Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija, Inspekcija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 5 d. surašė bendrovės „Klaipėdos kranai“ darbų vykdytojui J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad šis, 2007 m. birželio 8 d., apie 9 val., bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdant geležinkelio statybos darbus neužtikrino, kad atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zona būtų pažymėta įspėjamaisiais ženklais ir tokioje zonoje nebūtų pašalinių asmenų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.351 patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 93 punkto reikalavimus.

II.

Atsiliepdama į skundą, Institucija reiškė su juo nesutikimą bei nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimant nutarimą buvo padaryta klaida ir netinkamai nurodyta pažeisto straipsnio dalis, todėl prašo priimti naują nutarimą ir asmens padarytą veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį. Patvirtino, kad atvykus Inspekcijos pareigūnams į pažeidimo vietą, krano veikimo zona nebuvo aptverta.

Teismas nutarime pažymėjo, jog pareiškėjas nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, subjektas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, o asmuo yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 2 dalyje, subjektas, padaryta veika perkvalifikuotina ir atitinkamai keistina nuobauda.

III.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog pažeidimo padarymo dieną Institucijos pareigūnų įvykio vietoje nebuvo, o atvykus 2007 m. birželio 12 d. krano veikimo zona nebuvo aptverta ir pažymėta įspėjamaisiais ženklais, tik signalinėmis „Stop“ juostomis buvo aptvertos statybos aikštelėje esančios iškasos. Pažymi, jog 2007 m. birželio 8 d. akte dėl įvykio vietos pažymėta, kad dirbančio krano zona aptverta nebuvo, pats krano mašinistas A. D. akte pasirašė, todėl vėlesnis jo priešingas paaiškinimas laikytina niekiniu. Be to, aktą surašęs Jūrų uosto skyriaus tyrėjas pažeidimo dieną įvykio vietą nufotografavo, kas tik patvirtina krano zonos neaptvėrimą. Dėl apelianto teiginio, jog L. K. nėra pašalinis asmuo, nurodo, kad iš paties apelianto paaiškino matyti, jog L. K. jokių darbų prie krano nevykdė, todėl jis yra pašalinis asmuo, o tvirtinimas, kad kaltės pripažinimas išgautas – išgalvotas ir nepagrįstas, juolab, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta kita šios aplinkybės versija. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent J. R. buvo paskirtas kranų darbų vadovu, todėl jis, o ne darbdavys, yra atsakingas asmuo. Taip pat pažymi, jog apeliantas pagal ATPK turėtų būti priskiriamas prie pareigūnų kategorijos, todėl teismo nutarimas turi būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

J. R. pažeidimą neigia iš esmės ginčydamas objektyviąją pažeidimo pusę (teigia, jog Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių nepažeidė, nes krano veikimo zona buvo tinkamai pažymėta, joje pašalinių asmenų nebuvo) bei keldamas abejones dėl tinkamo pažeidimo subjekto (tvirtina, jog teismas nemotyvuotai priskyrė jį prie kitų darbuotojų kategorijos), pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas informavo Instituciją apie tai, kad 2007 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) kranas (jo mašinistas A. D.) krovos darbų metu kliudė į nepažymėtą įspėjamaisiais ženklais krano darbo zoną įvažiavusį lengvąjį automobilį, vairuojamą L. K. Reaguodama į šį pranešimą, Inspekcija dėl darbų saugos norminių aktų pažeidimo surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kranų darbų vadovui J. R. administracinį kaltinimą formuluodama už Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.351 patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 93 punkto reikalavimo („Atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zoną būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Tokiose zonose pašaliniams asmenims būti draudžiama“) nesilaikymą. 2007 m. liepos 10 d. priimtas nutarimas, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padaręs ATPK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiką (darbdavio ar jo įgalioto asmens padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas), už kurią skirta 800 litų bauda (b. l. 15 – 16). Išnagrinėjęs J. R. skundą dėl minėto nutarimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog asmuo yra ne ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo, bet ATPK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo subjektas, todėl padarytą veiką perkvalifikavo (ATPK 284 str. 2 d.) ir atitinkamai iš naujo individualizavo nuobaudą, t. y. vietoj 800 Lt baudos paskirta 60 Lt bauda.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog J. R. kaltė, padarius ATPK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

Teisėjų kolegija nesutinka su J. R. teiginiais, jog teismas negalėjo atmesti UAB „Plungės Jonis“ pateiktų duomenų apie krano veikimo zonos aptvėrimą, nes tokius atliktus darbus patvirtino ir A. D. Įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi visa byloje esančia medžiaga, kurią išanalizavus pagrįstai paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Krano veikimo zonos įspėjamaisiais ženklais nepažymėjimą patvirtina Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešimo apie įvykį turinys (b. l. 17), Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus tyrėjo E. J. surašytas ir L. K. bei krano mašinisto A. D. pasirašytas 2007 m. birželio 8 d. aktas, kuriame nustatyta, jog teritorija apie dirbantį kraną nei aptverta, nei pažymėta įspėjamaisiais ženklais (b. l. 22), LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2007 m. birželio 13 d. raštas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui, kuriame nurodyta, jog krano darbo vieta nebuvo aptverta ir pažymėta įspėjamaisiais ženklais (b. l. 23), Institucijos pateiktos pažeidimo vietos fotonuotraukos, paties asmens prisipažinimas (b. l. 14), J. R. paskyrimo darbų vadovu momentas (asmuo, iš jo paties žodžių, paskirtas darbų vadovu 2007 m. birželio 8 d., o pažeidimas fiksuotas 9 val. ryte, kas tik sustiprina poziciją, jog reikiamų priemonių užtikrinti darbų saugą objekte nebuvo imtasi). Apeliantas išsigindamas savo kaltės prisipažinimo apeliaciniame skunde nurodo, jog prisipažinimas buvo išgautas tik po to, kai inspektorius jį suklaidino pasakęs, kad kaltę neigiant bus nubaustas kelių tūkstančių litų bauda. Tokį paaiškinimą teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes: pirma, asmuo skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs kitokius faktus, t. y. teigė, kad paaiškinimą, reikalingą įrašyti į administracinio teisės pažeidimo protokolą, suformulavo inspektorius (b. l. 6); antra, asmuo savo kaltę pripažino surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą 2007 m. liepos 5 d., t. y. po įvykio praėjus beveik mėnesiui ir po to, kai darbdaviui 2007 m. birželio 28 d. buvo rašęs, jog krano veikimo zona visgi buvo aptverta, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad prisipažinimas nebuvo spontaniškas, o teiginiai apie buvusį spaudimą iš inspektorių pusės - išgalvoti.

Teisėjų kolegija apelianto ir A. D. paaiškinimus apie krano darbo vietos aptvėrimą (b. l. 25 – 26) bei tai neva patvirtinantį UAB „Plungės Jonis“ atliktų darbų aktą (b. l. 34) vertina kritiškai ne tik dėl to, jog jie prieštarauja pirminei bylos medžiagai, bet ir dėl jų pavėluoto pateikimo (pvz. UAB „Plungės Jonis“ aktas surašytas 2007 m. gegužės 4 d., tačiau pateiktas tik teismui ir tik 2007 m. rugpjūčio 23 d.). Abu minėti paaiškinimai surašyti tą pačią 2007 m. birželio 28 dieną ir adresuoti darbdaviui AB „Klaipėdos kranai“ po to (b. l. 25 - 26), kai darbdaviui buvo nusiųstas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštas imtis priemonių dėl jų darbuotojų darbų saugos reikalavimų grubaus pažeidimo (b. l. 24). Visa tai leidžia pateiktus įrodymus laikyti nepatikimais bei suderinta pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apelianto teiginiai, jog į teritoriją įvažiavęs L. K. nėra pašalinis asmuo, paneigiami paties J. R. paaiškinimu, kad L. K. pažeidimo vietoje buvo dėl sumontuotos video kameros remonto ar patikrinimo. Matyti, jog šis asmuo jokio ryšio su krovinių kėlimo ar kitokiais statybos darbais neturėjo, vykdančioje geležinkelių statybos darbus įmonėje nedirbo (b. l. 13).

J. R. kelia abejones ir dėl pažeidimo subjekto. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog ATPK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą pareigūnams nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams - nuo dvidešimties iki vieno šimto litų. Kaip jau buvo minėta blanketinė dispozicija užpildyta Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėmis, kurių 84 punkte įtvirtinta, jog vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai. Taigi matyti, jog atsakingu už minėtų darbų saugą yra darbų vadovas, o ginčo dėl to, kad toks asmuo pažeidimo dieną ir buvo J. R. – nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog apeliantas, įvertinus Darbo kodekso nuostatas, apibrėžiančias darbdavio bei jo įgalioto asmens sąvokas (14, 16, 24 str.), nėra ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas, taigi asmuo administracinėn atsakomybėn už Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 93 punkto reikalavimo nesilaikymą galėjo būti traukiamas tik pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog normos sankcija mini du galimus teisės pažeidimo subjektus – pareigūną ir kitą darbuotoją. ATPK 14 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie <...> kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. 2007m. birželio 8 d. vykusiems darbams apeliantas buvo paskirtas kranų darbų vadovu, Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių 84 punktas aiškiai įvardija tokiam asmeniui priskirtas organizacines-tvarkymo pareigas, tad šiuo atveju Institucija visiškai teisi teigdama, kad J. R. turi analizuojamo pažeidimo subjektui būtiną specialų požymį, t. y. vykdė tam tikras profesines funkcijas, dėl ko laikytinas pareigūnu ATPK vartojama prasme. Teisėjų kolegija pastebi, jog šiuo atveju tinkamo pažeidimo subjekto pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį nustatymas svarbus ne tiek veikos kvalifikacijai, kiek nuobaudos individualizavimui, nes straipsnio sankcija vienokia yra pareigūnui, ir žymiai švelnesnė kitam darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą laikė kitu darbuotoju ir skyrė šiam per švelnią nuobaudą, tačiau atsižvelgiant į viešosiose teisės šakose, įskaitant ir administracinę teisę, taikomą principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę) ir nesant Institucijos apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas revizuoti nuobaudos griežtinimo linkme negali.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.