Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1708-467/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
e2S-1708-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02029-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
UAB „Kietaviškių statyba“
Kreditorius
UAB „Sanistal“
Skolininkas
UAB „Kietaviškių statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1708-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02029-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.4. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kietaviškių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal antstolės Ramunės Damulienės pareiškimą patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0167/18/00045 tarp išieškotojo UAB „Sanistal“ ir skolininko UAB „Kietaviškių statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi buvo patvirtinta išieškotojo UAB „Sanistal“ ir skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ 2018 m. sausio 31 d. sudaryta taikos sutartis.Išieškotojas UAB „Sanistal“ 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 5 169,78 EUR skolos išieškojimo civilinėje byloje Nr. 2VP-3022-231/2018, kurioje buvo patvirtinta vykdymo procese išieškotojo UAB „Sanistal“ ir skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ 2018 m. sausio 31 d. sudaryta taikos sutartis. Išieškotojas nurodė, kad skolininkas taikos sutarties nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nutarta prašymą tenkinti ir išduoti išieškotojui UAB „Sanistal“ vykdomąjį raštą dėl 5 169,78 EUR skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3022-231/2017 patvirtintos 2018 m. sausio 31 d. taikos sutarties 1 punktą.Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-3022-231/2018 įsiteisėjo 2018 m. vasario 19 d. Skolininkas UAB „Kietaviškių statyba“ buvo informuotas apie bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, tačiau įrodymų apie taikos sutarties įvykdymą teismui nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas UAB „Kietaviškių statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį bei prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl byla buvo išspręsta neteisingai. Teismas nevertino, jog šalys tarėsi dėl skolos atidėjimo. Šių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi atsakovui nebuvo įteiktas pranešimas apie ieškovo kreipimąsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.Kreditorius UAB „Sanistal“ su atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepime prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė motyvuotą sprendimą ir tinkamai įvertino bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes.Kreditorius akcentuoja, kad konkrečiu atveju teismas nustatė, jog 2018-02-08 teismo nutartimi buvo patvirtinta 2018-01-31 šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys sutarė 5 169,78 EUR dydžio įsiskolinimą išdėstyti dalimis. Papildomai šalys taikos sutarties 10 punktu sutarė, kad, atsakovui pradelsus mokėti bent vieną įmoką, ieškovas turi teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos neapmokėtos skolos, neatsižvelgiant į tai, kad dar nesuėję visi skolos mokėjimo terminai.Skolininkui tinkamai nevykdant taikos sutarties nuostatų, kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir pateikė teismui išrašą iš pardavimų knygos, kuriame matyti, kad atsakovas neatliko nei vienos įmokos pagal taikos sutarties nuostatas. Skolininkas tuo tarpu nepateikė jokių įrodymų apie taikos sutarties įvykdymą. Laiko, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto motyvai yra visiškai nepagrįsti. Be to kreditorius pažymi, kad apeliantui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta laikantis CPK nuostatų. Teismas 2018-02-28 specialiame interneto tinklapyje paskelbė teismo pranešimą, kuris iš esmės atitinka CPK 133 str. 3 d. keliamus reikalavimus. Skolininkas turi pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo tai, kad skundžiama teismo nutartis, jo vertinimu, yra be motyvų, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiu argumentu neturi pagrįsto pagrindo, nes jis neatitinka realios padėties.CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014 ir kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, o būtent: kad 2018-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3022-231/2018 buvo patvirtinta 2018-01-31 šalių sudaryta taikos sutartis (CPK 270 str. 4 d. 1 p.), kuria šalys sutarė 5 169,78 EUR dydžio įsiskolinimą išdėstyti dalimis. Teismas nustatė, kad minėta nutartis įsiteisėjo, taigi įgijo res judicata galią ir tapo vykdytina. Teismas nurodė, kad skolininkas taikos sutarties nevykdė ir iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų apie taikos sutarties įvykdymą, taigi kreditoriaus prašymą tenkino ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą. Tai reiškia, kad buvo įvertinti kreditoriaus pateikti įrodymai – išrašas iš pardavimų knygos, o skolininkas šių įrodymų nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais.Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tarp šalių vykusio bendradarbiavimo fakto ir kad šalys tarėsi dėl skolos atidėjimo. Tačiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Kitų įrodymų, galinčių įtakoti kitokį teismo vertinimą, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo ir neįrodinėja, kad jis šalių pasirašytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį yra įvykdęs ar vykdęs tinkamai (CPK 178 straipsnis). Taigi nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad vykdomąjį raštą nutarta išduoti nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad apeliantui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta laikantis CPK nuostatų, nes prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančio teismo pranešimo matyti, kad apie teismo posėdį paskelbta 2018-02-28, teismo posėdis paskiras 2018-03-09, taigi nepažeidžiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė