Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas M. B. prašymas sutrumpinti jam skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Pasak M. B. teismas taip aiškina šią teisės normą „specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės“. Toliau teismas nurodo, kad tokia teismo nuomonė kyla iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo. Čia teismas daro akivaizdžią teisės taikymo klaidą, supainioja iš tiesų išimtinę teisės normą ATPK 30¹ straipsnį, su ordinarine teisės norma ATPK 329 straipsniu. Šis straipsnis, nustato tokias termino atimti specialiąją teisę sutrumpinimo sąlygas: 1. asmuo nepadarė naujo teisės pažeidimo; 2. gavo medicininę ar švietėjiškų įstaigų pažyma. Kitokių sąlygų sutrumpinti terminą nenurodyta. Anksčiau ši teisės norma turėjo daugiau sąlygų: turėjo būti „darbdavio tarpininkavimas“ (2000-02-17 įstatymas Nr. VIII-1543); turėjo būti „visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimas“ (2004-01-29 įstatymas Nr. IX-1995). Darbdavio arba visuomeninės organizacijos tarpininkavimo nebereikia nuo 2010-12-14, (įstatymas Nr. XI-1223). Taigi, pasak M. B., įstatymo leidėjas švelnina savo poziciją ir išplečia galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o teismas aiškina, tarsi tai būtų ATPK 301 straipsnio aiškinimas.

Be to, ATPK 329 straipsnis yra reguliarus ATPK straipsnis, o ATPK 30¹ straipsnis yra išimtinis, tai matosi ir iš šio straipsnio numeracijos, nes jis neturėjo reguliarios numeracijos kodekse, o ATPK 329 straipsnis buvo kodekse nuo pat pradžių. Taigi, įstatymo leidėjas sušvelnino ATPK 329 straipsnį, o jis pristatė papildomų įrodymų dėl to, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones: 1) žmonos negalia ir reikalingumas ja rūpintis; 2) visuomeninės organizacijos, (duomenys neskelbtini) klubo, tarpininkavimas, nors jo nebereikia pagal įstatymo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-91/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios M. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aplinkybės, kad M. B. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, sumokėjo skirtą baudą, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kad išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, yra formaliosios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Tai, kad M. B. yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) klubo ir iki pažeidimo padarymo administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, teigiamai apibūdina jo asmenybę. Aplinkybė, jog M. B. teisė vairuoti itin reikalinga dėl šeiminių aplinkybių t. y. neįgalios žmonos priežiūros ir jos nuvežimo į gydymo įstaigas, taip pat dėl vykdomos individualios veiklos, nėra išskirtinės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninės, šeiminės aplinkybės bei darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Tai, kad M. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,07 promilių), akivaizdžiai suvokdamas, jog yra neblaivus, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį M. B. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. skundo argumentai, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 329 straipsnio normas, nepagrįstai rėmėsi ATPK 30¹ straipsnyje numatytais kriterijais, yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje yra nurodyta, kad nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi aukštesniojo teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir nuo jos nenukrypo.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs M. B. asmenybę, jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bei kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad M. B. sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, todėl daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.