- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- e2YT-9343-772/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04019-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jonas Stubrys (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- VMI, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjų: 1. Z. P. ir 2. S. B. atstovei adv. I. K., neatvykus suinteresuoto asmens VMI atstovei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: 1. Z. P. ir 2. S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - ir VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Z. P. ir S. B. kreipėsi į teismą, nurodydami, kad jų tėvas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė A. P. yra mirusi. Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 5.11 str.1 d. 1 p. (toliau tekste - CK).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas (CPK 576 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis) (CK 5.4 str. 1 d.), todėl pareiškėjai kreipiasi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus (toliau - Teismas) su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatymo termino priimti palikimą atnaujinimo.
Tėvui mirus, pareiškėjai žinojo, kad testamento tėvas nėra surašęs, nekilnojamąjį turtą jau buvo išdalijęs, gyveno santuokoje, todėl manė, kad jokio palikimo nėra, todėl į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos po tėvo mirties neužvedė.
2020-07-09 pareiškėjas Z. P. gavo laišką iš Šiaulių miesto 1 - ojo notaro biuro, raginantį kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020-07-31, atvykti į notaro biurą ir patekti pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsisakymą nuo jo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020-07-31 pateikė notaro biurui pareiškimą, jog kreipsis į teismą dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo.
Paaiškėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2019-07-26 atsiuntė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Rokiškio poskyriui „Pažymą apie neišmokėtą piniginę kompensaciją“ Nr. 25PAŽ-466-(14.25.33.), kurioje pažymėjo, jog pareiškėjų tėvui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajono valdybos 1994 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 27-3226 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. P.“ atstatytos nuosavybės teisės į 2,20 ha žemės, kompensaciją išmokant pinigais. Neišmokėtos kompensacijos dalis yra 960,02 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt eurų), kas ir sudaro pareiškėjų tėvo palikimą.
Pareiškėjai apie jų tėvui priklausančią piniginę kompensaciją už žemę nieko nežinojo, jų manymu, pats tėvas apie ją arba nežinojo, arba tiesiog nekreipė dėmesio, juolab, kad valdybos sprendimas buvo priimtas 1994 metais, tėvas mirė 2000 metais, kompensacija dar buvo neišmokėta ir/ar mokama dalimis. Pareiškėjai apie nepriimtą palikimą sužinojo tik 2020-07-09 (pagal AB „Lietuvos paštas“ spaudą ant voko) gavę pranešimą iš notaro ir mano, kad terminas tėvo palikimui priimtai yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašys teismo jį atnaujinti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais bei CK 5.57 str. 1 d., CPK 576 – 578 str., pareiškėjai Teismo prašo:
Atnaujinti Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškėjai savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI pateikė teismui į bylą savo nuomonę dėl pareiškėjų prašymo, nurodydamas, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad abu pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, valstybės interesus atstovaujanti institucija, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovė į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų Z. P. ir S. B. pareiškimas tenkinamas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės.
(duomenys neskelbtini). mirė turto palikėjas V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro išrašo duomenys (11-12 b. l.). Palikėjo sutuoktinė A. P. mirė būdama santuokoje, kuri buvo sudaryta 1979-06-20 (12 b. l.).
Palikėjui esant gyvam Rokiškio rajono valdybos 1994-11-29 sprendimu Nr. 27-3226 ,,Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. P.“ atstatytos nuosavybės teisės į 2,20 ha žemės sklypą, kompensaciją išmokant pinigais. Kompensacijos dydis po indeksacijos yra 1 177,02 Eur, o jos likutis 960,02 Eur (6 b. l.).
Šiaulių m. 1 - ojo notaro biuro notaras informavo pareiškėją, kad yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo LR valstybei į mirusio tėvo palikimą. Tuo pačiu nurodant, kad pareiškėjui esant pirmos eilės įpėdiniu, jis turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą, tai yra piniginę kompensaciją už žemę (8 b. l.). Pareiškėjas 2020-07-31 pareiškimu informavo notarą, kad kreipsis į vietos teismą dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (13 b. l.).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bendrąja prasme įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, ir teismas gali atnaujinti įpėdinio praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau ne visais atvejais, o jeigu tik pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuomet termino pratęsimas (atnaujinimas) iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nesibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, ir tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti.
Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; taip pat ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kita.
Visų pirma, taikant Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti:
- kada įpėdinis sužinojo apie palikimo atsiradimą, t. y. apie palikėjo mirties momentą;
- ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą;
- kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą įpėdinis negalėjo atlikti aktyvių veiksmų palikimui priimti - paduoti pareiškimo notarui ar pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, be kita ko turi:
- nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą;
- įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti;
- išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje formuojama praktika, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens, t. y. konkretaus įpėdinio, kuris prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, elgesio standartai ir tik svarbiomis teismo pripažintos termino palikimui priimti priežastys yra legitimus pagrindas tokiam terminui pratęsti.
Nors vienas iš kriterijų sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo yra trukmė, kiek jis buvo praleistas, tačiau konkrečių laikotarpių kaip pateisinamų ar nebepateisinamų kasacinis teismas nėra įvardijęs. Termino praleidimo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju taip pat turi būti vertinama individualiai kartu su priežastimis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, kada tokios priežastys išnyko ir pan.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas veiksmas, t. y. kur turi būti paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą. Kadangi šiuo atveju teisinę reikšmę turintis veiksmas - pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas, kuriam atlikti teismo prašoma atnaujinti praleistą terminą, turi būti atliktas ne teisme, o notaro biure. Nutartis dėl termino atnaujinimo įsiteisėja praėjus jos apskundimo terminui, t. y. po septynių dienų. Jei terminas palikimui priimti teismo nutartimi buvo atnaujintas ir ji nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, jai įsiteisėjus įpėdinis gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtina suvokti, per kiek laiko nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos įpėdinis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, šiuo atveju turi būti taikomas tas pats trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kaip ir atsiradus palikimui. Tačiau, kad ir kaip būtų, įpėdinis, kuris jau buvo praleidęs terminą ir kuriam jis yra atnaujintas, turėtų veikti nedelsdamas, nes paprastai į tokių bylų nagrinėjimą notaras nėra įtraukiamas ir apie tokį įpėdinio prašymą nežino ir tuo atveju, jei terminą prašantis atnaujinti įpėdinis nėra paprašęs ar teismas nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nėra uždrausta notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kitiems įpėdiniams, kurie dėl palikimo priėmimo kreipėsi laiku, arba paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo, gali susidaryti teisiškai ir faktiškai ydinga situacija, kai teismo nutartimi įpėdiniui bus atnaujintas terminas palikimui priimti, o kitam įpėdiniui ar valstybei teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (atitinkamai - palikimo perėjimo valstybei liudijimas).
Pripažįstama, kad „sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti galėtų turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų, laiku priėmusių palikimą, teisių ir pareigų apimčiai“, todėl į bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimą turi būti įtraukiami visi suinteresuoti asmenys: visų pirma, palikimą laiku priėmę įpėdiniai, antra, kiti įpėdiniai, jei jų yra, trečia, valstybė, jei palikimo niekas nepriėmė ir turtas pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus pereina jai.
Praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nėra vien formalus veiksmas, kaip neretai gali pasirodyti, ir nebūtinai bus atnaujintas, jei jis praleistas dėl asmens nerūpestingumo, aplaidumo ar kitų nereikšmingų priežasčių. Terminai ir yra nustatomi tam, kad jų būtų laikomasi, t. y. siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą. Vis dėlto terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
Trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra atnaujinamasis ir dėl to klausimų nekyla. Atnaujinamojo termino sąvoką apibrėžia Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis: tai toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti. Nors Civilinio kodekso 5.57 straipsnio dalies antro sakinio normoje tiesiogiai neminimas termino atnaujinimas, leidimas atlikti veiksmą pasibaigus jo atlikimo terminui pagal savo esmę yra ne kas kita, kaip termino jam atlikti atnaujinimas.
Visų pirma, manytina, kad šiuo atveju ši teisė (nuspręsti, ar yra visos sąlygos leisti įpėdiniui priimti palikimą pasibaigus terminui, ir faktiškai atnaujinti praleistą terminą) paliekama notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, nors ir tai aiškiai iš šios teisės normos neišplaukia, o tik gali būti numanoma, kadangi jokio kito valstybės įgalioto asmens paveldėjimo teisiniuose santykiuose nėra.
Antra, lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, tokiu neteisminiu būdu terminą palikimui priimti praleidusiam įpėdiniui gali būti leidžiama priimti palikimą (faktiškai - atnaujintas terminas palikimui priimti) tik esant šioms sąlygoms: pirma, yra kitų įpėdinių ir, antra, jie priėmė palikimą ir, trečia, visi palikimą priėmę įpėdiniai sutinka, kad terminą praleidęs įpėdinis taip pat priimtų palikimą. Šių sąlygų nustatymas bei įgyvendinimas taip pat kelia tam tikrų abejonių.
Toks reglamentavimas visų pirma reiškia, kad apskritai nesant kitų įpėdinių ir vieninteliam įpėdiniui pagal įstatymą arba pagal testamentą praleidus terminą palikimui priimti, jis gali būti atnaujintas tik teismo keliu, nors realiai šiuo atveju ginčo dėl termino atnaujinimo tikimybė mažiausia. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad nesant nė vieno įpėdinio, kuris būtų priėmęs palikimą laiku, nėra subjekto, kuris galėtų duoti sutikimą, todėl turi būti kreipiamasi į teismą.
Kalbant apie kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimus, nėra aišku, kaip tie sutikimai turi būti gaunami, kas jų turi klausti ir kam jie turi būti pateikti; kaip užtikrinama, kad duodami tokį sutikimą kiti įpėdiniai suprato jo pasekmes, darė tai laisva valia ir pan. Iš tokio reglamentavimo, koks jis yra, panašu, kad pareiga visu tuo įsitikinti perkeliama notarui, o neišbaigto teisinio reglamentavimo spragas paliekama užpildyti remiantis notarine praktika ir tikintis, kad, kilus ginčui dėl tokio neteisminio termino atnaujinimo ir jam pasiekus teismą, Lietuvos teismų nuomonė ir praktika sutaps su notarine praktika šiuo klausimu.
Notarinėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad palikimo priėmimo galimybė praleidus terminą, tačiau kitiems įpėdiniams sutikus, yra šalių laisvė apsispręsti, ir tokiu atveju, jei kiti palikimą priėmę įpėdiniai sutinka, kad praleidęs terminą įpėdinis priimtų palikimą, priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, notaras neturėtų vertinti. Šiuo atveju notarui pakanka įsitikinti kitų įpėdinių valios tikrumu ir jis gali priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokia praktika, be abejo, visų pirma patogi ir patiems įpėdiniams, neformalizuojant proceso ir nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų, grįsti savo prašymų ir /ar sutikimų.
Bet kuriuo atveju, net jei įpėdinis praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tačiau per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė kiti įpėdiniai arba palikimas perėjo valstybei, o vėliau jis kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir šis terminas jam buvo atnaujintas arba jis priėmė palikimą, kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams sutikus, tokiu atveju įpėdiniui iš jam priklausančio turto perduodama tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Teismas taip pat pabrėžia, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Tuo atveju, jei turto, kurį pretenduoja paveldėti asmuo, prašantis atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti, natūra nebeliko (pavyzdžiui, jis perleistas tretiesiems asmenims), termino palikimui priimti atnaujinimas nebesukeltų įpėdiniui jokių teisinių pasekmių, nes turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, natūra yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų, todėl toks prašymas atmestinas ir terminas neatnaujintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sisteminis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas pasekmių atžvilgiu nelaikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, kai yra prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad įpėdiniams, pareiškusiems savo teisę į palikimą, praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ir šią teisę pripažinus, kai palikimą jau yra priėmę kiti įpėdiniai, o palikimo priėmimui turint retroaktyvų veikimą (palikimas laikomas priimtu nuo palikimo atsiradimo dienos), kyla problemų. Retroaktyvus veikimas sukelia civilinių santykių nestabilumą ir yra susijęs su neigiamomis pasekmėmis palikimą jau priėmusiems įpėdiniams - palikimą priėmę įpėdiniai netenka teisių į palikimo dalį ar visą palikimą, ir palikimą sudaranti turto dalis ar visas turtas turi būti perduotas naujiems įpėdiniams, turi būti sprendžiamas atsiskaitymų (pajamos, gautos iš turto, pagerinimai, kt.) klausimas. Teismų praktikoje aptarta problema dažniausiai pasireiškia šiomis dviem formomis:
1. Palikėjai, nepriėmę palikimo per įstatymų nustatytą terminą, pareiškia savo teises į palikimą ir palikimas priimamas, kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams sutikus, arba kreipiamasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
2. Įpėdiniai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.
Dėl pareiškėjų Z. P. ir S. B. 2020-08-04 bendro pareiškimo.
Po palikėjo V. P. mirties pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams Z. P. ir S. B. galėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į velionio tėvo palikimą. Palikėjui mirus, įstatyminiams įpėdiniams atsiranda paveldėjimo teisė į palikimą pagal įstatymą, o savo valią įpėdinis turi išreikšti per 3 mėnesius. Per šį terminą įstatyminis įpėdinis turi kreiptis į vietos notarą arba faktiniu valdymu priimti palikimą. Įstatyminiai įpėdiniai per nurodytą laikotarpį nespėjo laiku kreiptis vietos notarą, kaip jau teismas yra nurodęs dėl svarbių priežasčių.
Visos ankščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai savo paveldėjimo teisės į palikėjo vardu atsiradusį palikimą negalėjo realizuoti per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Tarp jų nėra ginčo ir jie abu reiškia vienas kitam sutikimą dėl įpėdinio teisės palikimui priimti.
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai įgijo paveldėjimo teisę į velioniui tėvui priklausantį turtą ar turtinę teisę, kurios jie negalėjo laiku realizuoti dėl svarbių priežasčių. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjai kaip įstatyminiai įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę priimti velionio palikėjo palikimą. Atskirai pažymėtina, kad įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiškėjams Z. P. ir S. B. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), mirusio palikėjo V. P. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Bylinėjimosi išlaidos bylos dalyviams nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 47 str. 5 d., 139 str., 296 str. 1 d. 12 p., 259-270, 576-578 str.,
nutaria:
1. Atnaujinti pareiškėjams 1. Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po palikėjo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
2. Pareiškėjams įstatymo nustatytas termino atnaujinamas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.
Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.