- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1255/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- N. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š., V. Š.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-8200-258/2010 pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei A. K. , tretiesiems asmenims J. Š., V. Š. dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei A. K. kreipėsi ieškovė N. Š. ir prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 1995 m. sausio mėn. sudarytą tarp J. K. ir V. Š. paskolos sutartį ir 2001 m. vasario 13 d. tarp tų pačių šalių sudarytą paskolos grąžinimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei A. K. , tretiesiems asmenims J. Š. , V. Š. dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis atsisakyti priimti.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės ieškinyje keliamas ginčas nepatenka į įstatymu nustatytą Vilniaus apygardos teismo jurisdikcinę kompetenciją (CPK 26-28 str.). Ieškinio reikalavimai dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis yra neturtinio pobūdžio reikalavimai, nes, jų patenkinimo atveju, konstatuojamas faktas, kad ieškovė jokių turtinių teisių neįgyja (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, civilinė byla Nr. 2-828/2010, 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartis, civilinė byla Nr. 2-1073/2010). Pasak teismo, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė A.K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties.
Teismas nutartyje nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškovės N. Š. ieškinį, tai reiškia, jog Vilniaus apygardos teisme civilinė byla iškelta nebuvo. Neiškėlus teisme civilinės bylos, ieškinyje nurodyti asmenys neturi teisių dalyvauti skundų padavimo ir nagrinėjimo procese (teikti skundus, atsiliepimus į juos), nes ieškinyje nurodyti asmenys, išskyrus ieškinį pateikusį asmenį, dar nėra proceso dalyviai. Ieškinio priėmimo stadijoje santykiai vyksta tarp ieškinį padavusio asmens ir teismo (LAT 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).
Šalies argumentai
Atsakovė A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį ir išspręsti teismingumo klausimą iš esmės.
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir negali būti skundžiama. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ją atsakovė gali skųsti. 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis daro tiesioginę įtaką atsakovės teisėms kitoje Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-1270-232/2011, nes pastaroji buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta ir priimti galutiniai sprendimai Vilniaus m. 1 apylinkės teisme civ. byloje Nr. 2-3892-534/2011. Pasak atsakovės, ginčas yra turtinis ir, remiantis rūšinio teismingumo taisyklėmis, gali būti teismingas tik apygardos teismams. Teismui nurodžius, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra neturtinis, tad ir tapatus Vilniaus m. 1 apylinkės teisme civ. byloje Nr. 2-3892- 534/2011 pareikštam reikalavimui, tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas pripažino, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra teismingas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui. Toks teismo sprendimas sankcionuoja Vilniaus apygardos teismo civ. bylos Nr. 2-1270-232/2011 sustabdymą, nes reiškia, kad Vilniaus m. apylinkės teismo byla esą teisminga šiam teismui. Pati ieškovė Vilniaus m. 1 apylinkės teismui civ. byloje Nr. 2-3892-534/2011 pripažino, kad jos pareikštas reikalavimas yra turtinis.
2. Ieškovė pareikštu ieškiniu tiek Vilniaus apygardos teismui, o vėliau ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-3892-534/2011 reiškia turtinį reikalavimą, kuriuo yra siekiama turtinių pasekmių, t.y. pripažinus paskolos ir paskolos grąžinimo sutartis negaliojančiomis, būtų paneigta atsakovės reikalavimo teisė į ieškovės turtą pagal paveldėjimo apyrašą, o ieškovė atitinkamai įgytų turtinę naudą, nes neturėtų pareigos atsiskaityti su atsakove. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (LAT 2009 m. liepos 27 d. nutartis, civ. byloje Nr.3K-3-334/2009). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo byloje priimtas sprendimas iš esmės reikštų tokio teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 329 str. 6 d.).
3. Nepaisant to, kad nėra užvesta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį Vilniaus apygardos teisme, atsakovė ją gali skųsti. Kita pusė yra teisiškai suinteresuota teismo išspręstu klausimu ir toks klausimo išsprendimas daro įtaką jos teisėms. Apeliantė yra suinteresuota teismo sprendžiamu klausimu dėl jai pareikšto reikalavimo įvertinimo teismingumo atžvilgiu, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis daro tiesioginę įtaką jos pozicijai minėtoje Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-1270-232/2011. Apeliantė yra suinteresuota ir turi teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuris pažeidžia jos teises. Ieškinio nagrinėjimas Vilniaus m. 1 apylinkės teisme yra beprasmis, nes priimtas sprendimas bus neteisėtas, kadangi bus pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, kas sudarytų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria ieškovei ieškinys buvo grąžintas kaip neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Atsakovė A. K. atskirajame skunde teigia, kad ji turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį, kadangi tai susiję su jos teisėmis kitoje byloje.
Pagal CPK 137 straipsnio trečiosios dalies nuostatą teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, nuorašas, taip pat ieškinys bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Ši įstatymo nuostata iš esmės reiškia, kad apie atsisakymą priimti ieškinį atsakovas neinformuojamas. Tad galima daryti išvadą, kad ieškinio priėmimo stadijoje santykiai vyksta tarp ieškinį padavusio asmens ir teismo.
Pagal CPK 137 straipsnio 5 dalies nuostatą, dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti paduotas atskirasis skundas. Ši nuostata patvirtina, kad kai procesinį dokumentą teismas grąžina jį pateikusiam asmeniui, o šis skundžia tokią nutartį atskiruoju skundu, tai apie atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką ir vietą bei šio teismo sudėtį pakanka pranešti tik atskirąjį skundą pateikusiam asmeniui, t.y. apeliantui (CPK 133 str. 3 d., 302 str., 319 str. 3 d., 338 str., kt.). Toks reglamentavimas nesuteikia atsakovui teisių dalyvauti skundo padavimo ir nagrinėjimo procese, t.y. apeliaciniame procese, tuo atveju, kai buvo atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nes ieškinyje nurodyti asmenys (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.), išskyrus ieškinį pateikusį asmenį, dar nėra proceso dalyviai (CPK 37 straipsnis). Taigi, atsakovas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, negali paduoti atskirojo skundo. Tad remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies antro punkto pagrindu.
Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo aplinkybes ir argumentus, susijusius su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties nepagrįstumu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės A. K. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti, spręsti dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą.