- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 2-39350-558/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31799-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Z.
- Advokatai
- Genovaitė Rokickienė
dalyvaujant pareiškėjai G. B., jos atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei, suinteresuotam asmeniui L. Z.,
išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Meilutei Kinčienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. Z. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. B. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti neterminuotą pareiškėjos motinos valdžios apribojimą jos vaiko E. B. atžvilgiu. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-29998-862/2014 jai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu, jo globėja paskirta senelė L. Z. (pareiškėjos motina). Po teismo sprendimo priėmimo globėja vaiko neglobojo. Pareiškėjos teigimu vaiką globojo ji pati bei jos senelė R. J.. Pareiškėja teigia, kad sutiko su pareiškimu dėl motinos valdžios apribojimo, nes tuo metu neturėjo nuolatinio darbo, ruošėsi išvykti į užsienį. Kadangi globėja nevykdė savo pareigų, pareiškėja į užsienį taip ir neišvyko, susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba dispečere. Nepilnametis vaikas lanko darželį (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Pareiškėja pati išlaiko nepilnametį sūnų. Teigia, kad šiuo metu pilnai gali aprūpinti nepilnametį vaiką, juo rūpintis ir globoti pati. Globėja šiuo metu kartu su pareiškėja ir nepilnamečiu vaiku negyvena (b.l. 1-2).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2015-10-13 išvadoje nurodė, kad darbuotoja lankėsi pareiškėjos gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatė, kad pareiškėja, nepilnametis E. B. ir prosenelė R. J. gyvena trijų kambarių bute. Butas nuosavybės teise priklauso vaiko prosenelei. Nepilnametis vaikas turi visus reikalingus daiktus, naudojasi visu butu, jam sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymui. Globėja L. Z. nuo 2015 metų birželio mėnesio gyvena skyrium nuo globotinio, tačiau globos išmoką skiria vaiko interesams. Pareiškėja teigė, kad gyvena darniai, stengiasi rūpintis vaiku, o tik po to galvoja apie save ir savo poreikius. Ji teigė, kad įvertino gyvenimo klaidas, pakeitė gyvenimo būdą, dirba ir jokių žalingų įpročių neturi. Teigė, kad jos ir nepilnamečio vaiko ryšys nėra nutrūkęs. Vyriausioji inspektorė apsilankymo pas pareiškėją metu pastebėjo, kad nepilnametis vaikas geriausia ir saugiai jaučiasi, būdamas šalia savo motinos, ryšys tarp vaiko ir motinos nėra nutrūkęs, vaiko motina tinkamai juo rūpinasi, geba patenkinti jo poreikius. Mažametis vaikas skyriaus darbuotojui teigė, kad šiuo metu jis gyvena su savo motina, promočiute R.. Gerai sutaria ir myli jas. E. sakė, kad motina ir prosenėlė juo rūpinasi, perka rūbus, gamina valgyti, domisi jo sveikata, laisvalaikiu. Berniuko teigimu, jis labai gerai jaučiasi, kai mama yra šalia. Vaiko prosenėlė nurodė, kad E. motina įvertino savo ankstesnio gyvenimo klaidas, pakeitė gyvenimo būdą ir stengiasi duoti vaikui emocinę šilumą ir meilę. Pareiškėja yra neteista, 2014 metų lapkričio mėnesį – 2015 metų spalio mėnesį pareiškėja nėra bausta administracine tvarka. Skyrius neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pakeitė savo elgesį, gali auklėti ir rūpintis sūnumi, sąmoningai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, jį deramai auklėti, rūpintis, suteikti galimybę augti sveikote ir pilnavertėje šeimoje, pareiškėja turi nuolatinį darbą, turi pastovią gyvenamąją vietą (b.l. 25-33).
2015-11-16 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja G. B. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad namo grįžo prieš pusę metų. Neturi žalingų įpročių. Nepilnamečio vaiko tėvas paliko pareiškėją, kai ji buvo 3 mėnesius nėščia. Vaikas tėvo nematė. Nuo pat vaiko gimimo pareiškėjai padėdavo jos senelė (nepilnamečio vaiko prosenelė). Tarp motinos ir pareiškėjos įvyko konfliktas, ji išėjo iš namų ir norėjo išvykti į užsienį, todėl sutiko su motinos valdžios apribojimu. Tačiau neišvyko, nes išsigando važiuoti pas nepažįstamus žmones. Pareiškėja papildė, kad su motina šiandien negyvena, tik su senele.
2015-11-16 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. Z. nurodė, kad pareiškėja maištavo, norėdama išvykti, tačiau matė, jog ji pergyvena. Jai buvo sunku. Motina su vaiku jau gyvena kartu apie pusę metų, dabar ji jau supranta, kad vaikas paaugo, juo reikia rūpintis. Suinteresuotas asmuo mano, kad motina pasirengusi auginti savo vaiką, bijo, kad vaikas gali atitolti nuo jos. Sutinka su pareiškimu.
2015-11-16 vykusio teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Meilutė Kinčienė nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra visų pirma tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).
Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-21 sprendimu neterminuotai apribojo G. B. motinos valdžią vaiko E. B., gim. 2011-08-03, atžvilgiu, nustatė nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą, globėja paskyrė L. Z. (b.l. 9-11). Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, būnant nepilnametei, ji susilaukė sūnaus E. B., gim. 2011-08-03, kuriuo negalėjo pasirūpinti. Su ieškiniu dėl valdžios apribojimo pareiškėja sutiko, kadangi nedėjo pastangų susirasti nuolatinį darbą, gauti pastovias pajamas, auginti vaiką bei vykdyti savo, kaip motinos, pareigas.
Šiuo matu pareiškėja G. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena pareiškėjos senelė R. J. (b.l. 6). Nurodytas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjos senelei. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėja G. B. nuo 2015-05-11 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 7-8, 41). Jos darbo užmokestis sudaro nuo 250 Eur iki 307 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (b.l. 12-13, 42-43). Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro 2015-10-12 pažyma apie asmens baustumą rodo, kad pareiškėja G. B. bausta administracine tvarka nebuvo (b.l. 34). VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėjos vardu transporto priemonių nėra įregistruota (b.l. 39). VĮ „Registrų centras“ duomenimis pareiškėjos vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 40).
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.
Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtu 2000-07-13 sprendimu SCOZZARI ir GIUNTA prieš Italiją konstatavo, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas taip akcentavo, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo globai. Vaiko perdavimas globai turi būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos šeimoje situacija yra pasikeitusi, ji neturi žalingų įpročių, turi nuolatinį darbą ir pajamas bei yra pasirengusi pati auginti ir rūpintis sūnumi. Suinteresuotas asmuo nepareiškė prieštaravimų neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimui. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, nes pareiškėja pakeitė iš esmės savo elgesį, vysto savo socialinius įgūdžius, ji gali auklėti nepilnametį sūnų. Be to, nagrinėjamu atveju motinos valdžios apribojimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Nepilnametis E. B. gyvena kartu su motina pusę metų, su ja jaučiasi saugiai ir gerai.
Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į kitus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, pareiškėjos reikalavimas panaikinti motinos valdžios apribojimus jos nepilnamečio vaiko E. B., gim. 2011-08-03, atžvilgiu laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 3.181 str. 2 d.).
Nepilnamečio E. B. gyvenamoji viena nustatytina su motina G. B.. Vaikas iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimas (CK 3.155 str. 1 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje (CK 3.161 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 408 str., teismas
nusprendžia:
Panaikinti G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Panaikinti E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę globą ir nepilnamečio E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.