Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-16 · Byla Nr. N-62-1781-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
N-62-1781-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
R. M.
Administracinė byla Nr. N62-1781/2010Procesinio sprendimo kategorija 46. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1 ir 12.2 punktų reikalavimus. Buvo nustatyta, kad 2009 m. vasario 10 d. turgaus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), administruojamoje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti penki statiniai skirti prekybai, kurių ploto matmenys – 16,01 x 4,93 m, 5,92 x 5,07 m, 3,66 x 2,93 m, 7,71 x 2,71 m, 4,04 x 2,09 m, aukštis – nuo 2,56 m iki 2,81 m, vieno statinio karkasas sumontuotas iš medinių tašų, galinė siena aptaisyta profiliuotos skardos lakštais, stogas ir sienos aptaisyti armuota polietileno plėvele, kitų keturių – karkasas sumontuotas iš metalinio stačiakampio profilio, sienos aptaisytos profiliuotos plieninės skardos lakštais, stogai dengti dalinai profiliuotos plieninės skardos lakštais, dalinai peršviečiamo stiklo plastiko lakštais. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2009 m. vasario 25 d. nutarimu R. M. už ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 5 000 litų baudą.

II.

R. M. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2009 m. vasario 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad Institucija klaidingai nustatė, jog statiniai pastatyti savavališkai, neturint išduoto leidimo. Paaiškino, kad ji nestatė ir asmeniškai neleido statyti statinių, ji yra (duomenys neskelbtini), dirba pagal darbo sutartį, į jos funkcijas neįeina pareiga rūpintis statybos reikalais, už statybos darbus, anot jos, yra atsakingi (duomenys neskelbtini) akcininkai, kurie su prekybininkais derino darbo sąlygų pagerinimus. Apeliantė, vadovaudamasi įstatymų nuostatomis, teigė, kad prekybinis kioskas yra laikinas statinys. Nurodė, kad tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo padaryti procesiniai pažeidimai – surašyti du skirtingi administracinio teisės pažeidimo protokolai, kurie skiriasi savo turiniu, neaišku, pagal kurį protokolą buvo priimtas Institucijos nutarimas. Be to, surašytame savavališkos statybos akte Nr. 52-090210-001 nėra nustatyti savavališkos statybos vykdytojai.

III.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi R. M. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad savavališkai pastatyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, o byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų pateikęs supaprastintą statinio projektą su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, kaip tai numato teisės aktai. Teismas, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, atmetė R. M. argumentus, kad ji nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Pažymėjo, kad R. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, privalėjo pasirūpinti, kad statant statinius būtų išduotas atitinkamos institucijos leidimas, nagrinėjamu atveju – nesudėtingo statinio projektas. Be to, anot teismo, tiek liudytojo D. V. paaiškinimai, tiek 2001 m. rugsėjo 11 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartis Nr. 3 patvirtina faktą, jog (duomenys neskelbtini) valdė turgaus teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, o 2009 m. vasario 25 d. R. M. prašymas dėl pažymos išdavimo apie savavališkai pastatytų statinių pašalinimą, – kad (duomenys neskelbtini) yra minėtos teritorijos administratorius. Anot teismo, R. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, privalėjo kontroliuoti, kokie darbai yra vykdomi išsinuomotos turgavietės teritorijoje, tačiau šios pareigos nevykdė. Pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. M. apie būsimas statybas žinojo bei buvo informuota apie teisės aktus, kurie reglamentuoja supaprastinto projekto išdavimo tvarką. Teismas taip pat atmetė R. M. argumentus, kad pastatyti statiniai yra laikini, ir vadovavosi savavališkos statybos akte Nr. 52-090210-001 užfiksuotais duomenimis. Nurodė, kad R. M. kaltinimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 159² straipsnio 1 dalyje, galėjo būti pateiktas tinkamiau, tačiau, įvertinęs padarytus procesinius pažeidimus, konstatavo, kad tai nešalina R. M. administracinės atsakomybės.

IV.

Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad priešinga teisei veika nustatyta nepagrįstai, o jos veiksmuose nėra nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Anot apeliantės, ji nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Teismas nepagristai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) yra savavališkai pastatytų statinių statytojas. To nepatvirtina nei vienas rašytinis įrodymas. Anot apeliantės, ATPK 159² straipsnio 1 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, vykdęs statinio statybą (griovimą), t. y. atlikęs šiuos darbus arba juos užsakęs. (duomenys neskelbtini) jokių statybos darbų turgaus teritorijoje nevykdė ir jų neužsakė, todėl ir nėra savavališkos statybos statinių statytojas. Teigia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji nurodė konkrečius asmenis, kurie pastatė ginčo prekybos kioskus ir tai nebuvo nei (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nei įmonės užsakymu veikę asmenys, tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių šia aplinkybe nesirėmė ir jos nevertino. Be to, nepagrįstai teismo nutartyje teigiama, kad ji, būdama įmones direktore, privalėjo kontroliuoti, kokie statybos darbai yra vykdomi išnuomotos turgavietės teritorijoje. Anot jos, administracinė atsakomybė pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį kyla ne už kontrolės funkcijų ar pareiginių instrukcijų nevykdymą, o už statybos darbų vykdymą, neturint tam reikalingo leidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Ginčijamu Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutarimu R. M. nubausta pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį, nes pažeidė Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 12.1 ir 12.2 punktų reikalavimus, kurie nustato, kad statant nesudėtingus statinius kultūros paveldo objekto arba saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pažeistų Statybos techninio reglamento STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 12.1 ir 12.2 reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Nustatyta, kad 2009 m. vasario 10 d. Biržų turgaus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti penki statiniai skirti prekybai, priskirti II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Tai patvirtina savavališkos statybos aktas Nr. 52-090210-001 (b. l. 11-13). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (b. l. 39-40). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo statinių statybai buvo reikalinga rengti supaprastintą statinio projektą. Byloje toks dokumentas nepateiktas.

Pažymėtina, kad apeliantė R. M. paties savavališkos statybos fakto neginčija. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes byloje neįrodyta, jog ginčo statinių statytojas yra jos vadovaujama įmonė – (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Minėtu aspektu pirmiausia įvertinamos šios aplinkybės – ginčo statiniai buvo pastatyti turgaus teritorijoje, esančioje J. Basanavičiaus g. 3, Biržuose, kurios administratorius yra (duomenys neskelbtini). Ji minėtą teritoriją (3000 kv. m asfaltuotą kiemo aikštelę) 2001 m. rugsėjo 11 d. išsinuomojo iš (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina liudytojo D. V., (duomenys neskelbtini) steigėjo, parodymai (b. l. 60-61 ) bei prijungtoje prie bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai – 2001 m. rugsėjo 11 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartis Nr. 3 bei R. M. 2009 m. vasario 25 d. prašymas dėl pažymos, kad savavališkai pastatyti statiniai pašalinti, išdavimo (jame apeliantė pati nurodo, kad (duomenys neskelbtini) administruoja teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat įvertinami Institucijos atstovės A. T. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad R. M. kartu su D. V. dar 2008 m. gruodžio mėnesį žodžiu kreipėsi į Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl informacijos apie statybas minėtoje teritorijoje (b. l. 33). Liudytojas R. A., savavališkos statybos aktą surašęs pareigūnas, parodė, kad R. M. iš pat pradžių pripažino, kad yra atsakinga už statybas, poziciją pradėjo keisti vėliau (b. l. 44) Netikėti šiais paaiškinimais ir parodymais nėra pagrindo. Tuo tarpu pati apeliantė, teikdama paaiškinimus, buvo nenuosekli. R. M. 2009 m. vasario 4 d. surašytame paaiškinime pripažino, kad ginčo statiniai pastatyti ir kad ji leido juos statyti, nežinodama, jog turgus patenka į senamiesčio, kultūros paveldo ir regioninio parko teritorijas. Taip pat apeliantė pasirašė savavališkos statybos akte Nr. 52-090210-001, kuriame statytoju nurodytas (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 17 d. rašytiniame paaiškinime ji pradėjo neigti, kad leido statyti statinius. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad statinius statė patys prekybininkai, tačiau, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, konkrečių asmenų negalėjo įvardinti. R. M. pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepateikė, todėl netikėti jame užfiksuotais faktais nėra pagrindo. D. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad, kiek jam žinoma, prekybininkai konkrečių prekybos vietų neturi (b. l. 61), kas paneigia jų suinteresuotumą statinių, skirtų prekybai, statyba turgaus teritorijoje. Ir priešingai – tai, kad apeliantė, žinodama apie (duomenys neskelbtini) administruojamoje teritorijoje vykdomas statybas, nesiėmė jokių priemonių šiems veiksmams nutraukti, netiesiogiai įrodo, kad ginčo statytinių statyba atitiko (duomenys neskelbtini) interesus ir buvo vykdoma jo užsakymu. Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių visumoje darytina neabejotina išvada, kad penkių II grupės nesudėtingų statinių turgaus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)statytojas yra būtent (duomenys neskelbtini), o R. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai – pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (žr. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006). R. M. yra (duomenys neskelbtini) direktorė (b. l. 48-56). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl R. M. atsakomybės už jos vadovaujamos (duomenys neskelbtini) veiklą, nagrinėjamu atveju – savavališkai turgaus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytų penkių statinių statybą. Teisėjų kolegija palaiko išdėstytus motyvus ir jų nebekartoja. Tai, kad konkrečiu atveju nebuvo nustatyti statybos vykdytojai, jokios teisinės reikšmės neturi ir R. M. administracinės atsakomybės nešalina. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243, 16 punktą, kuris numato, kad pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą ATPK nustatyta tvarka ir terminais statytojui (kai statytojas yra juridinis asmuo, – įmonės (įstaigos) vadovui arba jo įgaliotam vykdyti statybą asmeniui) ir rangovo (kai darbai vykdomi rangos būdu) paskirtam statybos vadovui, kitam atsakingam už statinio statybą rangovo paskirtam (įgaliotam) asmeniui, o kai jų nėra, – rangos įmonės vadovui surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas dėl protokoluose išdėstytų pažeidimų, priima nutarimus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius