Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. S. 2023 m. liepos 13 d., apie 22.15 val., namuose, adresu(duomenys neskelbtini) kambaryje, tyčia suduodamas vieną smūgį delnu savo šeimos nariui, sūnui G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje suduodamas delnu vieną smūgį į veido sritį, taip sukėlė savo šeimos nariui, sūnui G. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su žmona ir dviem sūnumis gyvena (duomenys neskelbtini). Su sūnumi G. sutaria ir santykiai yra geri, užsiima bendromis veiklomis, kartu leidžia laiką, sportuoja. Jokių nesutarimų tarp jų nėra buvę. Namuose buvo su abiem sūnumis, žmona buvo darbe. Buvo kambaryje, diskutavo su I. ir tuo metu G. kažko paklausė. Jis pasakė G., kad kalbama ne ta tema. Atsimena, kad atsisukdamas į G., nes tuo metu kalbėjo su I., vieną kartą nestipriai jam delnu prilietė veidą. Rankos delnu prilietė veidą netyčia, bet gal G. tuo metu ir išsigando. Suduoti sūnui nenorėjo, tuo labiau nenorėjo sukelti jam fizinio skausmo. Tuo metu I. pasakė, kad baigtų tas kvailystes. Po visko išėjo į virtuvę, einant koridoriumi ir prasilenkiant su G., norėjo jį tėviškai apkabint, nuraminti ir susitaikyti, pabaigti diskusiją ir, apkabinant rankomis, delnu prilietė jo veidą, tačiau tai buvo draugiškas apkabinimas, norėjo paplekšnoti per petį. Po viso pokalbio norėjau nusiraminti, tai išėjo pasivaikščioti. Teigė, jog jokių stiprių smūgių G. nesudavė, tai buvo tik prilietimas. Nuoširdžiai gailisi, jei sūnui savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, nes to padaryti nenorėjo (e. b. l. 48-51, 126-128).

II. Įrodymai

Kaltinamasis G. S. nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, susipažinęs su kaltinamojo, liudytojo bei nukentėjusiojo parodymais, sprendžia, kad kaltinamasis kaltės nepripažino visiškai. Jo paaiškinimai, kurie užfiksuoti 2023 m. liepos 14 d. Įtariamojo apklausos protokole, prie kurių jis liko ir apklausiamas kaip įtariamasis 2023 m. rugpjūčio 9 d., rodo, kad kaltinamasis neigia savo kaltę, teigdamas, kad sūnui G. jokio smūgio nesudavė, tik atsisukdamas į jį, netyčia delnu prisilietė prie sūnaus veido, o vėliau, norėdamas tėviškai apkabinti, nuraminti ir susitaikyti, draugiškai apkabindamas rankomis, delnu prilietė sūnaus veidą.

Motyvuojamoji dalis

Nors, teismo vertinimu, kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

2023 m. liepos 13 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad stebimas sužalojimas ant smurtą patyrusio G. S. skruosto. Nepilnametis smurtą aptyrė artimoje aplinkoje. Jis nurodė, kad tėvas G. S. jam du kartus rankos delnu trenkė į kairįjį žandą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Namuose buvęs I. S. paaiškino, kad neblaivus tėvas G. S., atėjęs pas juos į kambarį, kalbėjo nesąmones, paprašius išeiti, tapo agresyvus ir dešinės rankos delnu trenkė broliui G. į kairįjį žandą. Po smūgio G. iškvietė policiją, o tėvas ėmė elgtis dar agresyviau ir šalindamasis iš namų dar kartą trenkė G. delnu į kairįjį žandą (e. b. l. 21-24).

2023 m. liepos 13 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjas D. V. nurodė, kad tą dieną, dirbant kartu su kolege Telšių mieste kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja, apie 22.25 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog(duomenys neskelbtini), tėvas prieš 5 minutes 14 metų amžiaus pranešėjui trenkė į veidą. Tėvas namuose, bet galimai išeis. Namuose dar yra pilnametis brolis. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas G. S.. Vaikas paaiškino, jog jo tėvas G. S. apie 22.20 val. du kartus trenkė delnu į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Namuose buvo ir jo blaivus brolis I. S., kuris matė visą įvykį, kuris buvo apklaustas ant liudytojų apklausos protokolo. Nukentėjusiojo vaiko mama J. S. buvo darbe, įvykio nematė, tačiau telefonu apie situacija informuota. Į įvykio vietą iškviesta greitoji medicinos pagalba bei VTAS. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Filmuota Body kamera (e. b. l. 1-6).

Nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki šio įvykio jo su tėvu santykiai buvo geri, leido laiką kartu, užsiimdavo bendra veikla. Galimai liepos 13 diena, vakare, jam su broliu I. bei tėvu būnant namuose, apie 22-23 val. į kambarį atėjo tėvas, kuris buvo piktas, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tėvas kažką sakė jam su broliu, tačiau ką, neprisimena. Jie sakė tėvui išeiti iš kambario. Tada tėvas pradėjo kalbėtis su broliu, po to pradėjo ginčytis. Tėvas šaukdamas ėjo lauk ir tada vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jam į kairįjį žandą. Po tėvo suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą, buvo šoke, kad taip atsitiko, nes iš tėvo šito nesitikėjo. Iš karto iškvietė policiją. Tuomet tėvas susirinko savo daiktus ir išeidamas lauk, dar vieną kartą sudavė plaštaka jam į veidą. Po šio smūgio taip pat juto fizinį skausmą. Kitą dieną tėvas grįžo namo, jie kalbėjosi apie įvykį, susitaikė. Dabar jo ir tėvo santykiai yra geri. Jokių pretenzijų savo tėvui neturi, civilinio ieškinio reikšti nenori (e. b. l. 112-115).

Liudytojas I. S. ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio (2023m. liepos 13 d., 23.30 val.), parodė, kad 2023 m. liepos 13 d., apie 22.15 val., namuose buvo jis su nepilnamečiu broliu G. S. ir neblaivus tėvas G. S.. Atėjęs į kambarį, tėvas kalbėjo visokias nesąmones, todėl paprašė jį išeiti. Tada tėvas tapo agresyvus ir dėl neaiškių priežasčių dešinės rankos delnu trenkė antausį broliui G. S., kuris iš karto išsikvietė policiją. Tėvas susirinko kažkokius savo asmeninius daiktus ir išeidamas iš namų dar kartą trenkė broliui delnu į veidą (e. b. l. 9-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus patalpas, tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nestebima (e. b. l. 12-20).

2023 m. liepos 14 d. G. S. Asmens apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad vizualiai apžiūrėjus ant nepilnamečio kūno – kairės pusės žando matomas paraudimas (e. b. l. 29-31, 97-98).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir vertinimas

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. S. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. su davus rankos delnu du smūgius ir tuo sukėlus sūnui G. S. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo G. S. parodymai, kurie nesiskiria nuo 2023 m. liepos 13 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytų policijos pareigūno užfiksuotų parodymų, gautų iš budėtojo. Nukentėjusiojo G. S. ir liudytojo I. S. parodymai patvirtina tapačias aplinkybes, kaip minėta, liudytojas I. S. buvo apklaustas netrukus po įvykio, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Nors kaltinamasis neprisipažino sudavęs delnu sūnui į veidą du kartus, teigė tik netyčia prilietęs sūnaus veidą, tačiau pats nurodė, kad kai netyčia palietė sūnaus veidą, vaikas galėjo išsigąsti, be to, nurodė, kad norėjo sūnų apkabinti, kad susitaikyti, pabaigti diskusiją, kas tik patvirtina, jog dėl kaltinamojo smurto – suduotų dviejų smūgių rankos delnu į nepilnamečio sūnaus veidą, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamasis G. S. neprieštaravo prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 133-135).

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorė nurodė atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių neblaivumo faktą.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinę, nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje prieš sūnų I. S., tačiau ikiteisminis tyrimas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo nutraukimas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (e. b. l. 34-37), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir dėl netinkamo tėvo valdžios naudojimo (b. l. 60-66), dirba (e. b. l. 57-59), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkio ribose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kaltinamajam G. S. vietoj intensyvios priežiūros skirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholinius gėrimus (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas turi įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurį kaltinamasis įpareigotinas įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius (BK 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurį įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.