- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- 1-241-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00119-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Erikas Kaliačius
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Dianai Marsiševskai
viešame teisiamajame posėdyje mišriu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. A. 2024 m. gegužės 23 d. apie 14 val., vykdamas į Baltarusijos Respublikos teritoriją (eksportas) per Lietuvos Respubliką vilkiku „MAN“, valst. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės krovinio eksporto dokumentų ir tokiu būdu šios kontrolės siekdamas išvengti, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį kelyje A15 (Vilnius–Lyda), Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav., gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, o būtent automobilių kėbulus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, ir sudaro 8 730 Eur.
2. Tokiais veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)199 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis A. A., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad į Baltarusiją ketino pergabenti šešis išardytų lengvųjų automobilių kėbulus. Pergabenti šį krovinį už 100 Eur atlygį jo paprašė pažįstamas R. R.. Šį krovinį turėjo paimti iš stovėjimo aikštelės Lietuvoje. Kai sutiko pergabenti krovinį, pažįstamas perdavė jam visus turimus krovinio dokumentus: CMR, vežamų kėbulų techninius pasus. Tą pačią dieną vilkiku su kroviniu nuvyko prie muitinės. Žinojo, kad tarp visų turimų dokumentų trūko eksporto deklaracijos, tačiau manė, kad paprašius muitininko, šis praleis, tikėjosi susitarti su muitininku ir pravažiuoti be šio dokumento. Laukiant eilėje prie pasienio, prie jo priėjo keli muitinės pareigūnai ir paprašė pateikti turimus dokumentus, o juos patikrinę pasakė, kad trūksta deklaracijos, todėl jis yra sulaikomas. Pats prie muitinės langelio nebuvo priėjęs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailis.
4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat kaltę pripažino, nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir per apklausą ikiteisminio tyrimo metu, kad žinojo, jog trūksta eksporto deklaracijos, tačiau tikėjosi, kad, kaip ir jo gimtojoje valstybėje (duomenys neskelbtini), pavyks su muitinės pareigūnais susitarti ir jie jį praleis be šios deklaracijos. Dėl to, ką padarė labai gailis, prižada daugiau taip nedaryti. Kaltinamasis prašė sumažinti jam skirtą baudą, argumentuodamas tuo, kad jo atlyginimas kas mėnesį yra 2 400 Eur į rankas, tačiau jis vienintelis iš šeimos dirba, todėl turi išlaikyti pensininkus tėvus ir jaunesnį brolį.
5. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir veikos vertinimo
Dėl bausmės
21. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.
22. Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
23. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis).
24. Skiriant kaltinamajam A. A. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam baudą, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, todėl yra pagrindas skirti prokuroro siūlomą bausmę – 180 MGL baudą.
25. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
26. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.
27. Įskaičius kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, kaltinamajam skiriama 114 MGL bauda.
28. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į A. A. paskirtos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, į posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis iš šeimos narių dirba vienas, todėl finansiškai turi padėti tėvams ir broliui, taip pat į šioje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, kad A. A. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas 24 mėnesių baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
29. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
30. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
31. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. A. neteisėtai per valstybės sieną siekė pergabenti automobilių kėbulus, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad šis turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio kėbulų konfiskavimas (BK 72 straipsnio 2 dalis).
32. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
33. Nagrinėjamu atveju A. A. kontrabandinį krovinį gabeno vilkiku „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pergabenti tokį krovinį be transporto priemonės ir puspriekabės panaudojimo būtų neįmanoma, todėl vilkiką ir puspriekabę A. A. naudojo kaip priemonę, palengvinančią kontrabandinio krovinio pergabenimą, o tai sudaro pagrindą byloje taikyti transporto priemonės ir puspriekabės konfiskavimą.
34. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Aptariamu atveju byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės ir puspriekabės valdytojai buvo žinoma, jog kaltinamasis A. A. gabens kontrabandą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), tačiau teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019; 2K-50-303/2020).
36. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
37. Aptariamu atveju iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 44 140 Eur, o puspriekabės „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 740 Eur.
38. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis privalės vykdyti paskirtą piniginę bausmę, o transporto priemonės ir puspriekabės bendra vertė ženkliai viršija skirtinos bausmės dydį, darytina išvada, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga priemonė padarytai apysunkiai nusikalstamai veikai, sukelsianti kaltinamajam pernelyg didelę finansinę naštą, todėl teismas iš kaltinamojo valstybės naudai nusprendžia išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės pinigais – 10 000 Eur.
39. Nei BK, nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.
40. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, kad antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, A. A., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
41. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vilkikas „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomi grąžintais teisėtai valdytojai (duomenys neskelbtini).
Dėl proceso išlaidų
42. Dėl neteisėtų kaltinamojo A. A. veiksmų patirtos sulaikytos transporto priemonės ir puspriekabės pristatymo į saugojimo vietą ir saugojimo išlaidos:
vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos – 166,98 Eur;
vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo muitinės sandėlyje nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d, išlaidos – 1 232,81 Eur;
vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo muitinės sandėlyje nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išlaidos – 6,01 Eur (šeši Eur 1 ct) už 1 parą.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 puntu ir 105 straipsniu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo A. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 120 (vieno šimto dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsnio pagrindu į paskirtos bausmės dydį įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 23 d. 14 val. iki 2025 m. gegužės 24 d. 13 val. (vieną parą), vieną parą prilyginant šešių minimalių gyvenimo lygių dydžio baudai, ir laikyti, kad A. A. nuteistas 114 (vieno šimto keturiolikos) minimalių gyvenimo lygių bauda, t. y. 5 700 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilių kėbulų, kurių vertė 8 730 (aštuoni tūkstančiai septynis šimtai trisdešimt) Eur, konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš A. A. valstybės naudai dalį vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės atitinkančią sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).
Paskirta 114 minimalių gyvenimo lygių (5 700 Eur) dydžio bauda privalo būti sumokėta per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą, būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti grąžintais teisėtai valdytojai (duomenys neskelbtini).
166,98 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių Eur 98 ct) išlaidas už vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą;
1 232,81 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt dviejų Eur 81 ct) išlaidas už vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą muitinės sandėlyje nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d.;
po 6,01 Eur (šešis Eur 1 ct) už 1 parą už vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą muitinės sandėlyje nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas 188656838, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (kodas 40400).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.