Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-15 · Civilinė byla Nr. 2S-219-198/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-15
Bylos Nr.
2S-219-198/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė, Romualdas Januška
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
J. Š.
Trečiasis asmuo
G. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 219 – 198 / 2009

Eduardas Meidus Procesinio sprendimo kategorija:(S)110.1; 110.5; 121.14; 122.4NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Laimanto Misiūno

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui G. Š. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, pateikdama atsakovui patikslintą ieškinį, pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo jai laikiną materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki bus išnagrinėta civilinė byla, kadangi ieškovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo pilnametę dukrą, o ieškovei finansinė parama yra gyvybiškai reikalinga tam, kad ji toliau galėtų tęsti studijas aukštojoje mokykloje. Nurodė, kad laikinas išlaikymas yra būtinas, kadangi mokesčiai už studijas ir gyvenamosios patalpos nuomą, be išlaidų pragyvenimui, transportui, maistui, mokymosi priemonėms, rūbams, siekia net 502,25 Lt, dėl ko laikinas išlaikymas yra būtinas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, taip pat prašė areštuoti atsakovui J. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, klojimą, tvartą, sandėlį, daržinę, pirtį, sandėlį, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė tuo, kad ieškovei dar esant nepilnametei atsakovas vengė savo pareigos tinkamai ir laiku teikti išlaikymą, kadangi reikalavimas priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį yra pareikštas priteisiant jį nuo ieškovės pilnametystės, t. y. nuo 2007-06-26, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo būtų priteistas įsiskolinimas, kuris sudarytų apie 13 300 Lt. Būtent realus galimo teismo sprendimo įvykdymas ieškovei yra gyvybiškai svarbus.

2009 m. kovo 16 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas atsakovės prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad, nors ieškovės teigimu CK 3.65 str. 2 d. 4 p. numato galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki kol bus išnagrinėta byla, kuri taikant analogiją turi būti taikoma ir priteisiant išlaikymą pilnamečiui vaikui, nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, ką pažymėjo ir Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime. Sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia tik įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai), konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir panašiai), taip pat įvertinęs tai, kad nustatytoji parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdyta. Tokiu būdu, teismui neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų bei nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių, negalima spręsti ar pilnamečiam vaikui būtina parama, o pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p., negalima priteisti laikiną išlaikymą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla.

Teismas, atmesdamas reikalavimą areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad šiuo atveju taip pat neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų bei nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių apie pilnamečiui vaikui paramos reikalingumą, negalima spręsti, kokio dydžio parama buvo reikalinga laikotarpiu nuo ieškovės pilnametystės bei ar pilnamečiam vaikui buvo būtina parama, todėl nėra galimybės nustatyti, koks atsakovo įsiskolinimo dydis susidarys ieškovei. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, dirba ir gauna nuolatines pajamas, susidariusi išlaikymo suma iki ieškovės pilnametystės yra pilnai sumokėta, todėl sprendė, kad areštavus visą atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą būtų apribotos atsakovo ir jo šeimos narių teisės laisvai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Kadangi teismo sprendimo įvykdymas užtikrinamas valstybės prievarta, todėl ieškovės nurodytas atsakovo vengimas tinkamai atlikti savo pareigas ir laiku teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui faktas neįrodo, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti 2009 m. kovo 16 d. apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimą šios bylos kontekste, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepagrįstai išėjo už sprendžiamo klausimo ribų pasisakydamas ir dėl paties ieškinio reikalavimo bei nurodydamas, kokias aplinkybes ieškovė privalo įrodyti siekdama prisiteisti išlaikymą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad reikalavimo patenkinimas ieškovei yra gyvybiškai svarbus, kadangi tik tokiu būdu ji galės sau garantuoti tinkamas gyventi ir vystytis sąlygas. Su pradiniu ieškiniu pateiktame 2001-05-21 vykdomajame rašte aiškiai matyti atsakovo įsiskolinimai už tuo metu dar nepilnametei L. Š. teiktiną išlaikymą, be to, jokio kito, išskyrus prašomą areštuoti nekilnojamąjį turtą, atsakovas nuosavybės teise nevaldo, šiai dienai jis yra bedarbis, dėl ko galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir būtų garantuotas nekilnojamojo turto areštu. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nesietinas su ieškinio pagrįstumo klausimu, būtina tik konstatuoti aplinkybes, kad nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą tretysis asmuo G. Š. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad išlaikymas ieškovei yra būtinas, todėl tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – priteisus laikiną išlaikymą bus garantuotas minimalių poreikių patenkinimas, o areštavus atsakovo turtą – garantuota galimybė galimai ieškovei palankų teismo sprendimą realiai įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1p.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių galima imtis remiantis pagrįstu, motyvuotu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu (CPK 148 str. 2 d.). Asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi nurodyti, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokios priemonės ir kokiu būdu turi būti taikomos, nes teismas, nagrinėdamas šį prašymą, turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti (CPK 145 str. 4 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai vadovavosi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007m. birželio 7 d. nutarimu, kuriama išaiškinta, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi. Todėl apeliantės argumentas, jog pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą yra visiškai nepagrįstas. Įstatymas numato tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str.), išlaikyti pilnamečius vaikus įstatymas pareigos nenumato. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai (laikino išlaikymo priteisimas) pilnamečių išlaikymo bylose turi būti sprendžiami nesutapatinant paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) instituto su nepilnamečių vaikų išlaikymo institutu, nepažeidžiant šalių, pilnamečių asmenų, lygiateisiškumo principo ( CK 1.2 str., CPK 17 str.). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ( laikino išlaikymo priteisimas) jai yra gyvybiškai svarbus, kadangi tik tokiu būdu ji galės sau garantuoti tinkamas gyventi ir vystytis sąlygas. Byloje nėra akivaizdžių įrodymų, jog apeliantė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškinio pagrįstumo klausimas nesietinas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tačiau byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas, netaikius laikinų apsaugos priemonių, pasunkėtų ar pasidarytų negalimas ( CPK 144 str.1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2009-03-16 nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualdas JanuškaBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas