- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1-366-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51043-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatytas 45 procentų darbingumas iki 2023 m. spalio 14 d., faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2019 m. gruodžio 1 d. apie 15.11 val. Neveronių g. ties pastatu Nr. 17, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,83 promilių neblaivumas.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. A. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 1 d. apie 12:30 val. nuėjo pas draugą A. R., ten išgėrinėjo. Būdamas stipriai išgėręs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, važiavo nusipirkti cigarečių. Važiavo automobiliu „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo pas draugą kieme, kur jie vartojo alkoholį. Šis automobilis priklauso V. I.. Automobilio rakteliai buvo pas jį. Jis šį automobilį iš draugo V. I. pasiėmė būdamas blaivus. Jis draugo automobiliu naudojosi, nes jo automobilis tuo metu buvo sugedęs. Pirkti cigarečių važiavo vienas. Važiavo Neveronių gatve. Teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Policijos pareigūnai patikrinę alkotesteriu nustatė 2,83 promilės neblaivumą. Draugas nežinojo, kad jis automobilį vairuos būdamas neblaivus. Savo elgesį vertina labai blogai, kritiškai. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, dėl tokio poelgio išgyvena, pasižada daugiau taip nesielgti. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Anksčiau jam buvo taikomas medikamentinis gydymas, buvo užsikodavęs. Daugiau nei metus visiškai negėrė, po to vėl pradėjo išgėrinėti. Supranta, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus kėlė grėsmę ir sau, ir kitiems eismo dalyviams. Kartu su automobilio savininku jis alkoholio nevartojo. Jis šiuo metu nedirba, yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumas - 45 procentai. Šiuo metu ieškosi darbo. Nori, kad laiduotų už jį jo sūnus I. A.. Jo sūnus gyvena atskirai. Anksčiau su sūnumi susitikinėdavo dažniau, kartą į savaitę, pasikalbėdavo telefonu. Sūnaus ir jo ryšis nėra labai artimas. Apie šį įvykį sūnui papasakojo jo sesuo. Sūnus pats pasakė, kad nori už jį laiduoti. Jis netikėjo, kad sūnus sutiks laiduoti. Sūnus jį gerbia. Sūnus negeria ir nerūko, yra 34 metų amžiaus, savo šeimos neturi. Jam ir prieš sūnų ir prieš sutuoktinę gėda dėl tokio jo elgesio. Sūnus jo tokį elgesį pasmerkė. Ir sūnus ir jo sutuoktinė jam daro teigiamą įtaką. Jis su sutuoktine išsituokęs, tačiau susitinka, bendrauja kaip normali šeima, nežiūrint to, kad jie atskirai gyvena. Jam nuosavybės teise priklauso du kambariai ir transporto priemonė, kuri sugedusi. Jo gaunamos pajamos - 111,00 Eur neįgalumo pensija. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skirti jo sūnų I. A..
Laiduotoju siūlomas I. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, todėl jis nusprendė už jį laiduoti. Jis tėvui darys teigiamą psichologinę įtaką. Tėvas nesitikėjo, kad jis už jį laiduos. Jis tiki savo tėvu, kad daugiau tėvas taip nepasielgs. Tėvui prieš jį yra gėda. Tėvas yra bailus žmogus, todėl jam pats teismo posėdis yra šokas. Jeigu jis bus paskirtas laiduotoju, kaip prevencinę priemonę taikys bendravimą ir su tėvo kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Kaimynai yra nešališki, ir jiems taip pat svarbu, kad tokie dalykai, kaip alkoholio vartojimas, važinėjimas išgėrus, nevyktų. Jo bendravimas su tėčiu apmiręs, bet ne todėl, kad pašliję jų santykiai, o toks jų šeimos būdas, kiekvienas eina savo keliu. Jie per šventes susiskambina, pasveikina vieni kitus. Jis rūpinasi tėvu, užsuka pasidomėti, kaip jam sekasi. Jei teismas paskirs jį laiduotoju, jis tėvą lankys dažniau. Jis visą laiką nori, kad būtų tėvo normalūs santykiai su mama. Mano, kad ir mama nori normalių santykių, yra palaikymas iš šeimos, tik tėvas turi visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Jis nori, kad tėvas susirastų darbą. Žino, kad tėvas turi problemą dėl priklausomybės vartojant alkoholį. Jis nori tėvui padėti spręsti šią problemą, tėvas turi juo pasitikėti. Apie įvykį jis sužinojo iš tėvo sesers. Ji paskambinusi paklausė, ar jis gali laiduoti už tėvą. Tėvas į jį nesikreipė, nes nemanė, kad jis sutiks laiduoti už jį. Iki teismo posėdžio su tėvu apie įvykį nekalbėjo, pirmas jų kontaktas, kai jie susitiko ir kalbėjosi apie įvykį, važiuojant iš Kauno į Jonavą. Jis dirba UAB „DAT LT“, danų aviacijos įmonėje, ieškinių kontrolės vadybininku. Jo gaunamas darbo užmokestis - 1 000 Eur (atskaičius mokesčius). Jis yra nevedęs, baustas du kartus administracine tvarka už greičio viršijimą. Mano, kad tarp jo pažeidimų ir tėčio padarytos veikos, yra labai didelis skirtumas.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:
liudytojas V. I. parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį už 800 Eur nusipirko automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. yra kaimynas, kuris gyvena toje pačioje gatvėje už poros namų. A. automobilis yra sugedęs, nevažiuojantis, todėl jis 2019 m. gruodžio 1 d., atėjęs iki garažo, paprašė paskolinti jam mašiną pavažiuoti. Kadangi dirbo garaže, daug nesigilino kur jis važiuos, davė savo mašinos raktus ir dirbo toliau. Bendraujant su A. jam nepasirodė, kad jis yra išgėręs. Kalbėjo normaliai, nuo jo alkoholio kvapo nejautė. Jeigu būtų supratęs, kad jis išgėręs, būtų automobilio tikrai neskolinęs. Praėjus porai valandų, paskambinęs A. pasakė, kad jį sustabdė policija ir prisipažino, kad vairavo neblaivus, pasakė, kad automobilis bus sulaikomas policijos. Jis labai nustebo, nes nesitikėjo, kad A. taip gali pasielgti. Automobilį pasižada saugoti, kol bus baigtas bylos nagrinėjimas (b. l. 28-31).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad apie 15 val. 11 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavus pranešimą pagal pravažiuojančio asmens informaciją, kad nuo Neveronių link Palemono keramikos, automobiliu „R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas, išvyko į įvykio vietą. Sustojus prie Neveronių g. ir Gastilionių g. sankryžos pastebėjo nuo Palemono g. atvažiuojantį mėlynos spalvos automobilį „R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė ties Neveronių g. namu Nr. 17. Paaiškėjo, kad jį vairavo A. A., gim. (duomenys neskelbtini)., nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Užklaustas A. neneigė vartojęs alkoholį. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0375, patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 2,83 prom. neblaivumas. Antru pūtimu po 15 minučių, jam nustatytas 2,87 prom. neblaivumas. A. paaiškino, kad automobilis yra draugo V., jog automobilį pasiskolino nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti cigarečių ir alaus. Jis su savimi neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei asmens tapatybės dokumento, teigė dokumentus palikęs namuose (b. l. 32).
2019 m. gruodžio 1 d. 15.46 val. neblaivumo nustatymo aktu Nr. 0119000646719, A. A. nustatytas 2,83 promilių, 16.00 val. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas (b. l. 33-35).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Neveronių g. 17, Kaune ir automobilis „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo rakteliai ir registracijos liudijimas Nr. H821666 paimti (b. l. 14-25) ir 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu grąžinti V. I. (b. l. 44-46).
Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatyta, kad automobilio „R. E.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra V. I. (b. l. 40, 42).
Išrašu iš VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „R. E." vidutinė vertė Lietuvoje - 859 Eur (be PVM) (b. l. 41).
2019 m. gruodžio 5 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo A. A. pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00444213 (b. l. 47-49).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. A. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – liudytojo V. I. parodymai, kad paskolino A. A. savo automobilį bei sulaikytas policijos pareigūnų pats prisipažino jam neblaivus vairavęs jo (V. I.) automobilį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. P. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu bei neblaivumo testų kvitais, patvirtinančiais, kad A. A. kraujyje nustatyta 2,87 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. A. 2019 m. gruodžio 1 d. apie 15.11 val. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. I. priklausantį automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. A. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje yra pateiktas kaltinamojo A. A. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skirti jo sūnų I. A. ( b. l. 135). Taip pat byloje pateiktas I. A. prašymas perduoti A. A. jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 136). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. ir jo gynėjas prašė atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo sūnų I. A.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoju prašantis būti I. A..
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, 2018 m. rugpjūčio 20 d. baustas administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta 15 Eur bauda 2018 m. rugsėjo 5 d. sumokėta (b. l. 57), nedirba, savo kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos A. A. nuoširdžiai gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, nustatytas dalinis, 45 proc. darbingumas, daugiau administracinių nusižengimų nefiksuota, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamasis A. A. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju prašantis būti kaltinamojo sūnus I. A. paaiškino, kad, nors kartu negyvena su tėvu, tačiau bendrauja, mano, kad gali teigiamai įtakoti tėvo elgesį. Vertindamas, ar I. A. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog jis yra dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose, bendrovės generalinio direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, nekonfliktiškas, nepriekaištingos reputacijos (b. l. 138), praeityje neteistas (b. l. 14100, baustas administracine tvarka du kartus: 2018 m. už administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, ir 2019 m. už administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 139-140). Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo sūnus šiuo metu nėra labai artimi, tačiau sūnaus teigimu, jis pažada tėvą dažniau lankyti, kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nori, kad tėvas susirastų darbą, nori jam padėti išspręsti priklausomybės ligų problemas. I. A. tiki, kad problemas įveiks kartu, nes priešingu atveju, net neapsiimtų būti savo tėvo laiduotoju ir neprisiimtų atsakomybės už žmogų, kuriuo nepasitikėtų.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sūnus I. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam A. A. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Toks sprendimas, atsižvelgiant į jo sąlyginį pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti A. A. baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje konstatuotą nusikalstamą veiką, jei per laidavimo terminą bus padaryta nauja nusikalstama veika, užtikrins teisingumo interesus. Šiuo atveju tam tikras saugiklis yra ir BK 40 straipsnio 6 dalyje nurodyta laiduotojo teisė, bet kada atsisakyti laidavimo – taigi tuo atveju, jei kaltinamasis nebendraus su laiduotoju, teismas turės pagrindą spręsti dėl galimo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už aptariamą nusikalstamą veiką.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti konfiskuotino įvykio metu vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą bei uždrausti naudotis specialia teise – trejus metus.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis A. A., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas be to, kad atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki tol neteistas, vieną kartą baustas už negrubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustumas išnykęs, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas didesnis nei minimalus – 2 metai. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 5 d.
A. A., nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra V. I., kuris neturėjo žinių ir nenumanė, kad kaltinamasis automobilį gali vairuoti neblaivus, automobilis ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui. Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, iš kaltinamojo A. A., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškotina realią automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 859 Eur be PVM, kuri nustatyta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (b. l. 41). Vertinant automobilio vertę, tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga.
Kaltinamojo A. A. pajamos nėra didelės, jis nedirba, nustatytas dalinis - 45 proc. darbingumas, jo gaunama neįgalumo pensija kaltinamojo teigimu – 111 Eur. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo skirti trečią finansinės sankcijos pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00444213, saugomas voke byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.
Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam išaiškintina, kad paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu
nusprendžia:
A. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį I. A. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu, išieškoti iš A. A. konfiskuotino automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 859 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 5 d.
A. A. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00444213, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per laidavimo terminą – 1 metus 6 mėnesius padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per laidavimo terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti I. A., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.