Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (A. M.)(toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Visagino miesto apylinkės teismas nubaudė A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 ¹ str. 8 d. bei 126 str. 4 d. – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. kovo 4 d., apie 1:55 val., Visagine, , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). namų kiemais vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,94 promilių girtumas, be to Pažeidėjas negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, kadangi su savimi jo neturėjo.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas nesutinka su tokiu apylinkės teismo nutarimu ir mano, jog yra nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Skunde teigiama, jog įrodymų vertinimas privalėjo būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. 1 d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Skunde nurodoma, jog teismas nesilaikė ir ATPK 286 str. 2 d. įtvirtintų reikalavimų, kad nutarime turi būti <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas <...>. Be to, teismas pažeidė ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus. A. M. taip pat nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog jis vengė atsakomybės. Pažymi, kad atvyko į pirmą teismo posėdį ir davė parodymus, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl jo ligos. Akcentuoja, jog posėdis buvo atidėtas į 2016-06-06, tačiau apie posėdžio atidėjimą jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl ir neatvyko, o negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje neteko galimybės užduoti klausimų liudytojams. Pažeidėjas taip pat mano, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad būtent jis skundžiamoje nutartyje nurodytomis gatvėmis vairavo BMW automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toliau skunde A. M. dėsto tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teigia, jog automobilio išgėręs nevairavo, o tik neblaivus sėdėjo automobilyje, kurio variklis buvo išjungtas, tačiau vien tas faktas, kad neblaivus sėdėjo automobilyje prisisegęs saugos diržu, pasak Pažeidėjo, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog būtent jis vairavo BMW automobilį. Pažeidėjas atkreipia dėmesį, jog Visagino miesto apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d. pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi jis yra nubaustas ne įrodymų, o prielaidų pagrindu. Skunde Pažeidėjas dėsto visas įvykio detales ir teigia, jog iš pareigūnės Margaritos Jurgelevičiūtės 2016-03-04 tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog A. M. nesiorientavo aplinkoje, akivaizdu, jog jis aiškiai nesuvokė realios situacijos, nesugebėjo adekvačiai jos vertinti, dėl ko jo automobilį vairavusiam Artūrui, paraginus jam sėsti į automobilį, jis greitai įšoko pro keleivio vietą. Pažeidėjas, nurodo, jog skundžiamame nutarime nenurodyti konkretūs ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys, jog jis padarė nurodytą veiką, t. y. neblaivus vairavo automobilį. Teigia nesuprantantis, kaip nesant nė vieno liudininko, mačiusio, jog jis būtų neblaivus vairavęs automobilį, jis galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, A. M. pažymi, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kaip ir kokius įrodymus teismas vertino ir kokiais įrodymais vadovaudamasis jį nubaudė pagal ATPK 126 str. 4 d. Pažeidėjas akcentuoja, jog jo parodymai buvo nuoseklūs, nuo pat pradžių teigė, jog automobilio nevairavo. Taip pat nurodo, jog niekas nematė ir byloje nėra jokių duomenų, jog būtent jis vairavo jam priklausantį automobilį. Be to, visi teismo posėdyje apklausti pareigūnai patvirtino, kad jis nuolat ir nuosekliai kartojo, kad automobilio nevairavo. Pažeidėjas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, tačiau neapklausė įvykio liudininko R. O., kuris, pasak A. M. įvykio metu stovėjo balkone ir rūkė. Nurodo, jog pareigūnės automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikrą laiko tarpą buvo pametusios iš akiračio, o R. O., tikėtina, kad galėjo patvirtinti jo teiginius, kad su jo automobiliu atvažiavęs pažįstamas Artūras iš jo iššoko ir nubėgo. Pažeidėjas taip pat tvirtina, jog byloje nėra tiesioginių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima besąlygiškai konstatuoti jo padaryto pažeidimo faktą, t. y. kad neblaivus vairavo automobilį. A. M. nuomone, alkotesterio kvitas įrodo tik tai, kad buvo neblaivus, ko jis ir neginčija, o byloje esančios nuotraukos įrodo tik tai, kad sėdėjo prie automobilio vairo, tačiau neįrodo, jog būtų neblaivus vairavęs automobilį. Remiantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis Pažeidėjas aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti administracinę teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. nesant administracinės teisės pažeidimo sudėties. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto manytų, kad jį teisinančių įrodymų nepakanka, tokiu atveju Pažeidėjas prašo jam skirti minimalią ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, kadangi apylinkės teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. A. M. nuomone, teismas, skirdamas tokią griežtą nuobaudą savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Papildomai A. M. nurodo, jog dirba UAB „D. I.", kokybės kontrolės specialistu. Kiekvieną darbo dieną vyksta į Daugpilį, o iš ten į vadovo nurodytą vietą. Pažymi, jog teisė vairuoti jam labai būtina darbo funkcijoms vykdyti. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taipogi Pažeidėjas nurodo, jog rūpinasi ir savo tėvu, kuris dėl du kartus įvykusių širdies infarktų, yra tik iš dalies darbingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apylinkės teismo nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal du jo pažeidimus atitinkančius ATPK straipsnius, tačiau apeliaciniu skundu pastarasis neigia padaręs tik vieną jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Pažeidėjas nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu bei teigia, jog teismas jį kaltu pripažino nesant tam objektyvių duomenų. Pažeidėjo teigimu jis nėra kaltas, kadangi automobilio nevairavo.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamą teismo nutarimą bei apeliacinį skundą, sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., todėl teismo 2016-06-06 nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamą nutarimą apylinkės teismas priėmė remdamasis byloje esančių duomenų visuma, t. y., Pažeidėjo kaltę įrodo byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 36), vietos, kurioje buvo sulaikytas Pažeidėjas, schema ( b. l. 4), nuotraukos, kuriose Pažeidėjas užfiksuotas neblaivus sėdintis prie vairo ( b. l. 8 – 9 ), pareigūno tarnybinis pranešimas ( b. l. 1), teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 97 - 100). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas pasisako dėl atskirų Pažeidėjų skundo argumentų.

Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas atmeta Pažeidėjo skundo argumentą, jog jis nežinojęs apie 2016-06-06 įvyksiantį teismo posėdį, jame nedalyvavo ir dėl to buvo pažeistos jo procesinės teisės. Pažymėtina, jog ATPK 272 str. 1 d. numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, bei apskųsti nutarimą byloje. To paties straipsnio 2 d. nurodytos baigtinis sąrašas tam tikrų kategorijų administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 126 str. į šį sąrašą nepatenka, tokiu atveju bylos nagrinėjimas nedalyvaujant asmeniui, pažeidusiam šio straipsnio nuostatas, yra galimas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pažeidėjas 2016-05-10 prašyme, skirtame Visagino miesto apylinkės teismui, nurodęs savo deklaruotą gyvenamąją vietą – adresą Taikos pr. 6-41, Visaginas, būtent tokiu adresu jam ir buvo siųsti teismo procesiniai dokumentai, kurių nebuvo galimybės įteikti, nors pranešimai, kad tokie dokumentai yra ir kad juos reikia atsiimti pašto skyriuje, buvo palikti. Taigi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes konstatuotina, kad teismas nepažeidė įstatymo normų, kurių pažeidimas būtų esminis, bei dėl ko apylinkės teismo nutarimas turėtų būti naikinamas.

Pažeidėjas skunde kritikuoja teisme atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad policijos pareigūnų parodymais remtis negalima, kadangi pastarieji nematė, jog būtent jis, t. y. A. M., neblaivus vairavo automobilį. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nutartyje išdėstytasis motyvais, mano, kad policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas vadovavosi ne dėl galimai išskirtinio pareigūnų tarnybinio statuso, tačiau dėl to, kad jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis pirminėmis įvykio aplinkybėmis, jie pažeidimą matė tiesiogiai ir joks pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia Pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, dėl ko kiti Pažeidėjo tariamai reikalingi atlikti veiksmai, kuriuos pastarasis nurodo savo skunde, t. y. apklausti papildomus liudytojus, nėra būtini. Atkreiptinas dėmesys, kad Pažeidėjo skunde keliamą versiją, jog galimai jo automobilį vairavo iš matymo pažystamas asmuo Artūras, nepatvirtina jokios kitos byloje esančios aplinkybės. Pažymėtina, kad ir pats Pažeidėjas skundą nagrinėjančiam teismui nepateikia daugiau detalių apie minimą versiją, kurią būtų galima patikrinti kitais įrodymais.

Pažeidėjas teisus, skunde atkreipdamas dėmesį, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes bei jas ištyrė (ATPK 284 str. 1 d.), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama teismo nutartis, nors ir motyvuota gan lakoniškai, tačiau joje išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, pripažindamas Pažeidėją kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d., taigi darytina išvada, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra.

Papildomai pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str. ). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne pažeidimą padariusio asmens interesus. A. M. buvo žinoma, kad jis dirba darbą, kuriame jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, rūpinasi ligotu tėčiu, todėl šias aplinkybes turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas pažeidimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog keisti ar naikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. ( A. M.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.