Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009-04-22 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirtos bausmės, kurios subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 7 metams.

Bausmės pradžia – 2009-02-21, bausmės pabaiga – 2016-02-21. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai 21 diena (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-07-30).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-09-07 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį R. P. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. P., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Įgyvendinant pakeisto LR BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame LR BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad LR BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (LR BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo R. P. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek LR BVK, tiek ir LR BPK nuostatas.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet jo klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (faktiškai atliko 1/2 bausmės), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau 2015-07-08 socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad R. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir netgi artima aukštai, t. y. 99 balai pagal OASys metodiką. R. P. bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, iš kurių vienas – labai sunkus nusikaltimas, anksčiau jis buvo teistas, jam buvo taikyta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė ir nuteistasis R. P. pakartotinai darė nusikaltimus. Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką net aštuonis kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos taisyklių bei elgesio reikalavimus, už tai aštuonis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2015-03-17 jam buvo taikyta itin griežta drausminė nuobauda – uždarytas į baudos izoliatorių 7 paroms, ir nors jis buvo skatintas taip pat aštuonis kartus, tačiau po paskutinės paskirtos nuobaudos buvo skatintas tik vieną kartą (2015-06-12), taigi akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog R. P. neabejotinai daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apylinkės teismas pagrįstai vertino socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, kur nurodyta, kad nuteistojo padaryto nusikaltimo analizė paviršutiniška, savo smurtinio elgesio priežasčių negali įvardinti; teigia, kad gailisi, tačiau kaltę prisiima iš dalies; savo teisės pažeidimų nevertina kritiškai ar rimtai; nuteistasis save siekia pateikti tik iš teigiamos pusės, vienpusiškai; priklausomai nuo aplinkybių gali būti konfliktiškas; savianalizė negili ir labiau vienpusiška; priklausomai nuo stresinio įvykio gali pasielgti neadekvačiai, problemų sprendimo įgūdžiai negilūs; konfliktų stengiasi vengti, tačiau gali pasiduoti provokacijai arba provokuoti silpnesnius už save; jam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, sutinka, kad lengvai praranda savikontrolę; dėl savo problemų kaltina kitus; problemoms spręsti naudoja fizinę agresiją; visiškai neapgalvoja savo veiksmų pasekmių; pataisos namuose požiūris į darbą nestabilus; gali turėti sunkumų su įsidarbinimu. Įvertinus nuteistąjį smurto rizikos vertinimo metodika HCR – 20, nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai: nusikaltimo sunkumas, ankstesni teistumai; savivokos stoka; negatyvios nuostatos, teisinančios savo elgesį kaltinant kitus; su darbu susijusios problemos (menka darbinė patirtis); bausmės atlikimo metu žema motyvacija mokytis ir vidutinė dirbti; su impulsyvumu, pykčiu, savikontrole susijusios problemos; vidutinė tikimybė, kad bus įgyvendinti ateities planai; grįžimas gyventi į tą pačią aplinką; vaikystėje mokyklos nelankymas bei taisyklių nesilaikymas. Taip pat išskiriami pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys ir kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimo stoka; lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai (bendrauja ne su visais šeimos nariais, smurto artimoje aplinkoje kaltininkas); gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (paties teigimu, bandė save susižaloti, emocinis nestabilumas); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvarda, sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas).

Įvertinus šias aplinkybes konstatuojama, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti apylinkės teismo nutartį jokio pagrindo nėra. Todėl nuteistojo R. P. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. P. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.