilio į šalikelę padangų žymių. Taigi kaip pagrindinę eismo įvykio priežastį teismas pripažino tai, jog S. B. nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio.
28. Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nenurodė objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima neginčytinai konstatuoti minėtų KET punktų pažeidimą S. B. veiksmuose. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos preziumuojant automobilio vairuotojo kaltę.
29. Nuosprendyje teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas bei padarė kategorišką išvadą, jog transporto priemonės stabdžiai buvo tvarkingi ir automobilis nebuvo stabdomas. Tačiau, vien duomenys apie automobiliui 2014 m. spalio 31 d. atliktą ir iki 2015 m. lapkričio 7 d. galiojusią (priekabos – iki 2015 m. lapkričio 8 d.) techninę apžiūrą, kurią teismas nurodė kaip objektyvų įrodymą, nėra pakankama daryti neabejotiną išvadą, jog automobilio stabdymo sistema buvo tiek tvarkinga, kad negalėjo įvykio metu nesuveikti, kaip nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino S. B.. Teismas, darydamas išvadą dėl stabdžių sistemos tvarkingumo, vadovavosi ir liudytojo S. G. parodymais, kurio teigimu, stabdžių sistemoje buvo slėgis, o tai reiškia, jog stabdžiai buvo tvarkingi, tačiau priekabos stabdžių sistemos jis netikrino. Apklausus šį liudytoją apeliacinės instancijos teisme, pastarasis parodė, kad įvykio metu galėjo ir stabdžių kaladėlės užstrigti, tuo tarpu jis tik tikrino oro slėgį. Liudytojo teigimu, jei automobilis (kaladėlė) užstabdo, automobilis verčiasi ir tuo momentu suplėšo padangą. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo objektyviai nustatyta ar įvykio metu suveikė stabdžių sistema ir ar tai nesąlygojo autoįvykio.
30. Kitas teismo argumentas, jog byloje neįrodyta, kad konteineris buvo netinkamai pritvirtintas, kadangi atsisegus kroviniui, krovinys būtų virtęs be transporto priemonės, o tuo atveju, jeigu priekaba būtų virtusi pirma, ir nuvertusi transporto priemonę, nebūtų matyti tiesiai nuvažiavusio automobilio į šalikelę padangų žymių. Tačiau, tokia teismo išdava nėra paremta objektyviais bylos duomenimis.
31. Bylos duomenimis nepagrįsta ir teismo išvada, kad S. B. vairuodamas posūkyje turėjo būti ypatingai atsargus, artėdamas prie posūkio, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų automobilio greitį įvykio metu, byloje nenustatyta. Tuo pat tyrimo pradžios S. B. tvirtino, kad važiavo ne didesniu nei 30-40 km/h greičiu ir ši jo versija bylos duomenimis nepaneigta. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykį sąlygojo 40 km/h greitis, byloje nenustatyta.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis tokiais nepatikimais ir kitais duomenimis nepatvirtintais įrodymais, pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą bei jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei nuteisti, negalima.
33. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsklaidyti kylančias abejones ir išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu eismo įvykiu, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi byloje paskirta autotechninė ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams.
34. 2018-06-22 Ekspertizės akte Nr. 11-1979 (17) konstatuota, kad „nustatomas toks dalinis šio eismo įvykio mechanizmas (eiga): automobilis „Mercedes Benz“ su priekaba „SoloS3“, vairuojamas S. B., važiavo keliu Kieliai - Avižonys - Šiauliai, Kielių kryptimi. Kelio posūkio vingyje į kairę, automobilis „Mercedes Benz“ prarado skersinį ir vertikalų stabilumą, išvažiavo į dešinę pakelę ir virto ant dešiniojo šono, paskui ant stogo ir slydo į priekį. Automobilio virtimo metu nuo jo nukrito vežtas konteineris, ant jo užvažiavo ir jį į priekį tolyn stūmė automobilio „Mercedes Benz“ vilkta priekaba „SoloS3“ su konteineriu. Transporto priemonės taip judėjo, kol sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje.”
35. Priešingai nei konstatavo teismas, ekspertas savo išvadoje nurodė, kad ant automobilio „Mercedes Benz“ krovinių platformos nėra tokių tvirtinimo elementų, kurie užtikrintų patikimą konteinerio tvirtinimą prie automobilio rėmo, yra tik kreipiančiosios, kurios užtikrina skersinį konteinerio stabilumą, bet ne vertikalų. Konteinerio vertikalus stabilumas ant platformos buvo užtikrinamas tik kabliu, kuriuo konteineris už specialios kilpos yra pakraunamas ant automobilio platformos. Kadangi pagal konstrukciją kilpa yra didesnė už minėtą kablį, ji neužtikrina tinkamo konteinerio stabilumo ir tai yra tik vienas konteinerio tvirtinimo taškas. Tai duoda pagrindą tikėtinai išvadai, kad automobilio „Mercedes Benz“ vežtas konteineris nebuvo tinkamai ir patikimai pritvirtintas prie automobilio, todėl, techniniu požiūriu, nebuvo užtikrintas transporto priemonės stabilumas. Jei konteineris dėl inercijos jėgų poveikio kelio posūkyje prarado vertikalų stabilumą ir nuvirto nuo automobilio „Mercedes Benz“ krovinių platformos, tai turėjo įtakos automobilio „Mercedes Benz“ nuvažiavimui nuo kelio ir virtimui.
36. Ekspertas taip pat konstatavo, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų nustatyti automobilio važiavimo greičiui prieš pat eismo įvykį. Taigi nustatyti, ar S. B. viršijo leistiną greitį ir kokiu greičiu jis realiai važiavo, nėra galimybės.
37. Kita eksperto išvada, kad prieš pat nuvažiavimą nuo kelio transporto priemonių junginys, tikėtina, buvo stabdomas ir, pagal apžiūros dokumentus, automobilio „Mercedes Benz“ stabdžių sistema, turėjo būti veikianti. Tuo pačiu, eksperto išvadoje nurodyta, kad iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar abiejų transporto priemonių stabdžių sistemos buvo sujungtos ir veikė tinkamai. Automobilio nuvirtimui įtakos galėjo turėti tai, kad automobilio ir priekabos stabdžių sistemos veikė nesinchroniškai, priekabos stabdžių efektyvumas buvo nepakankamas arba priekabos stabdžiai neveikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės tyrimo metu nebuvo nustatinėjamos, t. y. priekabos stabdžiai apskritai netikrinti, nekalbant apie visos stabdžių sistemos sinchroniškumą ir kt.
38. Šiuo atveju, pritartina apelianto argumentams, kad bylos duomenimis nepaneigta kaltinamojo S. B. versija, kad jis važiavo lėtai, ne didesniu nei 30-40 km/h greičiu ir automobilį bandė stabdyti, tačiau šis nestojo. Taip pat, kad įtakos automobilio virtimui galėjo turėti netinkamai pritvirtintas konteineris.
39. Ekspertizės akte konstatuota, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos vienareikšmiai nustatyti dėl kokios priežasties nuo kelio nuvažiavo transporto priemonių junginys, nepakanka. Nuvažiavimą galėjo sąlygoti tiek per didelis važiavimo pagal kelio sąlygas greitis, tiek nepatikimai veikiant (neveikianti) priekabos „SoloS“ stabdžių sistema, tiek automobilio virtimas dėl nuo jo nukritusio konteinerio jam esant nepatikimai pritvirtintam.
40. Apibendrinant eksperto išvados teiginius, konstatuotina, kad dauguma byloje nustatytų aplinkybių išlieka tik tikėtinomis aplinkybėmis, niekaip nepašalinančiomis byloje kylančių abejonių. Kolegijos vertinimu, kategoriškai teigti, jog eismo įvykis įvyko dėl S. B. veiksmų - nepasirinkto saugaus greičio, bylos duomenimis negalima.
41. Asmens kaltumo nustatymas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes tai prieštarauja vienai pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis).
42. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, todėl bet kokios abejonės baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Šis principas konkrečioje byloje įpareigoja teismą išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2012, 2K-429/2013, 2K-606-697/2015). Tokias pačias įrodymų vertinimo taisykles ne kartą yra konstatavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009), todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013).
43. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog S. B. pažeidė kaltinime nurodytus KET 9, 127 punktų reikalavimus. Teismui pripažinus, kad S. B. nepažeidė KET, jis negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir yra išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Pagal BPK 115 straipsniu 3 dalies 2 punkto nuostatas, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinei ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį - 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
S. B. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus teritorinei ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.