- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- P-261-178-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- G. T. B.
- Kategorijos
- 80.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. T. B. prašymą atnaujinti procesą G. T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2567/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 28 d. G. T. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, tą pačią dieną, apie 9.17 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilių girtumas bei naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 21 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino G. T. B. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Šalies argumentai
G. T. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi G. T. B. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, padarė išvadą, kad pripažindamas G. T. B. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
III.
G. T. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad nagrinėjant apeliacinį skundą buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir sudėtines teisės į teisingą teismą teises – teisę į teismą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, teisę į pagrįstą teismo sprendimą, teisę asmeniškai ir veiksmingai dalyvauti teismo procese; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.
Pareiškėjo manymu, tai yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
Paaiškino, kad nagrinėjant apeliacinį skundą, pareiškėjui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl pagal ABTĮ nuostatas teismas negalėjo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos.
Atsiliepimas
Nepranešus apeliantus apie teismo posėdį, jis neturėjo galimybės susipažinti su atsiliepimu į jo apeliacinį skundą ir teikti papildomus paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jei ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 46 str.), teismas buvo šališkas (ABTĮ 47 str.), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 46 str.).
Iš G. T. B. prašymo matyti, jog šio pagrindo buvimą jis sieja su teisėjų kolegijos šališkumu, pasireiškusiu neinformavimu apie teismo posėdį.
2008 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų, pradėtų ir nebaigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vysta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 2 dalis (2001 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija, Žin., 2000, Nr. 85-2566) numatė bendrą taisyklę, jog rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, taip pat nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose. Atsižvelgiant į tai, tokiose bylose teismo pranešimai apie posėdžio datą ir laiką nesiunčiami, o siunčiamas tik apeliacinio skundo atžvilgiu priimtas galutinis apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 137 str. 3 d.). Bylą Nr. N62-2567/2011 nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 75), todėl bylos nagrinėjimo data ir laikas buvo viešai skelbiamas ir prieinamas teismo internetinėje svetainėje (prieiga per www.lvat.lt). Apie teismo posėdį, vykusį 2011 m. sausio 14 d., skelbta viešai. G. T. B. teiginiai, kad teismas negalėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, nepagrįsti.
Pažymėtina, jog ABTĮ neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo išsiųsti atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliantui. Toks reglamentavimas netrukdo apeliantui įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, nes su atsiliepimo turiniu (kaip ir visa kita bylos medžiaga) jis gali susipažinti ir daryti jo kopijas atvykęs į teismą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, G. T. B. pateikti abstraktūs ir nepagrįsti argumentai dėl galimo teisėjų šališkumo, nesudaro jokio pagrindo procesui atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
G. T. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą G. T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2567/2011.
Nutartis neskundžiama.