Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-31 · Civilinė byla Nr. 2A-781-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-31
Bylos Nr.
2A-781-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03833-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
A. R.
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-781-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03833-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant E.Čeponienės,dalyvaujant atsakovei A. R., jos atstovei adv. S.Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei A. R. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą ir patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, sumažinant jo dukrai I. A. R. mokamą išlaikymo sumą iki 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, jog jis buvo 2009 m. lapkričio 19 d. atleistas iš darbo ir nuo 2009 m. lapkričio 30 d. įsidarbino kitoje darbovietėje, kur jam buvo nustatyta 400 Lt atlyginimas, 2010 m. gegužės 10 d. jis įsidarbino kitoje darbovietėje, kurioje turėtų gauti į rankas 2 500 Lt atlyginimą per mėnesį. Jis gauna dvigubai mažesnes pajamas, negu gaudavo kai nutraukė santuoką, turi kitų įsipareigojimus: moka už dukros draudimą 100 Lt, grąžina SEB bankui būsto kreditą su palūkanomis, moka už savo gyvybės draudimą, būsto draudimą, moka atsakovei kompensaciją, patiria išlaidas būstui bei maisto išlaidoms, turi kitų skolinių įsipareigojimų, dėl ko negali mokėti dukros išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurios nuostatas ieškovas įsipareigojo mokėti dukros išlaikymui po 1 000 Lt per mėnesį. Ieškovo gautas uždarbis santuokos nutraukimo metu, 2009 metų rugpjūčio mėnesį į rankas sudarė 3 113,04 Lt, 2009 metų rugsėjo mėnesį – 4 179,05 Lt. Pagal tuo metu jo dirbamo darbo sutartį jam buvo nustatytas 5 834 Lt atlyginimas ir 20 procentų fiksuotas atlyginimo priedas. Pagal dabartiniu metu dirbamą darbą ir ieškovo pateiktą darbo sutartį jam nustatytas 3 589,47 Lt atlyginimas jo dabartinėje darbovietėje UAB „Avona“. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikta pažyma apie jo gauta uždarbį 2010 m. gegužės mėnesį neatskleidžia jo darbo užmokesčio gavimo tikrosios padėties šioje įmonėje, nes jis šį mėnesį dirbo tik 15 darbo dienų, dėl ko gavo ir mažesnį atlyginimą, o duomenų apie tai kokį jis gavo atlyginimą birželio mėnesį nepateikė. Nekilnojamojo turto registro išrašas, VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, jog jis turi trijų kambarių butą, 3 transporto priemones, skolingas AB SEB bankui pagal 2005 m. kovo 16 d. kredito sutartį už įsigytą butą, moka už butą draudimo įmokas, gyvybės draudimo įmokas, turi skolinių įsipareigojimų fiziniams asmenims. Nurodė, kad kitų pajamų negauna. Atsakovė nekilnojamojo turto, automobilio neturi, nuomojasi su vaiku butą už kurį moka vidutiniškai po 1 200 Lt per mėnesį. Gauna apie 1 400 Lt atlyginimą į mėnesį. Po santuokos nutraukimo jokio turto neįgijo. Teismas, įvertinęs visus šiuos įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo nežymiai. Jis gauna mažesnį atlyginimą, kitą turtą jis turėjo ir turi, skolinius įsipareigojimus bankui, draudimo įmokas turėjo ir turi, įgijo naujų skolinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo fiziniams asmenims. Tuo tarpu atsakovės padėtis priešingai – pablogėjo, nes ji su vaiku nuomojasi gyvenamąjį būstą už kurį turi mokėti. Jos darbo užmokestis sumažėjo, vidutiniškai nuo 1 600 Lt iki 1 400 Lt. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgė į vaiko poreikių padidėjimą ar sumažėjimą. Ieškovė apskaičiavo, kad kas mėnesį dukros išlaikymui reikia maždaug apie 2 000 Lt. Šias išlaidas sudaro išlaidos maistui, avalynei ir drabužiams, komunalinėms išlaidoms, higienos prekėms, vaistams, būreliams, laisvalaikiui, sanatoriniam gydymui ir t.t. Mergaitė šiuo metu lanko darželį, užsiėmimus saviraiškos studijoje, sveika. Tačiau esminis poreikių pokytis yra tai, jog mergaitės išlaikymo išlaidos išaugo dėl gyvenamojo būsto nuomos. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Sprendė, kad keturių metų vaiko poreikių negalima prilyginti suaugusiojo žmogaus poreikiams, jie yra mažesni, tačiau mergaitės išlaikymo išlaidos yra didesnės dėl gyvenamojo būsto nuomos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas sumažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį yra netenkinamas. Pažymėjo, kad sunki tėvų turtinė padėtis savaime nereiškia, kad vaikui neturėtų būti teikiamas tokio dydžio išlaikymas, koks užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Ieškovo nuoroda į tai, kad jis turi kitų įsipareigojimų negali būti vertinama kaip teisiškai reikšminga, kadangi pareiga išlaikyti nepilnamečius savo vaikus yra įstatyminė, prioritetas teikiamas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Be to ieškovo siūlomas 300 Lt išlaikymas neužtikrins net minimalių vaiko poreikių patenkinimo, o pagal savo gaunamą uždarbį jis pajėgus mokėti vaikui išlaikymą po 1 000 Lt kas mėnesį. Uždėti didesnę vaiko išlaikymo prievolę atsakovei nėra pagrindo, nes jos gaunamos pajamos neleidžia teikti didesnio išlaikymo vaikui ir tokio išlaikymo, dėl kurio šalys laisva valia susitarė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pakeisti I. A. R. iš A. R. priteisto išlaikymo dydį sumažinus jį iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino teismų praktikoje pripažįstamos teisinės galimybės, jog jei tėvų turtinė padėtis leidžia, tėvai yra laisvi nustatyti maksimaliai patenkinantį vaikų poreikius išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Neįvertinęs tokios teisinės galimybės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė klaidingą išvadą, jog susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys konstatavo, jog jų nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai reikalauja 1 000 Lt kas mėnesį apelianto teikiamo išlaikymo. Apelianto santuokos nutraukimo metu prisiimta prievolė „atsižvelgiant į turimą turtinę padėtį“ teikti nepilnamečiam vaikui pakankamai didelės sumos išlaikymą privalėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip šalių susitarimas ir apelianto geranoriškas prievolės maksimaliai tenkinti dukros poreikius prisiėmimas. Aiškinant ginčo santykius reglamentuojančio Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalį, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas byloje nurodytų aplinkybių vertinimą, padarė šias įrodymų vertinimo bei procesinių taisyklių pažeidimus: 1) apelianto turtinės padėties pokyčio nuo santuokos nutraukimo momento vertinimas buvo atliktas subjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus; 2) atsakovei neįrodinėjant ir nereikalaujant pripažinti, jog jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės pablogėjo, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą, viršydamas savo įgaliojimus nepagrįstai pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo momento iš esmės pablogėjo; 3) vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas atliko prieštaringą byloje esančių įrodymų vertinimą, vietomis konstatavo aplinkybes, kurios byloje net nebuvo įrodinėjamos. Sugretinus apelianto santuokos nutraukimo metu į rankas gautą (4 461,29 Lt) ir šios bylos nagrinėjimo metu į rankas gaunamą darbo užmokesti (2 500 Lt), paaiškėja, kad apelianto darbo užmokestis sumažėjo beveik 2 000 Lt, t.y. per pusę. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu apelianto turtinė padėtis lyginant su santuokos nutraukimo momentu iš esmės nepasikeitė - jam priklauso bankui įkeistas dviejų, o ne trijų, kaip skundžiamame sprendime konstatavo teismas, butas; trys santuokos metu įgytos transporto priemonės, kurių bendra vertė yra (8 343 Lt), kitų pajamų apeliantas negauna. Kas mėnesį apelianto būtiniausios išlaidos sudaro 2 171,46 Lt. Todėl gaudamas tik 2 500 Lt per mėnesį atlyginimą ir neturėdamas kitų pajamų, atsižvelgdamas į esamą, iš esmės pasikeitusią turtinę padėtį, apeliantas finansiškai yra nepajėgus teikti savo nepilnametei dukrai 1 000 Lt išlaikymo. Nepaisant to, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį net neminėjo apie kokį nors savo turtinės padėties lyginant su santuokos nutraukimo momentu pablogėjimą, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinio lygiateisiškumo principą, savavališkai ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės darbo užmokestis sumažėjo nuo 1 600 Lt iki 1 400 Lt. Atsakovės į bylą pateikta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį iš darbovietės patvirtina, kad atsakovė vidutiniškai per mėnesį gauna į rankas 1 600 Lt. Apie tai, kad atsakovė kas mėnesį gauna 1 600 Lt darbo užmokesčio patvirtina ir pačios atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginiai, teismo posėdžio metu atsakovės duoti parodymai, atsakovės Vaikų teisių apsaugos tarnybai suteikta informacija. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad pagal teismo patvirtiną santuokos nutraukimo sutartį atsakovė iš apelianto gauna 2 500 Lt per pusmetį arba 420 Lt per mėnesį kompensaciją, kuri bus apelianto mokama 5 metus po santuokos nutraukimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės turtinės padėties pablogėjimą po santuokos nutraukimo momento. Apelianto nuomone, dukters būtini poreikiai nėra kuo nors ypatingi ar išskirtiniai, ji neturi sveikatos problemų, jai nereikalingas gydymas ar kokia nors speciali priežiūra. Ketverių metų mergaitės būtini (o ne maksimalūs) poreikiai neatitinka atsakovės tariamų 2 000 Lt išlaidų vaiko išlaikymui. 2010 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu apeliantas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį ir vaiko būtinus poreikius, sutiko geranoriškai mokėti vaiko išlaikymui 400 Lt per mėnesi iki dukros pilnametystės. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio apelianto reikalavimų sumažinimo nevertino, dėl jų nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovė A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o A. R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl tėvo turtinės padėties pasikeitimo po teismo sprendimo priėmimo įvertinimo

Nustatyta, jog teismo sprendimo išvada, kad teismas nebeturi pareigos iš naujo svarstyti ir tirti vaiko būtinuosius poreikius ir kiekvieno iš tėvų indėlį į jų tenkinimą, kadangi šalys anksčiau teikto išlaikymo dydį nustatė šalių susitarimu, yra nepagrįsta. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Tai, ar teismo sprendimu buvo nustatytas išlaikymo dydis esant ginčui tarp šalių, ar šalys geruoju susitarė dėl išlaikymo dydžio, nėra reikšminga, nes aukščiau teisės norma numato, kad pagrindu pakeisti priteistą teismo sprendimu išlaikymą yra tai, jog pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tai leidžia daryti išvadą, kad bet koks teismo sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, gali būti pakeistas dėl pasikeitusios ieškovo ar atsakovo turtinės padėties.

Nežiūrint to, kad teismas sprendime nurodė, jog nėra pagrindo iš naujo svarstyti šioje byloje vaiko būtinuosius poreikius ir tėvų indėlį į jų tenkinimą, teismas sprendime padarė išvadas dėl tėvų turtinės padėties. Teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais remiantis atmestas ieškovo prašymas sumažinti nustatytą išlaikymo dukrai dydį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė duomenų apie gautą darbo užmokestį 2010 m. birželio mėn., jog tai, kad ieškovas turi turto, neleidžia daryti išvados apie pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė duomenis apie jam išmokėtą darbo užmokestį bendrovėje „Avona“. Iš pažymos ( b.l.140) matyti, jog ieškovas 2010-05-07 mėnesiais gavo 6785,69 Lt darbo užmokestį. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad santuokos nutraukimo metu jo uždarbis buvo 4461,29 Lt, o bylos nagrinėjimo metu - 2500 Lt, ir tuo remiantis sumažinti jo teikiamo išlaikymo dukrai dydį. 2009-10-01 teismo sprendime, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo padarytos išvados apie tai, kokio dydžio vidutinį mėnesinį uždarbį gauna ieškovas. Byloje pateiktas įrodymas apie tai, kad ieškovas 2010-05-07 savo prašymu nutraukė darbo sutartį su darbdaviu UAB „Stogdenga“, kur dirbo projektų vadovo pareigose, leidžia daryti išvadą, kad jis savo iniciatyva nutraukė geriau apmokamo darbo sutartį ir tuo iš esmės pablogino savo turtinę padėtį. Ši aplinkybė yra reikšminga išvadai, ar įsipareigotas ieškovo mokėti išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas. Teisės normų aiškinimas turi būti paremtas principu, skatinančiu šalis elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje esanti nuostata, jog šalies turtinei padėčiai pasikeitus, teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, aiškintina tuo aspektu, kad turtinės padėties pablogėjimas turi būti objektyvus, t.y. sąmoningas turtinės padėties pabloginimas negali būti priežastimi mažinti priteistą ar susitartą išlaikymo dydį vaikui. Ieškovui neįrodžius, jog jis neteko geriau apmokamo darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, tai yra pagrindu atmesti jo ieškininius reikalavimus.

Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo išvada dėl atsakovės turtinės padėties pablogėjimo, atsakovei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodžius, jog jos gaunamas atlyginimas yra apie 1600 Lt, pripažintina, kad teismo išvada apie atsakovės turtinės pablogėjimą yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad yra iš esmės pablogėjusi turtinė padėtis ir motinos, su kuria nuolatinai gyvena vaikas, būtų pagrindu padidinti priteistą išlaikymą iš tėvo, tačiau šiuo atveju tokio iešknio byloje nepareikšta. Teismo sprendimo netikslumas dėl atsakovės gaunamo uždarbio nenulėmė bylos išsprendimo atsakovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas bylos dalyviams procesinius dokumentus, jos sudaro 11,10 Lt ( b.l.147).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. R. 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Petras JaržemskisRita KisielienėDanutė Kutrienė