- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- e2S-641-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-34141-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- J. U., V. B., R. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės A. Z. advokato D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3327-584/2015 pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovams J. U., V. B., R. Ž. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plano rengimo be atsakovų sutikimo ir nuosavybės teisių pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. Z. pateikė teismui ieškinį, prašydama:
1) pripažinti A. Z. teisę be kitų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.) bendraturčių J. U., V. B. ir R. Ž. raštiškų pritarimų 3.9541 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atidalinimo tikslu vykdyti šio žemės sklypo pertvarkymą pagal UAB „Geoma LT“ 2014 m. liepos 29 d. parengtą „Bendraturčių žemės sklypo atidalinimo planą“ ir tokius jame nurodytus plotus bei grafiškai pavaizduotas konfigūracijas: atsakovui R. Ž. atidalinti šio sklypo dalį „1“ (9910 kv. m ploto); ieškovei A. Z. atidalinti šio sklypo dalį „2“ (9811 kv. m ploto); atsakovui V. B. atidalinti šio sklypo dalį „3“ (9910 kv. m ploto); atsakovei J. U. atidalinti šio sklypo dalį „4“ (9910 kv. m ploto).
2) pripažinti A. Z. asmeninės nuosavybės teises į 1995 m. statybos 47,15 kv. m ploto vieno buto medinį gyvenamąjį namą su 4,72 kv. m ploto veranda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir kiemo statinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
3) pripažinti A. Z. teisę be kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių J. U., V. B. ir R. Ž. rašytinių sutikimų prašyti Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti: deklaraciją apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1) statybos užbaigimą, šiuos statinius; A. Z. nuosavybės teises į šį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir su priedais grąžino jį ieškovei.
Teismas pirmąjį ieškinio reikalavimą – pripažinti A. Z. teisę be kitų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų J. U., V. B. ir R. Ž. raštiškų pritarimų 3.9541 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bubių k. v.), atidalinimo tikslu vykdyti šio žemės sklypo pertvarkymą pagal UAB „Geoma LT“ 2014 m. liepos 29 d. parengtą „Bendraturčių žemės sklypo atidalinimo planą“ atsisakė priimti, ieškovei nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymu numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tik kompetentingai įstaigai nutarus, jog žemės sklypo atidalinimo projektas yra tinkamas, tačiau jį patvirtinti yra reikalingi bendraturčių sutikimai, ieškovė įgys teisę, pateikdama atitinkamus duomenis iš minėtos institucijos, kreiptis į teismą dėl plano rengimo be bendraturčių sutikimo. Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad nors į bylą ieškovė pateikė IĮ „Geoma Lt“ 2014 m. liepos 29 d. parengtą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo planą, tačiau nėra duomenų, kad planas nustatyta tvarka būtų pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistams, o ieškovė dar gali šia tvarka pasinaudoti. Todėl konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti ir įvertinti, kad ieškovės planas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atidalijami žemės sklypai.
Antrąjį ieškinio reikalavimą – pripažinti A. Z. asmeninės nuosavybės teises į 1995 m. statybos 47,15 kv. m ploto vieno buto medinį gyvenamąjį namą su 4,72 kv. m ploto veranda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir kiemo statinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 5207-0005-0250, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi: 1) daiktas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto kadastro registre; 2) reikalavimas pripažinti asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus neatitinka CK 4.47 straipsnyje numatytiems nuosavybės įgijimo pagrindams, tarp jų ir ieškovės nurodomam pagrindui „pagaminant naują daiktą“. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nėra išspręstas daikto sukūrimo teisėtumo klausimas.
Trečiąjį ieškinio reikalavimą – pripažinti A. Z. teisę be kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų J. U., V. B. ir R. Ž. rašytinių sutikimų prašyti nekilnojamojo turto registrą tvarkantį VĮ Registrų centro Kauno filialą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti deklaraciją apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1) statybos užbaigimą, ieškinyje nurodytus statinius, teismas atsisakė priimti vadovaujantis tuo, kad ieškovė nepasinaudojo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą nustatyta tvarka (2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 841.2.2.p.), todėl sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kad ieškovės suformuluoto reikalavimo patenkinimas sukurs ieškovei materialines teisines pasekmes. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė VĮ Registrų centro 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendime minimos 2014 m. liepos 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir teismas nėra kompetentingas spręsti, kokie konkrečiai statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimai gali būti taikomi norint įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1). Be to, iš pateikto sprendimo bei jame nurodytų motyvų teismas darė išvadą, kad be statybos užbaigimui reikalingų bendraturčių sutikimo, kaip statybą leidžiančio dokumento, ieškovė klaidingai įrašė gyvenamojo namo kategoriją, klaidingai užpildė punktą „Statybą leidžiantis dokumentas“. Todėl konstatavo, kad kol nėra aišku, ar pagrindinė kliūtis užbaigtą statybą įregistruoti yra bendraturčių sutikimo nebuvimas, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė, netgi patenkinus ieškinio reikalavimą, pasieks norimą rezultatą, t. y. nekilnojamojo daikto duomenys bus įrašyti į kadastrą. Be to, teismas pažymėjo, kad namo kategorijos tinkamas nurodymas gali sąlygoti tai, jog statybą užbaigti ir duomenis tinkamai įrašyti į kadastrą gali būti reikalingas kompetentingos institucijos – Valstybinės statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – tvirtinimas. Vadovaujantis tuo, teismas išaiškino ieškovei teisę tikslinti statybos deklaraciją bei pakartotinai ją teikti VĮ Registrų centras ir tik šiai institucijai priėmus sprendimą apie duomenų į kadastrą įrašymo negalimumą dėl bendraturčių sutikimo negavimo, kreiptis į teismą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai pirmą ieškinio reikalavimą atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė pažymi, kad teismo nurodyta institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos - nelaikytina institucija, nagrinėjančia ginčus išankstine ne teismine tvarka. Minėta institucija atlieka tik viešojo administravimo, o ne ginčų sprendimo funkcijas, todėl, pasak apeliantės, be teismo sprendimo bet koks tolimesnis administracinės procedūros vykdymas būtų beprasmis, iš anksto žinant, kad jis neturi siekiamo rezultato – sklypo atidalinimo pagal vieno bendraturčio reikalavimą. Be to, apeliantė prašo teismo ne patvirtinti atidalinimo projektą, ką kompetentinga atlikti viešojo administravimo institucija, bet tik pripažinti ieškovei teisę be kitų žemės sklypo bendrasavininkų raštiškų pritarimų atidalinimo tikslu vykdyti ginčo sklypo pertvarkymą pagal UAB „Geoma LT“ 2014 m. liepos 29 d. parengtą „bendraturčių žemės sklypo atidalinimo planą ir atitinkamus jame nurodytus plotus bei grafiškai pavaizduotas administracines konfigūracijas. Teismui pripažinus jos teisę be bendrasavininkių sutikimo vykdyti sklypo pertvarkymą, viešojo administravimo institucija nebeturėtų teisinio pagrindo laukti bendraturčių raštiškų pritarimų arba teismo sprendimo, nustatančio, kad pagal tokį projektą būtų vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Be to, apeliantės nuomone, kilus neaiškumų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, teismas galėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, kadangi jokios išankstinės ginčų institucijos teisės aktai nenumato.
2. Nepagrįstai teismas atsisakė priimti antrąjį ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių ieškovei pripažinimo į ginčo žemės sklype esantį namą su kiemo statiniu kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi statiniai nėra įregistruoti. Apeliantė pažymi, jog ieškiniu reiškia ne tik reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, bet ir esant kliūčiai minėtų statinių įregistravimui, trečiuoju ieškinio reikalavimu prašo teismo leisti be sklypo bendraturčių sutikimo pateikti ir viešajame registre įregistruoti Deklaraciją apie statybos užbaigimą bei ieškovės nuosavybės teises į minėtą namą ir kiemo statinius. Todėl teismas turėjo imtis ginti galimai pažeistas ieškovės teises, kurios kilo dėl atsakovės neveikimo bei piktnaudžiavimo teise.
3. Apliantė nesutinka su teismo argumentais dėl atsisakymo priimti trečiąjį ieškinio reikalavimą CPK 137 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat nėra ginčo, kurį galėtų išspręsti VĮ Registrų centras ar Valstybinės statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Be to, nepagrįstas teismo įpareigojimas tikslinti statybos deklaraciją bei pakartotinai ją teikti VĮ Registrų centras, ir tik šiai institucijai priėmus sprendimą apie duomenų į kadastrą įrašymo negalimumą dėl bendraturčių sutikimo negavimo, kreiptis į teismą. Apeliantė pažymi, kad pateiktoje deklaracijoje padarė rašymo apsirikimą nurodžiusi netinkamą statinio kategoriją, t. y. vietoje „nesudėtingas statinys“ nurodžiusi „neypatingas statinys“. Be to, minėta institucija jau yra priėmusi sprendimą ir padariusi išvadą dėl duomenų į kadastrą įrašymo negalimumo dėl bendraturčių sutikimo negavimo, todėl pakartotinai kreiptis į šią instituciją nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir tokių pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens ieškinys turi būti besąlygiškai priimamas ir pagal jį turi būti iškeliama civilinė byla. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, pirmu reikalavimu prašydama pripažinti jai teisę be kitų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bubių k.v.) bendraturčių raštiškų sutikimų, atidalinimo tikslu vykdyti 3.9541 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šio žemės sklypo pertvarkymą pagal UAB „Geoma LT“ 2014 m. liepos 29 d. parengtą „Bendraturčių žemės sklypo atidalinimo planą“, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovei nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymu numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius teismas atsisako priimti ieškinį. Kaip vienas iš tokių pagrindų yra atvejis, kuomet suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad CPK nuostatos nedetalizuoja pastarojo atsisakymo priimti ieškinį pagrindo turinio bei nereglamentuoja pačios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiai tvarkai keliamus reikalavimus įtvirtina konkretūs įstatymai, todėl būtent vadovaujantis šiais įstatymais, įtvirtinančiais išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, o ne CPK nuostatomis, galima nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai vykdė pareigas ir tinkamai įgyvendino savo teises išankstinio ginčo sprendimo ne teisme metu bei atitinkamai iš to padaryti išvadą, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Minėtų Taisyklių 11.1 punkte numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus projektų rengimo organizatoriumi gali būti privačios žemės savininkas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 5 d.). Pagal Taisyklių 19 punktą, privačios žemės savininkas, organizuojantis Projekto rengimą, prašymą leisti pradėti rengti Projektą pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – prašymą gali pateikti (pasirašytą) vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 25 punktas). Pagal Taisyklių 70 punktą, projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai Projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl Projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu Projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ieškovė, siekdama atidalinti ginčo sklypą, teikia ieškinį prašydama ne patvirtinti ginčo sklypo atidalijimo projektą, bet tikslu be bendraturčių sutikimo vykdyti ginčo sklypo pertvarkymą pagal jos iniciatyva parengtą sklypo atidalinimo planą. Iš ieškinio ir jo piredų matyti, kad kiti bendraturčiai vengia duoti sutikimą ginčo sklypo pertvarkymui, todėl konstatuotina, kad šiuo klausimu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės. Mitėti teisės aktai kilusio ginčo išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nenumato. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka viešojo administravimo, o ne ginčų sprendimo funkcijas. Nors minėtose Taisyklėse nėra numatyta vieno iš žemės sklypo bendraturčių pareiga gauti kito bendraturčio sutikimą tam, kad kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį su prašymu leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovė, manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Todėl kilus abejonių dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, teismas turi teisę taikyti trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti pareikštą reikalavimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Antrąjį ieškinio reikalavimą – pripažinti A. Z. asmeninės nuosavybės teises į 1995 m. statybos 47,15 kv. m ploto vieno buto medinį gyvenamąjį namą su 4,72 kv. m ploto veranda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir kiemo statinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nurodydamas, kad: 1) daiktas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto kadastro registre; 2) reikalavimas pripažinti asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus neatitinka CK 4.47 straipsnyje numatytiems nuosavybės įgijimo pagrindams, tarp jų ir ieškovės nurodomam pagrindui „pagaminant naują daiktą“.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, privalo nurodyti į kurią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – statinius, kurie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, į kurtį nuosavybės teises prašo pripažinti ir leisti įregistruoti ieškovė, priskirtinas I ir II nesudėtingų statinių kategorijai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas statyti naują statinį reikalingas naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju. Nesudėtingo statinio (tame tarpe ir gyvenamojo namo iki 80 kv. m) statybos atveju leidimas statyti naują statinį nereikalingas. Be to, nagrinėjamu atveju I ir II grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, tačiau privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus, kaip statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915) 33 punktas, 6 priedo 3 punktas). Šiuo atveju, VĮ Registrų centrui pateikiamas asmens prašymas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų byla.
Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2014 m. rugpjūčio 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą bei nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir šulinį. Vienas iš prašymo nepatenkinimo pagrindų - visų bendrasavininkių sutikimo nebuvimas.
Įvertinus tai, ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą bei nuosavybės teises į statinius, kai kiti bendraturčiui neduoda sutikimo tokiems veiksmams atlikti, turi teisę pažeistas teises ginti teismine tvarka. Kiti gi bendraturčiai gali įrodinėti, kad tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ir teisėtus jų interesus. Taigi tik teismui suteikta teisė tokio pobūdžio ginčą išspręsti vienos ar kitos šalies naudai. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti antrąjį ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, juolab kad trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę be kitų minėto žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų prašyti Nekilnojamojo turto registrą tvarkantį VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti deklaraciją apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1Ž) ir šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras k1) statybos užbaigimą, ieškinyje nurodytus statinius.
Pastarąjį ieškovės reikalavimą teismas atsisakė priimti, be kita ko, vadovaujantis ir tuo, kad ieškovė nepasinaudojo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą nustatyta tvarka (2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 841.2.2.p.) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), dėl ko sprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kad taip ieškinyje suformuluotas reikalavimas, jį patenkinus, sukurs ieškovei materialines teisines pasekmes. Atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimą, teismas išaiškino ieškovei teisę patikslinus statybos deklaraciją, ją pakartotinai teikti VĮ Registrų centras, ir tik šiai institucijai priėmus sprendimą apie duomenų į kadastrą įrašymo negalimumą dėl bendraturčių sutikimo negavimo, kreiptis į teismą.
Kartu su atskiruoju skundu ieškovei pateikus paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl minėtame VĮ Registrų centro sprendime nurodytų prašymo netenkinimo priežasčių, darytina išvada, kad pagrindinė priežastis, kurios ieškovė negali pašalinti siekdama prašymo patenkinimo - tai bendraturčių sutikimas, kurio neteismine tvarka ieškovė negali gauti.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.